Minint 60-ąsias Vilniaus žydų geto sunaikinimo metines, Izraelio Kneseto pirmininkas Reuvenas Rivlinas Seime paragino Lietuvą "atskleisti savo nepagražintą praeitį ir įsigilinti į jos prasmę" bei panaikinti įstatymus, užkertančius kelią žydams susigrąžinti Lietuvoje turėtą turtą.
"Atvykau čia ne tam, kad priminčiau, jog daug lietuvių prieš šešiasdešimt metų dalyvavo Vilniuje vykusių mano brolių ir seserų žudynėse", - teigė Seime Kneseto pirmininkas, pažymėjęs, kad Lietuva "jau pripažino savo istorinę atsakomybę mano tautiečiams".
Savo ruožtu jis pažymėjo, kad "nepriklausoma ir demokratinė Lietuva turi atskleisti savo nepagražintą praeitį ir įsigilinti į jos prasmę".
Izraelio Kneseto pirmininkas apgailestavo, jog yra manančių, kad "keturiasdešimt ar penkiasdešimt sovietinės valdžios metų gali atleisti tautas nuo jų istorinės atsakomybės".
Tuo pat metu jis gyrė dabartinį premjerą Algirdą Brazauską, kuris prieš aštuonerius metus, būdamas prezidentu, per vizitą Izraelyje atsiprašė žydų tautos už lietuvių dalyvavimą žudynėse.
"Mes, izraeliečiai, neužmiršime jo nuoširdžių ir jausmingų žodžių; neužmiršime, kaip įsimintinai prieš aštuonerius metus visos lietuvių tautos vardu jis prašė atleidimo", - teigė R. Rivlinas.
Kneseto pirmininkas taip pat pareiškė, kad Izraelis neužmirš ir žydų turto grąžinimo klausimo.
"Aš taip pat turiu jums, kaip demokratiškai išrinktų narių parlamentui, visiškai paprastai pasakyti, kad Lietuvos žydų išgrobstyto turto grąžinimo keliems likusiems palikuonims, kuris jiems teisėtai priklauso, klausimas nebus išbrauktas iš mūsų šalių santykių darbotvarkės", - teigė jis.
Kneseto pirmininkas taip pat pareiškė, kad Lietuvos parlamentarai turės pasvarstyti "apie neigiamas tokių įstatymų pasekmes, kurie izraeliečiams, lietuviams bei jų palikuonims nesuteikia nuosavybės teisės ir įstatymiškai pateisina nužudytų aukų turto plėšimą".
Pirmadienį susitikimuose su Seimo pirmininku Artūru Paulausku ir premjeru Algirdu Brazausku Kneseto pirmininkas kėlė klausimą dėl dvigubos pilietybės suteikimo ir į Izraelį iš Lietuvos išvykusiems žydų tautybės asmenims.
Kalboje R. Rivlinas pabrėžė, kad holokaustas žydams "yra esminė tautinio identiteto dalis", o žydai mato "tiesioginį ryšį tarp nacių baisybių ir pražūtingų teroristinių išpuolių".
"Šiandien mus supa priešai, kurių tikslas - užbaigti niekingą Hitlerio darbą, pražudyti milijonus Izraelio valstybėje gyvenančių žydų", - sakė jis.
Kneseto pirmininkas gyrė Lietuvą, kad ši "visa širdimi" kartu su kitomis jaunomis Europos demokratijomis parėmė Irako diktatoriaus Saddamo Husseino nuvertimą.
Kalbos pabaigoje R. Rivlinas pareiškė, kad į Europos Sąjungą stojanti nepriklausoma demokratinė Lietuva yra "pavyzdys visam pasauliui" ir pareiškė viltį, jog Izraelis ir Lietuva galės "toliau nuoširdžiai draugauti".
Seimo posėdyje, skirtame Lietuvos žydų genocido aukoms paminėti, dalyvauja prezidentas Rolandas Paksas, premjeras Algirdas Brazauskas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus kiti garbingi svečiai.
Po Seimo posėdžio holokausto aukos bus pagerbtos ceremonijoje Panerių memoriale, vėliau rengiama torų perdavimo ceremonija Lietuvos žydų religinėms bendruomenėms ir Jeruzalės "Hechal Shlomo" religinei bendrijai.
Perdavus šiuos torų ritinius žydų religinėms bendruomenėms, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje liks dar apie dešimtį šių itin svarbių Lietuvos daugiataučiam kultūros paveldui rankraščių.
Pernai Izraelio atstovams buvo perduotos 309 Lietuvoje atrastos ir išsaugotos toros bei jų fragmentai.
Antradienį vakare Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre vyks Vilniaus geto sunaikinimui skirtas atminimo vakaras.
1941 metų rugsėjo 6 dieną Lietuvą okupavusių nacių įsakymu buvo įkurtas Vilniaus getas, kuris apėmė senąsias žydų kapinės, sinagogas bei nemažą senamiesčio dalį. Tie žydai, kurie dar nebuvo nužudyti, buvo brutaliai kišami į getus, kurie greitai tapo perpildyti, o sanitarinės ir gyvenimo sąlygos buvo nepakeliamos. 1943 metais Vilniaus geto gyventojai buvo pradėti masiškai šaudyti, po to juos laidojo septyniuose dideliuose kapuose Paneriuose, kurie yra už 10 kilometrų nuo miesto. Likusieji gyvi buvo išvežti į Estijos koncentracijos stovyklas.
Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės.
BNS
