Visad smagu įsigyti ką nors labai nebrangiai. Ypatingai naują daiktą, o geriausia ką nors tikrai didelio. Pavyzdžiui, automobilį? Žaliavoms, darbo jėgai brangstant ir tolydžio augant mokesčiams,branginti savo produkciją priversti daugumos pramonės sričių atstovai, taip pat ir automobilių gamintojai. Tiesa, tai nėra pirmos būtinybės prekė, todėl kainų pokytis visuomenėje nėra taip atidžiai sekamas, tačiau faktiškai kiekvienas naujos kartos modelis už pirmtaką būna bent 3-4 proc. brangesnis.
Nebrangaus automobilio idėja
Pagaminti nebrangų, bet Europos Sąjungoje galiojančių saugumo ir ekologijos reikalavimus atitinkantį automobilį įmanoma. Reikia kuo mažiau investuoti į inžinerinius tyrimus ir automobilio bandymus, naudoti kiek įmanoma pigesnes medžiagas ir surinkti juos ten, kur darbininkų darbo užmokestis būtų gerokai žemesnis už Europos Sąjungos vidurkį.
Surinkti visus tokiam receptui reikalingus ingredientus vienoje vietoje anaiptol nėra lengva užduotis, tačiau kaip visų savo konkurentų pavydui parodė „Renault“, ji nėra neįmanoma. Rumunijos automobilių gamintoją „Dacia“ „po savo sparnu“ priglaudusi 1999 m. Prancūzijos kompanija iš esmės vadovavosi tuo pačiu aukščiau išdėstytu planu: su mažiausiomis įmanomomis investicijomis sukurtas modelis „Logan“ iš esmės netgi nebuvo naujas – panaudoti praėjusios kartos „Renault“ gamos mazgai.
Automobilis buvo kuriamas kaip „transporto priemonė, skirta nuo taško A nuvykti iki taško B“ ir tai akivaizdžiai išdavė itin daug priekaištų sulaukęs archajiškas „Logan“ dizainas, tačiau pigaus ir paprasto automobilio ieškančių klientų tai neatbaidė. Jiems daug svarbesnis buvo „EuroNcap“ testuote gautas trijų žvaigždučių pasyviojo saugumo įvertinimas ir 33 tūkst. litų (arba maždau 10 tūkst. eurų) neviršijanti automobilio kaina.
„Logan“ itin populiarus buvo netik Rumunijoje, Rusijoje ar kitose Rytų Europos valstybėse, bet ir Vokietijoje ar Prancūzijoje. 2009 m. visame pasaulyje jau buvo parduota daugiau nei 1,3 mln. „Dacia Logan“ automobilių.
Visko po truputį
Natūralu, kad „Dacia Duster“ sukonstruotas laikantis tos pačios „imame, kas mums patinka ir žiūrime, ar tai dera tarpusavyje“ strategijos. Automobilio pagrindas – „Nissan B0“ platforma, kurios pagrindu sukurti ir kiti „Dacia“ modeliai. Transmisiją su keturių ratų pavara „Duster“ paveldėjo iš „Nissan Qashqai“, nepriklausomą pakabą ‒ iš pirmos kartos „Nissan X-Trail“, o variklius iš „Renault“. Motorai yra bene svarbiausia priežastis, kodėl „Duster“ negali būti dar pigesnis: visi automobilyje montuojami varikliai turi atitikti „Euro 5“ išmetamųjų dujų emisijos reikalavimus, todėl montuojami šiuolaikiniai „Renault“ agregatai.
Viduje ‒ analogiškai chaotiškas „iš visų pakampių“ surankiotų detalių komplektas: prietaisų skydas, dalis centrinės konsolės ir priekinis panelis paimtas iš „Nissan Qashqai“, pavarų perjungimo svirtis, durų rankenėlės iš „Renault Clio“, kažkiek „originalių“ kituose „Dacia“ modeliuose matytų detalių ir dar daug smulkmenų, kurių kilmės tiksliai nežinome. Tokio „visko po truputį“ projektavimo pranašumas akivaizdus – pigiausias bazinės komplektacijos „Duster“ kainuoja tik 35 tūkst. litų.
Prancūziškai rumuniško dizaino ypatumai
Į gražiausio metų automobilio titulą turbūt niekada nepretenduos joks „Dacia“ modelis, tačiau žvelgiant į trumpą istoriją (po to kai markę įsigijo „Renault“) galima pastebėti, kad reikalai tikrai keičiasi į gerą. Jeigu pirmas modelis „Logan“ buvo tiek pat panašus į komodą, kiek ir į automobilį, tai „Sandero“ hečbeką su tam tikromis išlygomis jau buvo galima apibūdinti kaip elegantišką, o „Duster“ daugelio automobilistų apžvalgose apibūdinamas kaip originalus ir patrauklus.
Sunku pasakyti, ar tai tobulėjančių „Dacia“ dizainerių nuopelnas ar daugiau darbo patikima jų kolegoms iš „Renaul“, tačiau „Duster“ tikrai traukia akį. Dizaino bruožai ganėtinai griežti – į akis krenta didžiuliai išplatinti „Duster“ sparnai, slenksčių ir buferių apsaugos, masyvūs bagažinės laikikliai. Nėra jis nei labai elegantiškas nei stilingas, tačiau aiškiai išreikštas funkcionalumas krosoveriui puikiai tinka, tarsi speciali apranga gerai apmokamos profesijos specialistui.
Apskritai, automobilis atrodo „kresnas“ ir, tiesą sakant, toks jis ir yra. Palyginkime su vienu iš artimiausiu „giminaičiu“ ir tiesioginiu konkurentu „Nissan Qashqai“: 4315 mm ilgio „Duster“ kėbulas yra 15 mm trumpesnis už „Qashqai“, tačiau net 40 mm platesnis, tam, kad ne taip lengvai virstų ant šono bekelėje. Apie „Duster“ pasiruošimą bekelei liudija ir 21 cm siekianti prošvaisa, 30 laipsnių įkalnės įveikimo ir 36 laipsnių nusileidimo kampas. Greta racionalaus ir nugludinto, tačiau nuobodaus dizaino mažųjų krosoverių, tokių kaip „Škoda Yeti“ ar „Mitsubishi ASX“, „Duster“ atrodo grubus ir „netašytas“, tačiau būtent tuo ir traukia.
Apie tai, kas nesikeičia
Viskas atrodo neblogai, kol neatidarome automobilio durų ir nepažvelgiame į saloną. Čia iš esmės niekas nepasikeitė nuo pirmojo „Logan“ modelio, kuris pasirodė 2004 m. Nesupraskite klaidingai, interjeras įrengtas šiuolaikiškai, tvarkingai, viduje netrūksta erdvės, tačiau tai ir būtų bene viskas, ką galima apie jį pasakyti vengiant kritikos ir ne itin gražių apibūdinimų, skirtų šiam automobiliui.
„Dacia“ salonas man atrodo plastikinis“, ‒ sako vienas iš praeivių, vos užmetęs akį į automobilio vidų. Plastiką naudoja visi automobilių gamintojai, tačiau daugelyje modelių jis yra daug geresnės kokybės nei rasite „Dacia“ gaminiuose ir, derinamas su kitomis medžiagomis, ne taip rėžia akį ne tik prabangiuose, bet ir vidutinės klasės modeliuose. Siekiant išlaikyti automobilio kainą kuo mažesnę,„Duster“ interjero apdailai buvo panaudotos pigiausios medžiagos ir viskas atrodo tarsi išlieta iš tos pačios medžiagos, nudažytos skirtingų atspalvių juoda ir pilka spalvomis. Plastikas, odos pakaitalas, audeklas ‒ viskas atrodo vienodai.
Interjeras ganėtinai erdvus, tačiau apie šeimas ir potencialias pirkėjas moteris nebuvo smarkiai galvojama – trūksta laikiklių puodeliams, daiktadėžių ir kišenių, o vairuotojo skydelyje nuo saulės nėra veidrodėlio. Taip pat potencialūs pirkėjai turėtų labai gerai pagalvoti, ar jiems reikalinga keturių ratų pavara. Ir ne vien todėl, kad ji kainuoja 6.000 litų benzininiams modeliams arba 5.500 ‒dyzeliniams. Problema ta, kad „Duster“ negali turėti keturių ratų pavaros ir talpios bagažinės vienu metu. Taip yra todėl, kad sumontavus „Nissan X-Trail“ galinį varantį tiltą, nelieka vietos sumontuoti atsarginį ratą po bagažinės grindimis, kaip tai daroma priekiniais ratais varomose versijose. Vietoje to jį tenka talpinti bagažinėje, dėl ko ji nuo 475 litrų sumažėja iki 408 litrų.
Pavarų beieškant...
Automobilio valdymas kaip ir dalis „gerų bei laiko patikrintų“ jo mazgų, primena praėjusį dešimtmetį. Tikslumo ir grįžtamojo ryšio trūksta visur: sankaba pernelyg laisva, jėgos dozavimas stabžių pedalui sunkiai prognozuojamas, akseleratorius visiškai nejautrus, o vairas turi pernelyg didelę „tuščią eigą“, bet tuo pat metu yra sunkiai pasukamas lėtai manevruojant. Atskiro paminėjimo verta greičių dėžė. Valdoma ilga autobuso stiliaus perjungimo svirtimi ji pagaminta tais laikais, kai inžinieriai dar nenaudojo žodžio „precizika“: jungiant pavaras reikia galvoti, ką ir kaip nori atlikti, o, tarkime, penktos ar šeštos pavaros kartais tenka greičių dėžėje „paieškoti“.
Važiavimui bekele reikalingo papildomo reduktoriaus „Dacia“ inžinieriai atsisakė kaip pernelyg sudėtingo ir brangaus mazgo. Visgi, keturiais ratais varomas versijas reikėjo kaip nors parengti sudėtingoms sąlygos, todėl buvo sumažinti pirmos ir antros pavarų perdavimo skaičiai. Be to, jos labai arti viena kitos, todėl vairuojant mieste pirmą pavarą verta praleisti ir iš vietos pajudėti įjungus antrą.
Nors ir ne pati komfortiškiausia, pakaba yra pakankamai minkšta, o didelė jos eiga mieste leidžia nekreipti dėmesio į nedideles duobes. Nors automobilis ganėtinai lengvas – pati sunkiausia, dyzelinį variklį ir keturių ratų pavarą turinti versija sveria maždaug 1.300 kg -„Duster“ yra nerangus. Motoro išvystoma maksimali 110 AG ir 240 Nm sukimo momentas „dingsta“ kažkur transmisijoje, o pagreitėjimą galima būtų įvertinti „patenkinamai“.
Vairas suka į bekelę
Mieste „Duster“ niekada nebus pats geriausias ‒ automobilis nėra nei labai išvaizdus, nei dinamiškas ar manevringas, nei komfortiškas ar prabangus. Netgi negirdėjus pagiros žodžių, kuriuos automobilio gebėjimams važiuoti bekele išsako pardavimo vadybininkai, greitai pats pradedi jausti, kad automobilis sukonstruotas važiuoti ne tik asfaltuotais keliukais ir nejučia pradedi sukti vairą į žvyrkelius, o nuo ten ir į bekelę.
Čia viskas stojasi į savo vietas:didelė prošvaisa, dėl kurios automobilis pernelyg svyruoja į šonus važiuojant geru keliu, čia leis perkopti didesnes klūtis „nepakabinus“ automobilio, galios visiškai uženka, nes lėkti tiesiog nėra kur, o galimybė įjungti nuolatinę keturių ratų pavarą ‒ tikras išsigelbėjimas. Tampa ne taip svarbu, kad pigus plastikas salone braška, o pavaros jungiasi taip pat tiksliai, kaip tarybinių laikų traktoriuje – važiuoti bekele tai netrukdo.
Konkurentai, kurių nėra
Smagiausia pokalbio apie „Duster“ dalis „Dacia“ atstovams Lietuvoje (ir netik) yra automobilio kaina ir konkurentai. Laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis tokie atvejai reti, tačiau „Dacia“ pavyko pagaminti produktą, kuris pirkėjams būtų patrauklus, tačiau neturėtų konkurentų. Pigiausias bazinės versijos modelis kainuoja 35 tūkst. litų ir SUV kategorijoje neturi nei vieno rimto priešininko kovoje dėl pirkėjų. Intensyviai ieškant, aišku, galima rasti modelių, kuriuos pastatytume šalia, kaip konkurentus, tačiau visi jie kainuoja gerokai daugiau. Pavyzdžiui, pagal matmenis ir savo paskirtį itin artimas „Škoda“ modelis „Yeti“ kainuoja maždau 56 tūkst. litų, „giminaitis“ „Nissan Qashqai“‒58 tūkst., o „Mitsubishi ASX“ ‒ apie 60 tūkst.
Bandomajam važiavimui pateikto automobilio kaina 64 tūkst. litų ir tai jau yra labai arti „Duster“ kainų lubų. „Prabangiausios“ komplektacijos modelyje su dyzeliniu varikliu ir keturių ratų pavara įrengtas kondicionierius bei CD grotuvas, nuskaitantis mp3, o tai „Dacia“ mastais jau prabanga. Lyginant šią komplektaciją su konkurentais skirtumas šiek tiek mažesnis, tačiau vistiek labai didelis. Pavyzdžiui, pigiausias analogiškos versijos (dyzelinis variklis ir keturių ratų pavara) „Škoda Yeti“ SUV kainuoja apie 75 tūkst. litų, o „Nissan Qashqai“ – 78 tūkst.
Išvada:
Sako, kad kai gerai žinai, ko nori ir pagal svarbą susidėlioji tikslus, gyvenimas tampa lengvesnis. „Duster“ buvo kuriamas laikantis gerai žinomos filosofijos, su kuria vakarų rinkai „Renault“ pristatė pirmuosius „Dacia“ markės modelius: automobilis turi būti pigus, paprastas ir patikimas. Kresnas prancūziškai rumuniškas visureigis skirtas pirkėjams, kurie mano taip pat.
Galios, stiliaus ar prabangos pasiūlyti jis negali, tačiau ne tam ir buvo kuriamas. Modelis primena praeitą dešimtmetį daugeliu savo savybių irtai natūralu ‒ viduje glūdinčiais mazgais „Duster“ toks ir yra.Spartietiškai paprastas SUV yra lyg kvalifikuotas darbininkas, priverstas dirbti už minimumą – viską atlieka gerai, tačiau nestebina.
Mums patiko:
Geras kainos ir kokybės santykis
Automobilio gebėjimai važiuoti bekele
Išorės dizainas
Mums nepatiko:
Chaotiškai surinktas, iš prastos kokybės medžiagų pagamintas interjeras
Nemaloniai netikslus valdymas
Techniškai ir „morališkai“ pasenusi greičių dėžė
Taip pat skaitykite:
Balsas.lt testas: Mini Countryman – kai ambicijos viršija galimybes
