Retro stiliaus automobilių segmentas yra unikalus šios industrijos reiškinys, kurį (jei prisimenate) 1998 metais pradėjo būtent „Volkswagen“, publikai pristatęs „New Beetle“. Pirmasis ir didžiausias konkurentas – „Mini Cooper“ – pasirodė 2001 m., taigi trimis metais vėliau, o „Fiat 500“ hečbekas publikai buvo pristatytas tik 2007 m. Mažieji šio stiliaus automobiliai parodė likusiems rinkos dalyviams, kad sentimentai padeda parduoti produkciją, o prie retro stiliaus psichozės galiausiai prisijungė ir auksinius „musle cars“ laikus priminti trokštančios JAV kompanijos – „Ford“, „Chrysler“ ir „General Motors“.
2011 m. „Volkswagen Beetle“ išorės dizaino detalės (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Tiesa, šia banga efektyviai pasinaudoti galėjo ne kiekvienas automobilių gamintojas, nes naujam gyvenimui prikeliami modeliai turi turėti solidų istorinį paveldą, būti tikromis šios srities ikonomis. Netgi tuomet retro „reanimacija“ ne visuomet garantuoja sėkmę, nes neužtenka vien žinomo vardo ir stilistinio panašumo – kuriant stilingą šiuolaikinę seno modelio kopiją reikia rafinuoto subtilumo, nekalbant apie tai, kad konstrukcijos požiūriu pakartoti panašų charakterį apskritai yra neeilinis uždavinys.
Trumpai apie tikrąjį „tautos automobilį“
Kalbant apie pirmąjį originalų „Beetle“ sunku pervertinti šio automobilio svarbą ar susilaikyti nuo visos susižavėjimą išduodančių komplimentų. Kalbame ne tik apie jo reikšmę „Volkswagen“ koncernui, kuris be mažojo vabalo tikrai nebūtų toks, koks yra dabar, bet ir visai automobilizmo istorijai. Tai yra vienas iš tų automobilių, apie kuriuos rašomos knygos ir kuriami filmai, tačiau šį kartą praeityje giliai nesikapstysime ir ratuota technika mažiau besidomintiems žmonėms paminėsime keletą svarbiausių ilgos legendinio modelio istorijos faktų.
1978 m. „Volkswagen Beetle“ (nuotr. Gamintojo)
Pirma, nors serijinė automobilio gamyba prasidėjo 1938 m. pats automobilis vokiečių gamintojo reklamose „Beetle“ oficialiai taip pradėtas vadinti tik nuo 1968 m. Iki tol tai buvo tiesiog „Volkswagen“ arba „tautos automobilis“, kurį nacionalinės vokiečių automobilių industrijos asociacijos užsakymu suprojektavo Ferdinandas Porsche. Šiuo metu senasis „Beetle“ užima ketvirtą vietą populiariausių visų laikų automobilių dešimtuke. Iš viso buvo pagaminta kiek daugiau nei 21 mln. pirmojo „Beetle“ egzempliorių, o kitas automobilis (sąraše – viena pozicija aukščiau) yra to paties gamintojo legendinis „Golf“.
Su daugybe patobulinimų, bet visgi išlaikęs pirminę konstrukciją originalus „Beetle“ buvo gaminamas nuo 1938 m. iki 2003 m. Paskutinis modelis nuo konvejerio Vokietijoje nuriedėjo dar 1978 m. tačiau Pietų Amerikoje jo gamyba buvo tęsiama dar ilgai ir viskas baigėsi Meksikoje kartu su Puebla gamykloje surinktu specialios „Ultima Edicion“ serijos modeliu.
Retro stiliaus automobilių mados pradininkas
1999 m. „Volkswagen New Beetle“ išorės dizaino detalės (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Senojo „Beetle“ importas iš Meksikos į Europą buvo nutrauktas 1985 m. ir nuo tada daugelyje Europos šalių šio legendinio automobilio įsigyti jau nebuvo galimybės. Pamainos teko laukti iki 1998 m., kuomet prekybos salonuose pasirodė šiuolaikinės konstrukcijos „vabalas“. Kitaip nei originalas, „New Beetle“ turėjo skersai priekyje montuojamą variklį, kuris suko priekinius ratus, o bagažinė, kaip ir daugelyje modernių automobilių buvo įrengta gale. Techniškai automobilis turėjo labai daug bendro su ketvirtos kartos „Golf“, nes buvo gaminamas ant tos pačios platformos ir dalinosi daugumą mazgų.
Visgi kėbulo dizainas, kuris buvo svarbiausias šio automobilio bruožas labai priminė senąjį „Beetle“: nuo likusios kėbulo dalies atskirti sparnai, tokie pats aiškiai pastebimi šoniniai slenksčiai, apvalūs priekiniai ir galiniai žibintai, na ir žinoma, užapvalinta stogo linija. Didžiausias skirtumas, palyginti su pirmtaku, ‒ naujasis „vabalas“ jau nebuvo paprastas ir nebrangus masiškai gaminamas „tautos automobilis“, o daugiau aksesuaras savitą stilių kurti siekiančioms pasiturinčioms damoms. Nors ir nedideles, bet „New Beetle“ jau turėjo pretenzijų tapti įvaizdžio formavimo priemone ir visų pirma buvo orientuotas į moteris.
Solidumas vietoje žaismingumo
Naujos kartos modelis publikai buvo pristatytas 2011 m. balandžio mėnesį, o metų pabaigoje pasiekė daugelio Europos šalių rinkas. Pavadinime nebeliko žodžio „New“, tačiau konstrukcija su priekyje montuojamais, priekinius ratus varančiais motorais nepasikeitė, išliko ir tas pats retro stiliaus dizainas. Gaminamas ant naujosios PQ35 platformos kaip ir šeštos kartos „Volkswagen Golf“ bei visi su juo susiję modeliai naujasis hečbekas yra gerokai didesnis. Lyginant su „New Beetle“ naujo „vabalo“ kėbulas yra net 152 mm ilgesnis ir 84 mm platesnis. Kuriant sportiškesnį siluetą stogas buvo pažemintas 12 mm, tačiau visur kitur – pastebimas prieaugis ir tarkime, galinės iškyšos atstumas yra 102 mm ilgesnis.
2011 m. „Volkswagen Beetle“ išorės dizainas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Pastarasis skaičius itin daug įtakos turėjo tam, kad naujojo modelio bagažinė, palyginti su pirmtaku, yra talpesnė net 102 litrais, o visas jo tūris – 310 litrų. Žymus „vabalo“ ūgtelėjimas taip pat itin naudingas keleiviams, kuriems bent jau priekinėse sėdynėse atsirado daugiau vietos. Pastebimas ir koncerno noras „Volkswagen“ markę kilstelėti šiek tiek aukščiau link premium segmento, nes ergonomikos ir interjero apdailos medžiagų atžvilgiu naujasis „Beetle“ iš tiesų yra nepriekaištingas automobilis.
Gamintojo įvardinamas kaip stilingas kupė modelis naujasis „Beetle“ yra solidesnis už savo pirmtaką. Didesni matmenys reiškia, kad automobilis bus labiau pastebimas gatvėje, tačiau pats išorės dizainas tapo santūresnis, ne toks išraiškingas. Kuriant kupė charakterį automobilyje buvo sumontuotos didžiulės šoninės durys be viršutinės rėmo dalies. Stiklas nuo viršutinės ties stogo briauna pritvirtintos gumos automatiškai atsitraukia patraukus rankeną ir dar nepradėjus daryti pačių durų. Interjero stilius taip pat pasikeitė ir jei ne „Beetle“ užrašai apie priekinio panelio jis beveik niekuo nesiskirtų nuo bet kurio kito kompaktiško „Volkswagen“ modelio.
Bandymas įkūnyti originalą
2011 m. „Volkswagen Beetle“ išorės dizainas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
1999 m. „Volkswagen New Beetle“ išorės dizainas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Jei kalbant apie miesto hečbeką, orientuotą į paprastą pirkėją, dizaino aprašymą galima praleisti, tai „Beetle“ atveju stilius yra svarbus punktas privalumų ir trūkumų sąraše. Mūsų nuomone, išorės dizainas nėra nei labai originalus, nei elegantiškas, nei organiškas. Sukurtas tarsi vadovaujantis filosofija „panašus ir to užtenka“ naujasis „Beetle“ greičiausiai yra lengviau surenkamas ir remontuojamas, tačiau į daugelį tų „vabališkų“ bruožų, kuriuo taip puikiai pavyko akcentuoti „New Beetle“ kūrėjams, šį kartą buvo pražiūrėta pro pirštus, todėl pats automobilis atrodo neįspūdingai.
Jei tokius kompromisus kaip naujos formos galiniai žibintai, kurie dabar jau nebėra apvalūs arba sparnai, kurie nebe taip ryškiai atsiskyrę nuo kėbulo, o yra labiau į jį integruoti dar galima atleisti, tai „sulaužyta“ buvusio pusferės formos stogo linija ir ilgas plonas automobilio priekis gadina vaizdą. Nors tokios kėbulo linijos labiau primena originalų „Beetle“ nei pirmąją modernią jo interpretaciją, tačiau neperteikia jo charakterio ir neturi to vidinio žavesio.
Viduje – tamsu
Žvelgiant į naujojo vabalo profilį taip pat galima pastebėti, kad dėl mažesnio bendro kėbulo aukščio ir laužtos stogo linijos automobilio šoniniai langai yra siauri. Dėl to į saloną patenka mažiau šviesos ir nepaisant to, kad vietos yra daugiau nei buvo ankstesniajame modelyje, kartais šiame automobilyje gali apimti klaustrofobija. Papildomos įrangos sąrašuose nematėme panoraminio stoglangio, o „Beetle“ jis yra tiesiog būtinas.
2011 m. „Volkswagen Beetle“ išorės dizaino detalės (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Palyginus naujojo vabalo ir jo pirmtako nuotraukas, galima įsitikinti, kad senasis modelis turi akivaizdų pranašumą. Proporcijų tolygumas visame „New Beetle“ kėbule ir beveik veidrodiniais viena kitos atspindžiais esančios priekinė ir galinė automobilio dalys kartu su pavyzdingai nuosekliai išlaikomomis apvaliomis formomis suteikia jam nepakartojamą siluetą, kuris turbūt niekuomet neatrodys pasenęs.
Automobilio šoniniai stiklai didžiuliai ir dėl unikalios konstrukcijos bei patogios vairuotojo padėties „New Beetle“ yra vienas iš tų unikalių automobilių, kurį vairuotojas gali matyti beveik visą. Būtent dėl to šio modelio vairavimas šiek tiek primena sėdėjimą už kartingo vairo ir nors pirmasis modernus vabalas niekada nebuvo pats itin sportiškas tokie bruožai darė jį smagesnį už kai kuriuos itin galingus sportinius kupė.
Be didžiulio spidometro ir gėlės
2011 m. „Volkswagen Beetle“ interjeras (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
1999 m. „Volkswagen New Beetle“ interjeras (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Interjero stiliaus taip pat iš pagrindų pasikeitęs: nebeliko didžiulio spidometro, kuris atstojo visą prietaisų skydą nei šalia jo įrengtos elegantiškos vazelės su dirbtine gėle. Mažiau pastebimos naujojo modelio salone tapo ir apvalios formos. „Volkswagen“ atstovai sako, kad šis „Beetle“ buvo kuriamas taip, kad būtų patrauklesnis vyrams, taigi natūralu, kad interjeras turėjo atrodyti solidžiau.
Prietaisų skydas su trimis skalėmis dabar yra tradicinis kaip ir bet kuriame kitame nedideliame vokiečių koncerno modelyje, bendras interjero stilius atrodo gerokai solidžiau, kaip ir jo apdailai pasirinktų medžiagų kokybė yra pastebimai geresnė. Kuriant sportišką charakterį netgi sumontuotas vairas su lygia apatine dalimi. Iš esmės naujojo „Beetle“ interjeras prarado charakterį ir tapo nuobodžiai pragmatiškai vokiškas.
Bandomajam važiavimui pateikto modelio su 1,2 litro benzininiu TSI varikliu ir mechanine šešių laipsnių transmisija kaina siekia 62 tūkst. litų ir tiesa sakant, šiuo metu tai yra vienintelė mūsų šaliai siūloma „Beetle“ komplektacija. Tai toli gražu nereiškia, kad norintys įsigyti „vabalą“ su 1,6 litro darbo tūrio dyzeliniu TDI arba 1,4 bei 2,0 litrų benzininiais TSI motorais negali paprašyti, kad tokį modelį paslaugūs pardavimo vadybininkai užsakytų Vokietijoje.
Triukšmingas, bet negyvybingas
Vairuoti naująjį „Volkswagen“ retro stiliaus mažylį – vienas malonumas. Maksimalios variklio išvystomos 105 AG galios ir 175 Nm sukimo momento daugiau nei pakanka dinamiškam važiavimui ir nors dinamikos charakteristikoje įrašytas įsibėgėjimo nuo 0 iki 100 km/h skaičius, siekia 10,9 sekundės ir neatrodo įspūdingai, realiomis sąlygomis atrodo, kad automobilis yra greitesnis. Valdymas tikslus, nors didoką vairą sukti nėra lengva ir daryti tai viena ranka netgi statant automobilį aikštelėje nepavyks.
2011 m. „Volkswagen Beetle“ išorės dizainas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Važiuojant didesniu greičiu užmiestyje, norėtųsi geresnio grįžtamojo ryšio ir mažesnio vairo laisvumo, net jei automobilis apautas žieminėmis padangomis, tačiau manevruojant miesto gatvėmis šiuo automobiliu galima jaustis visiškai drąsiai. Kitos tipiškos gerosios „Volkswagen“ savybės taip pat niekur nedingo – mechaninės šešių laipsnių pavarų dėžės darbas pavyzdingai tikslus, o stabdžiai jautrūs ir itin efektyvūs. Šiek tiek erzina benzininio variklio keliamas triukšmas, kuris viršijus 2000 aps./min. tampa nemalonus ausiai ir faktas, kad skirtingai nei skelbia gamintojas vidutinės degalų sąnaudos po bandomojo važiavimo siekė ne 5,5, o 6,9 l/100 km. Automobilio sėdynės yra kietokos ir tai kartu su ne pačia komfortiškiausia pakaba po ilgos pasivažinėjimo gali sukelti nugaros skausmą.
1999 m. „Volkswagen New Beetle“ išorės dizainas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Visgi lyginant „Beetle“ ir „New Beetle“ reikia pasakyti, kad ir vairavimo malonumo kategorijoje akivaizdžia persvara laimi senesnis modelis. 1999 m. automobilis, kurį mums teko vairuoti po variklio dangčiu turėjo 1,9 litro darbo tūrio, 90 AG galios TDI motorą ir penkių laipsnių mechaninę pavarų dėžę. Lyginant su naujausiu „vabalu“ šis modelis greičiau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą, komandos vairu taip pat vykdomos operatyviau ir tiksliau. Nuotaiką, kaip jau minėjome pakelia ir puikiai apšviestas automobilio salonas. Nepaisant solidžios maždaug 200 tūkst. kilometrų ridos didelių „senatvės“ ligų nepastebėjome.
Stambiausias tarp kolegų
Pagrindinė problema, dėl kurios iškyla visi nesklandumai yra naujojo „Beetle“ gabaritai. Automobilis nėra labai didelis jei lyginsime jį su, tarkime, prabangiu SUV, tačiau retro stiliaus mažylių segmente „Beetle“ yra „stambus vaikinas“. Pavyzdžiui, „Mini Cooper“ už naujos kartos „vabalą“ yra daugiau nei pusmetriu trumpesnis, 125 mm siauresnis ir 56 mm žemesnis.
Aišku, pastarasis modelis taip pat turi beveik dvigubai mažesnę bagažinę, tačiau praktiškumas niekada nebuvo stiprioji mažųjų retro stiliaus automobilių pusė, o lyginant abiejų automobilių stilių sunku būtų rasti „Beetle“ pranašumus lyginant su „Mini Cooper“. Dar didesnis kontrastas pastebimas lyginant „vabalą“ su mažuoju „Fiat 500“. Bandomojo važiavimo metu vienoje apytuštėje stovėjimo aikštelėje mums kaip tik pavyko rasti juodą 500 ir nuotraukos geriau nei kokios skaičių lentelės gali iliustruoti kuris automobilis „mielesnis“.
„Fiat 500“ yra vienas iš tų automobilių, kurie šiek tiek pasistengus vienoje eismo juostoje sutilptų du ir yra toks landus bei manevringas, kad drąsiai telpa į mažiausius tarpus eisme ar pačias anksčiausias stovėjimo vietas. „Beetle“ savo ruožtu yra gerokai patogesnis ir komfortiškesnis, tačiau iš esmės jau peraugęs B segmentą, taigi ne ne toks smagus ir manevringas. Dar svarbesnis faktorius yra automobilio masė ir čia vėl nepralenkiamas yra „Fiat“ mažylis, kurio modifikacija su 1,4 litro darbo tūrio benzininiu varikliu sveria 980 kilogramų.
Jeigu techninėje charakteristikoje geriausiai matomoje įsibėgėjimo nuo 0 iki 100 km/h grafoje „Volkswagen“ retromobilis sugeba nesusileisti „Fiat“ hečbekui dėl to, kad turi pažangesnį variklio, kurio sukimo momentas yra didesnis, tai stabdymas ir staigus kryptiems keitimas jau yra sritys kuriose 225 kilogramais sunkesnis „Beetle“ varžytis su 500-tuku neturi jokių šansų.
Kainų matematika
Kainų matematika šiuo atveju labai paprasta. Vienintelė rinkai siūloma „Beetle“ komplektacija kainuoja beveik 62 tūkst. litų, tai senstelėjęs, tačiau vis dar išlaikantis savo žavesį tame pat galios diapazone esantis „Mini Cooper“ kainuoja maždaug 57 tūkst. litų ir gali būti labai patraukliu pirkiniu, juolab kad šios markės automobiliai Europoje žinomi, kai vieni iš labiausiai vertę išlaikančių modelių.
„Fiat 500 Twin-Air”: išorės dizainas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Kitoje svarstyklių pusėje yra turbūt nuotaikingiausias pastarojo penkmečio automobilis „Fiat 500“, kurio modifikacija su 100 AG galios, 1,4 litro benzininiu varikliu kainuoja apie 45 tūkst. litų. Svajojantiems būtent apie „Beetle“ modelį taip pat patartume pasižvalgyti ir nenaujų automobilių rinkoje. Pigiausi siūlomi praeitos kartos modeliai šiuo metu kainuoja maždaug 10 tūkst. litų.
„Volkswagen Beetle“ ir konkurentai:
„Fiat 500 1.4 l, 16v“ | „Mini Cooper“ | „Volkswagen Beetle 1.2 l TSI“ | ||
Ilgis | mm | 3546 | 3723 | 4278 |
Plotis | mm | 1627 | 1683 | 1808 |
Aukštis | mm | 1488 | 1430 | 1486 |
Ratų bazė | mm | 2300 | 2467 | 2537 |
Svoris | kg | 980 | 1150 | 1205 |
Bagažinė | l | 185 | 160 | 310 |
Maksimali galia | AG | 100 | 122 | 105 |
Įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/h | s | 10,5 | 9,1 | 10,9 |
Vidutinės degalų sąnaudos | l/100 km | 6,3 | 5,4 | 5,5 |
Išvados:
„Volkswagen“ koncernas neslepia ambicijų per artimiausius penkerius metus tapti didžiausiu pagal parduotų automobilių skaičių ir uždirbamą pelną automobilių gamintoju pasaulyje. Pirmauti yra puiku, tačiau kuo toliau, tuo dažniau vokiečių konstruktorių ir dizainerių darbe galima pastebėti skubotų, iki galo nepatikrintų sprendimų, keistų klaidų, kurių jie niekada nedarydavo, taip pat ir keistokų bandymų vos ne per jėgą įsiteikti pirkėjams.
Pirma moderni senojo „Beetle“ reinkarnacija išlaikė galbūt ir ne visas, tačiau daugumą principų, kuriais vadovaudamasis legendinį vabalą sukūrė garsusis automobilių konstruktorius Ferdinandas Porsche: tai buvo paprastas, patikimas, nepretenzingas automobilis galėjęs sutalpinti keturis keleivius ir važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu. Naujausias „Beetle“ atrodo taip lyg tai būtų „vabalu“ apsimesti bandantis „Golf“ hečbekas. Automobilis sportiškas ir pakankamai tiksliai valdomas, tačiau šie bruožai nėra išskirtiniai, nes lyginant su kitais retro stiliaus mažyliais jis yra per didelis, per sunkus, per lėtas ir neatrodo labai išskirtinis savo dizainu.
Mums patiko:
Tikslus mechaninės pavarų dėžės darbas
Šiuolaikiškas benzininis variklis
Solidžiai atrodanti interjero apdaila
Mums nepatiko:
Originalo charakterio neatspindintis pasikeitęs dizainas
Pernelyg smarkiai išaugę automobilio gabaritai
Klaustrofobiškai veikiantis prastai apšviestas interjeras