Donatas Brazdeikis
Vairavimo dinamika ir patogumas – šiems dalykams tiesioginę įtaką daro automobilio transmisija. Automatinė transmisija yra automobilio greičio dėžė, gebanti automatiškai keisti pavarų santykį. Tokias transmisijas turintys automobiliai neturi sankabos pedalo, tačiau yra pavarų svirtis, per ją keičiami transmisijos darbo režimai.
Tradiciškai keturi pagrindiniai režimai žymimi raidėmis P, D, R, N. Automatinė pavarų dėžė, priklausomai nuo automobilio apkrovos, keičia sukimo momentą ir variklio sūkius transformuoja į įvairius važiavimo greičius. Taip pat keičia varančiųjų ratų sukimosi kryptį, atjungia variklį nuo varomųjų ratų esant tuščiai eigai. Automobilį, turintį automatines pavaras, lengviau valdyti, vairuotojas daugiau dėmesio gali skirti eismo saugumui. Tačiau automatinis pavarų dėžių valdymas yra sudėtingas, brangus ir ne toks ekonomiškas, kaip mechaninis. Automatinių dėžių priežiūra turi savų ypatumų.
Reikia tausoti
Automatinių transmisijų tarnavimą galima pailginti laikantis tam tikrų reikalavimų. Pradedant važiuoti į priekį, padėtį R reikia peršokti greitai, o sustojus greit peršokti į P, kad nespėtų įsijungti atbulinė eiga. Trumpam sustojus, pavyzdžiui, prie šviesoforo, nereikia jungti N, o ir išvis šią transmisijos poziciją naudoti kuo rečiau. Trumpam sustojus automobilį reikia prilaikyti stabdžiais, o sustojus ilgesniam laikui – įjungti P.
Jei sustojus prie šviesoforo automobilis ima smarkiai veržtis į priekį, kalta ne pavarų dėžė, o akceleratoriaus pavara. Taip būna, kai užsikerta akceleratoriaus lynas ar yra sutrikusi karbiuratoriaus veikla.
Rekomenduojama kuo rečiau naudotis „kick-down“ režimu, tai yra neskubėkite spausti akceleratoriaus pedalo „iki dugno“, nes kuo mažiau minsite šį pedalą, tuo ilgiau tarnaus transmisija. Automatinė pavarų dėžė dažniausiai sugenda dėl intensyvaus ir netinkamo perjunginėjimo pirmyn ir atgal, kai, pavyzdžiui, bandoma išsivaduoti įklimpus be įjungto pažeminto diapazono. Ypač pavojinga bandyti automobilį ištraukti siūbuojant, staigiai perjungiant R ir D: taip buvo pražudyta ne viena transmisija.
Minimali priežiūra
Įprasta mechaninė pavarų dėžė dažniausiai vadinama H tipo. Turbūt nesunku suprasti, kad šitoks pavadinimas kilo nuo pavarų svirties judėjimo trajektorijos. Naudodamas tradicinę mechaninę pavarų dėžę, vairuotojas gali perjungti tokį bėgį, kokį nori. Procesui atlikti kaskart turi būti išminama ir vėliau atleidžiama sankaba, ji stabdo sukimo momento perdavimą.
Mechaninių pavarų dėžių techninė priežiūra – minimali. Reikia tik stebėti, kad per radialiuosius sandariklius neprasiskverbtų alyva, važiuojant arba stovint automobiliui, kai variklis dirba, kad nebūtų girdėti pašalinių garsų. Reikia kontroliuoti alyvos lygį ir keisti ją gamintojo nurodytais intervalais. Dažniausiai naudojama transmisinė alyva, tačiau yra išimčių, kai naudojama variklinė ar alyva, skirta automatinėms pavarų dėžėms. Keičiama alyva turi atitikti pavarų dėžę pagaminusios gamyklos nustatytus reglamentus.
Vieningos nuomonės nėra
Kuri pavarų dėžė geresnė – automatinė ar mechaninė, – vieningos nuomonės nėra. Kiekviena iš jų turi savų privalumų ir minusų.
Automatinę greičių dėžę turintį automobilį patogiau ir lengviau valdyti. Kad ir koks vairuotojo profesionalumas būtų, variklis visuomet dirba optimaliu režimu, todėl jam rečiau prireikia remonto. Kai kurie naujos kartos agregatai net padeda taupyti degalus.
Vienas iš didžiausių „automato“ minusų – tai, kad transporto priemonę, turinčią automatinę pavarų dėžę, vilkti galima tik tada, kai pavarų dėžės konstrukcijoje yra antrinio veleno sukamas papildomas alyvos siurblys, kuris velkant tokią transporto priemonę alyva užpildytų automatinės pavarų dėžės tepimo sistemą, hidraulinę valdymo sistemą ir hidrotransformatorių. Be to, nevalia mašinos vilkti daugiau kaip 80 km ir viršyti 30 km per valandą greitį.
Be to, automatinės dėžės brangesnis remontas, būtina reguliariai tikrinti transmisijos alyvos lygį ir kondiciją. Jei trūks bent 100–200 gramų alyvos, hidraulinė sankaba (vadinamieji frikcionai) pradės buksuoti ir mechanizmas suges. Mechaninės pavarų dėžės leidžia važiuoti sportiniu stiliumi. Sugedus mašinai ar išsikrovus akumuliatoriui, galima išsigelbėti naudojant lyną ar standžiąją vilktį. Taip pat galima vilkti įvairias priekabas, vežti sunkesnius krovinius. Tokios pavarų dėžės remontas irgi pigesnis. Tačiau transporto spūstyje begalinis pavarų perjungimas pradeda erzinti. Be to, būtina naudoti rankinį stabdį – kad be priežiūros paliktas automobilis nepradėtų riedėti.
