Karolis Birgilas Specialiai „Ekonomika.lt“ iš Londono
Žmonės visada laukia geresnių metų: su skraidančiais automobiliais, virtualia realybe, programuoti mokančiais vaikais, kalbančiu šaldytuvu ir tiksliais savo organizmo rodmenimis ant riešo. Atrodo, kad kitąmet nesulauksime tik skraidančių automobilių. Sausį savaitraštis „Ekonomika.lt“ prognozavo, kad šie metai bus išmaniųjų apyrankių, o ne išmaniųjų laikrodžių metai. Taip, žinoma, ir atsitiko. Vis dėlto iš kitų metų prognozės galima atimti intrigą ir pasakyti, kad 2015-ieji bus tokie patys.
Į nežinomybę be intrigos
„Visiškai teisingai, technologijos ant riešo vis dar bus populiarios. Yra ir kitų technologijų, bet tai bus atspirties taškas“, – į „Ekonomika.lt“ klausimą, ar kiti metai išmaniosioms apyrankėms bus tokie patys kaip ir šie, atsako technologijų tyrimų bendrovės „CCS Insight“ vadovas Shaunas Collinsas.
Pasak jo, dėvimosios technologijos neabejotinai bus ateinančių metų hitas, taip buvo jau ir šiemet. Tačiau analitikas pastebi, kad tai tik pradžia ir daugelis kūrėjų nežino, kokius produktus reikia siūlyti. Lygiai tokia pati sumaištis kol kas sukasi ir pirkėjų galvose.
„Šiais metais dizainas pagaliau įžengė į šią sritį. Šie produktai bus vystomi daug greičiau nei išmanieji telefonai. Visgi dauguma pirkėjų net nežino, ką galima veikti su išmaniuoju laikrodžiu. Net 52 proc. apklaustųjų atsakė, kad šie prietaisai skirti laikui tikrinti. Žmonės vis dėlto tikrai žino, dėl ko perka išmaniąsias apyrankes. Jos turi keletą funkcijų, tačiau jas atlieka labai gerai. Taip pat pirkėjas gali motyvuoti, kodėl jam reikalingas žingsniamatis, širdies ritmo ar miego matuoklis. Išmanieji laikrodžiai turi daug funkcijų, tačiau jas atlieka tik neblogai“, – pabrėžia Sh. Collinsas.
Jau turime, bet sužinosime tik kitąmet
Ne tik išmanieji telefonai, bet ir išmanieji laikrodžiai jau pernai galėjo valdyti televizorius, jų priedėlius, vėdinimo ir kondicionavimo sistemas namuose. Populiarėjant šioms technologijomis, turėtų išmanėti ir namai. Tai gali priminti namus, matytus fantastiniuose filmuose, tačiau mes patys nežinome, kad tokiuose jau beveik ir gyvename. Pasak technologijų bendrovės „Samsung“ Inovacijų centro Europoje vadovės Lysos Clavennos, du iš penkių žmonių jau gyvena automatizuotuose namuose, kur veikia automatinės šildymo, vėdinimo ir pramogų sistemos.
„Daiktų internetas“ – jau senokai egzistuojantis terminas, nors 80 proc. žmonių tokio nežino. Kita vertus, su tuo jie susiduria kasdien. Automatiniai namai jau labiau pažįstami, tačiau žmonės vis dėlto dar nežino, kad šildymas, vėdinimas jau yra automatizuotas. Išmaniųjų telefonų naudojimas tik paspartins šį procesą. Iškyla privatumo klausimas, ir tai bus derybų klausimas tarp kūrėjų ir vartotojų“, – apie inovacijas kalba ji.
Vadovė pastebi, jog žmonės nenori, kad informaciją apie jų vandens temperatūrą, šaldytuvo turinį, skalbimo intervalus ir kitus buities reikalus žinotų trečiosios šalys. Visgi norint, kad buityje esantys prietaisai taptų išmanūs, tai yra neišvengiama, o dialogas tarp kūrėjo ir vartotojų primins senus laikus. Kai pastarieji norėjo naudotis „Google Maps“, bet nesutiko, kad būtų nustatyta jų buvimo vieta.
Anot Sh. Collinso, tai neabejotinai taps labai stiprios buitinės elektronikos gamintojų konkurencijos arena. „Mūšis dėl svetainės yra pagrindinis konkurencijos klausimas, kaip kažkada tai buvo elektros atveju. Lieka klausimas, kaip sujungti visus prietaisus į vieną sistemą, nepaisant gamintojo. Šiandien automobiliai gali turėti vairą ir kairėje, ir dešinėje pusėje, priklausomai nuo šalies, kur yra važinėjama. Visgi akceleratoriaus, sankabos ir stabdžių pedalai visur išdėstyti taip pat“, – teigia jis. Parduotuvė kvadratiniame metre
„Samsung“ atlikta apklausa parodė, kad 47 proc. dėvimųjų technologijų turėtojų jautėsi taip, lyg žinotų daugiau. Išmanieji akiniai, arba virtualios realybės simuliatoriai, yra dar viena dėvimųjų technologijų sritis, kuri kitais metais populiarės ne tik tarp vartotojų, bet ir tarp verslo atstovų.
„Mūsų aplinka jau labai sparčiai keičiasi, o virtuali realybė tai dar labiau praplečia. Prekyboje naudojama virtuali realybė leis prekiautojams skirtingai pateikti prekę“, – sako bendrovės atstovė L. Clavenna. Konsultacijų bendrovės „PwC“ duomenimis, Didžiojoje Britanijoje per pirmąjį šių metų pusmetį kasdien užsidarydavo po 16 parduotuvių. Tai nesunku suprasti, nes prestižinėse miestų vietose įsikūrusios parduotuvės susiduria su vienas kitą papildančiais sunkumais: maža erdve ir santykinai didele nuomos kaina.
Šiandien naudodamiesi virtualios realybės akiniais pirkėjai gali apžiūrėti, kaip tam tikras baldas atrodys jų namuose, arba rinktis sienų spalvas. Šiandien tokie sprendimai pritaikomi įsigyjant ir didesnius pirkinius. Automobilių bendrovė „Audi“ pristatė savo naują salono konceptą. „Audi City“ erdvėje pirkėjai gali ekranuose stebėti realaus dydžio modelius, rinktis spalvas, buferius, ratus ir kita. O užsidėję virtualios realybės akinius jie gali pasivažinėti naujuoju TT modeliu kartu su šio automobilio dizaineriu, iš kurio viską sužino kelionės metu. Jei ne 2015 metais, tai bent netolimoje ateityje išlieka galimybė nusipirkti automobilį Gedimino prospekte arba Vilniaus gatvėje. Tiesa, automobilį nusipirkti jo nebandęs gali tik visiškas cinikas. Bet čia tik nereikšminga autoriaus nuomonė.
Vienas lauke – ne karys
Vis dėlto tokius paprastus prietaisus kaip išmanusis telefonas šiandien pirkėjai vis dar yra pratę pirkti salonuose.
„57 proc. vartotojų telefonus vis dar perka parduotuvėse. Suranda internete, perskaito specifikacijas, sužino kainas ir išeina į parduotuves. Televizoriai yra brangesni ir vis tiek perkami internetu, tačiau išmanusis jau tapo mūsų asmenybės dalimi, todėl tai išlieka didžiule atskomybe“, – iliustruoja Sh. Collinsas. Jis stebi tendenciją, kad daugelis vartotojų jau neapsiriboja vienu išmaniuoju įrenginiu, taigi prie telefono atsiranda planšetė, laikrodis ir įprastas asmeninis kompiuteris. Pastarojo pardavimas jau yra susilyginęs su planšetinių kompiuterių pardavimu, tačiau išlieka stabilus.
„Labai sparčiai bėgame į nešiojamųjų technologijų pasaulį. Planšetinių kompiuterių naudojimas tikrai įeis į technoligijų istoriją. Asmeninių kompiuterių rinka išliks maždaug panaši, gal tik augs 16 proc. O išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių rinka dabar sulėtėjo, nors pardavimas ir yra milžiniškas“, – teigia analitikas. Žinoma, kiekvienas iš šių prietaisų yra prijungtas prie interneto ir visi gali būti suvienodinti naudojant „Google“ ar „Facebook“ paskyrų duomenis. Taip nyksta riba tarp darbo ir namų, išmaniojo telefono ir planšetinio kompiuterio. Pasak Sh. Collinso, tai pakeis mūsų pirkimo strategijas kitais metais.
„Dabar yra daug ekranų dydžių, jie pritaikyti kiekvienai veiklai ir nyksta riba tarp išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių. Dabar išmanieji laikrodžiai turi mažyčius ekranus, o planšetiniai kompiuteriai gali padengti visą stalą. Dabar žmonės pradėjo mąstyti, kaip šie ekranai gali išplėsti jų potyrius. „Spotify“ grojaraščių nekuriame išmaniajame telefone, tuo naudojamės kompiuteryje ir galiausiai klausomės per abu“, – pasakoja jis.
Pranešėjas prognozuoja, kad vis dažniau matysime parduotuvių, kuriose išmanusis telefonas, planšetė bei asmeninis kompiuteris ar televizorius bus padėti ant vieno stalo. Taip bus akcentuojamos ne kievieno prietaiso galimybės, o tai, kaip jie gali veikti kartu.
Kiekvienai šeimai – po programuotoją
Kiekvienas nepriklausomoje Lietuvoje gimęs jaunuolis bent sekundę pagalvoja, kad mokykloje galėjo su didesniu užsidegimu ateiti į informatikos pamokas. Taip jis dabar būtų vienas geidžiamiausių darbuotojų šalyje ir kiekvieną mėnesį savo sąskaitoje sulauktų kelių tūkstančių litų.
„Samsung“ prognozuoja, kad visi vaikai, gimę 2015 metais, mokykloje programavimo išmoks lygiai taip pat kaip skaičiavimo ar rašybos.
„Jei pažiūrėsite dabar – Europoje yra didžiulis technologinio išprusimo plyšys. Visgi gimusieji aplinkoje, kur jau buvo kompiuterių (angl. – „tech natives“), yra labiau vartotojai nei kūrėjai. Tai bus labai didelė paspirtis Europos ekonomikai. Aš jau dabar su savo šešiamete dukra mokausi programuoti“, – kalba bendrovės Korporatyvinės atsakomybės skyriaus vadovas Wouteris van Tolas.
Pasak jo, tai nebūtinai reikalinga visiems ir tai nereiškia, kad Europa be programuotojų daugiau nieko neturės.
Žinoma, ne visos šios prognozės taip greitai išsipildys Lietuvoje, tačiau jau šiemet esame greičiausio belaidžio interneto šalis, todėl nebūsime ir tarp technologijų vidutiniokų. Linkime kitais metais bent kartą apsipirkti internetu, o jei nespėjote po egle savo brangiesiems pakišti išmaniosios apyrankės – nenusivilkite. Jos populiarios bus ir kitais metais.
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ žurnalisto kelionę apmokėjo bendrovė „Samsung“. Straipsniui įtakos tai neturėjo.
