Įrangos valdymas balsu automobiliuose yra viena iš tų mistinių technologijų, apie kurias dauguma vairuotojų yra girdėję, tačiau niekas iš tiesų nežino, ką ir kaip reikia daryti, kad naudojimasis jomis būtų patogus ir ar apskritai tai pasiekti yra įmanoma. Būtent atsakymo į pastarąjį klausimą Balsas.lt redakcija ir ieškojo naujausiame eksperimente.
Bandymo metodika itin paprasta: idant išvengtume kaltinimų subjektyvumu ir patys kaip įmanoma efektyviau išnaudotume įrangos valdymo balsu galimybes dalyvauti eksperimente ir nustatyti potencialiai aukščiausią kartelę pakvietėme patyrusį televizijos laidų ir renginių vedėją, filmų įgarsintoją Rolandą Vilkončių. Išlavinta dikcija, garsiau skambantis balsas ir geros anglų kalbos žinios yra tos savybės, kurios bandant susikalbėti su automobiliu gali būti itin naudingos.
Apie eksperimento automobilius
Kuklioje lietuviškoje naujų automobilių rinkoje pasiūla nėra itin gausi, todėl rengdami eksperimentą nusprendėme pasitenkinti trimis automobiliais. Deja, nepavyko gauti jokio prancūziško gaminio, kaip mus patikino „Citroen“ atstovai Lietuvoje, anksčiau tokią įrangą turėjo bandomasis C5, tačiau šiuo metu tokio modelio bandomųjų modelių parke nėra. „Renault“ gamoje tokios įrangos kol kas apskritai nėra, nieko pasiūlyti šiuo metu mums negalėjo ir „Peugeot“.
Nedidelį parką sudarė trys ganėtinai brangūs egzemplioriai. Pigiausias iš jų buvo naujos kartos „Honda CR-V“ – „Executive“ įrangos lygio su navigacija modelio kaina salonuose prasideda nuo 112,890 litų. Kiek brangesnis modelis mūsų nedideliame parke buvo beveik 240 tūkst. litų kainuojantis „Volskwagen Touareg“, pats brangiausias – 291,108 litų kainuojantis „Audi A7“. Pastarajame automobilyje vien mums reikalinga navigacijos įranga su valdymo balsu funkcija kainuoja mažiausiai 13,531 litų.
Intuityvumo trūkumas
Vos pradėjus pirmuosius eksperimento bandymus paaiškėjo pirmas ir kol kas, mūsų manymu, greičiausiai pats didžiausias automobilių įrangos valdymo balsu trūkumas. Pirmą kartą įsėdę į vidų dauguma vairuotojų sunkiai įsivaizduoja, nuo ko reikia pradėti, t.y. tokiai įrangai labai trūksta pritaikymo intuityviam valdymui. Galima atskirti populiariausias įrangos grupes: radijo ar muzikos grotuvo, navigacijos, laisvų rankų įranga susieto telefono ir klimato kontrolės valdymas.
Bendriniai žodžiai, tokie kaip „radio“, „navigation“ ar „climate“ nesiskiria, tačiau norint pasiekti ko nors daugiau tenka versti naudojimosi instrukcijas arba naudotis įrangos valdymo balsu pagalbinėmis sistemomis. Šioje srityje geriausiai pasirodė bandyta vadinamo „Audi Multi Media Interface“ įranga, kurioje kiekviename žingsnyje pateikiamos galimos kito etapo komandos ir tiesioginis tuo metu naudojamos sistemos valdymo „pagalbos“ pasiekimas balsu.
Norint išnaudoti visas įrangos galimybes, kurių daugiausiai siūlė „Honda CR-V“, peržvelgti tektų ilgiausius siūlomų komandų sąrašus. Kai kurios iš suteikiamų funkcijų yra itin naudingos. Tarkime, įmanomas visapusiškas klimato kontrolės valdymas, tačiau tam reikia mintinai išmokti nemažą komandų sąrašą, o tai nėra patogu ne tik lietuviams, kuriems įrangos valdymą anglų kalba apsunkina, tačiau ir tiems vartotojams, kuriems ji yra gimtoji.
Valdymą palengvintų unifikavimas
Antra rimta problema yra komandų suvienodinimo arba vadinamosios unifikacijos trūkumas. Praleidęs „Audi A7“ viduje gerą pusvalandį R. Vilkončius jau kone be klaidų pirmaisiais bandymais galėjo aktyvuoti daugumą siūlomų sistemų, tačiau vos tik persėdome į „Volkswagen Touareg“, kuris faktiškai yra to paties koncerno produktas, daug ko teko mokytis iš naujo.
Pasiekti navigacijos įrangą galima tuo pačiu žodžiu, tačiau naujo maršruto įvedimas – šalies, miesto ar gatvės diktavimas jau skiriasi ir tai labai dažnai sukeldavo mums problemų, kadangi smegenys tiesiog taip greitai įvertinti fakto, jog tai pačiai funkcijai aktyvuoti reikalingi skirtingi žodžiai, taip pati ir prisiminti, kokia formuluotė kuriame automobilyje yra teisinga.
Paskutinis, bet ne mažiau vertas dėmesio trūkumas yra įrangos valdymo balsu pritaikymo galimybės. Kaip jau minėjome „Honda CR-V“ jos buvo pačios plačiausios ir nepaisant to, kad moteris-robotė kalbėjo džeržgiančiu balsu, o dėl gausybės įvestų komandų karts nuo karto vykdavo sumaištis, kuomet mėginant įjungti navigaciją R. Vilkončiui automobilis pranešdavo kiek valandų arba radijo valdymo skydelio iškvietimas baigdavosi jos išjungimu, tačiau technokratams tokia įranga bus gerokai įdomesnė nei „Audi A7“ ar „Volkswagen Touareg“ kartu sudėjus.
Įrangos aktyvavimas – neišvedant į pagrindinį ekraną
Neabejotinas įrangos valdymo balsu privalumas, dėl kurio vienbalsiai draugiškai sutiko su R. Vilkončiumi, tai galimybė centriniame monitoriuje matant vienos įrangos valdymo skydelį, valdyti kitą sistemą. Tarkime, itin patogu yra kuomet neišjungiant „Touareg“ navigacijos ekrano galima dviem žodžiais „Station“ ir atitinkamu stoties pavadinimu įjungti norimą radijo programą arba paliekant aktyvų audio grotuvo valdymo skydelį padidinti klimato kontrolės oro tiekimo intensyvumą.
Kalbant apie eilinio vartotojo, kurio vieną šį kartą teko užimti man ir darbo televizijoje išlavintos dikcijos specialisto galimybes – kaip ir galima buvo tikėtis, jos labai skiriasi. Jei R. Vilkončius galėjo be pauzių padiktuoti visą renkamo telefono numerį ir tapo turbūt pirmuoju žmogumi šalyje baigusiu visą „Volkswagen“ įrangos valdymo balsu kalibravimo programą individualiam vartotojui, greičiausiai vien todėl, kad tai jam padaryti pavyko stebėtinai greitai, tai man netgi pakėlus toną ir dedant visas pastangas kuo raiškiau tarti žodžius „Audi A7“ karts nuo karto vis atsiprašydavo nesupratusi, ką gi aš norėjau pasakyti.
Pratinantis prie įrangos valdymo balsu svarbu ne tik įsiminti esmines komandas, bet ir priprasti prie šioms sistemoms būdingų pauzių. Jei funkcijos aktyvavimas nesibaigia vienu žingsniu, prieš kiekvieną naują etapą moteris-robotė duoda naujas garsines instrukcijas, o garsą priimantis mikrofonas nėra aktyvus. Panaši situacija ir nuspaudus valdymo balsu mygtuką – centriniame monitoriuje esanti mikrofono ikona rodo kada signalas yra priimamas, o kada – ne.
