Pasaulis dūsta nuo automobilių išmetamų teršalų. Daugelyje šalių, tarp jų – ir Lietuvoje, automobilių skaičius tūkstančiui gyventojų jau pasiekė maksimumą. Civilizuotos šalys grįžta prie viešojo transporto – vienintelės alternatyvos, galinčios išvaduoti miestus nuo spūsčių bei išvengti ekologinės katastrofos. O kaip Lietuva?
Remiantis UITP (Tarptautinė visuomeninio transporto sąjunga) duomenimis, iki 2025-ųjų keleivių srautai viešajame transporte turėtų padidėti dvigubai. Autobusų dalis, dabar sudaranti 46 proc., ateityje tik didės. Paklausite – kodėl? Ogi todėl, kad autobusai – viena iš saugiausių, ekonomiškiausių bei ekologiškiausių transporto priemonių.
Autobusų gamintojai vis daugiau investuoja diegdami moderniausias saugumo sistemas, nuolat griežtėja reikalavimai ekologiškumui. Nuo 2014-ųjų įsigalios Euro 6 standartas, kurio dėka naujausi ir moderniausi autobusai terš mūsų aplinką dar mažiau.
Daugelyje šalių vežant keleivius prioritetas vis dar teikiamas geležinkelių transportui. Manoma, jog jis ekologiškesnis bei vienu metu gali vežti daugiau keleivių. Tačiau jei suskaičiuotume taip vadinamųjų statistinių degalų, sunaudojamų automobilių ir geležinkelio transporte, gautume įdomius skaičius.
Turistinis autobusas, kurio salone užimta 60 proc. vietų, sunaudoja 1,4 litro degalų šimtui vadinamųjų keleivių kilometrų. Lyderiu tarp kitų savo „brolių“ turistinis autobusas tampa dėl mažo sustojimų kiekio bei didesnio greičio.
Antras pagal ekonomiškumą tarp keleivinių transporto priemonių – miesto autobusas. Jei jo salone užimta 21 proc. sėdimų vietų, jis sunaudoja vidutiniškai 3,1 litro degalų 100 keleivių kilometrų. Metro (vidutiniškai pripildytas 18 proc.) arba bėginio transporto (tramvajus ar elektrinis traukinys, vidutiniškai pripildytas 26 proc.) rezultatai gerokai prastesni – 4,3 ir 4,0 litro kiekvienam 100 keleivių kilometrų.
Nors ir atrodytų keista, autobusai lenkia bėginį transportą ir ekologiškumu, kadangi išmetamo CO2 kiekis proporcingas jų ekonomiškumui.
Čia galėtų būti tiktai vienas „bet“ – tyrimai daryti Vakarų Europoje, o Lietuvoje eksploatuojami autobusai savo parametrais gerokai skiriasi nuo tų, kurie veža keleivius Europos keliais bei gatvėmis. Tačiau, Lietuvai pereinant prie ekologiškesnius degalus – suspaustas gamtines dujas – naudojančių autobusų, situacija pamažu kryps į gera ir europinės išvados taps aktualios ir mums.
Remiantis tyrimais, atliktais didžiausiuose Europos miestuose, tobulėjant keleivinio transporto priemonėms, kinta ir viešuoju transportu besinaudojančiųjų kontingentas. Tarp jų atsiranda vis daugiau vadinamosios viduriniosios klasės atstovų, taip pat ir turtingųjų, turinčių ne po vieną nuosavą automobilį.
Priežastis: daugelio miestų valdžia teikia proritetą viešajam transportui – juo reikiamą vietą galima pasiekti kur kas greičiau, o nuosavų automobilių statymo vietų mažėja, apmokestinamas įvažiavimas į miestų centrus. Netgi greta didžiausių prekybos vietų ribojamas automobilių stovėjimo vietų kiekis – žmonės skatinami važinėti viešuoju transportu.
Brangstant degalams, vis daugiau vokiečių renkasi viešąjį transportą. Jo sistema šioje šalyje puikiai išplėtota, o nuosaviems automobiliams taikoma gausybė apribojimų.
Estijos sostinė Talinas, pirmoji iš ES šalių sostinių, nuo šių metų miestiečiams viešuoju transportu leista naudotis nemokamai. Ko gero, tai bus įdomi patirtis, kurią stebės ne tik Lietuvos, bet ir visų Europos šalių miestų vadovai.
Civilizuotose Vakarų Europos šalyse važinėti viešuoju transportu raginama nuo pat ankstyvos vaikystės. Netgi vaikų darželiuose vaikai, naudojant įvairius žaidimus, skatinami atvykti viešuoju transportu. Tokiu būdu važinėjimo kultūra bei požiūris į aplinką ugdomi nuo mažumės.
Lina Jakubauskienė
