Prezidentas Valdas Adamkus: „Mintimis nuolat grįžtu prie tragiško įvykio. Tokiomis dienomis susimąstai apie likimo vingius. Keisti sutapimai – sudūžta Lenkijos prezidento, skridusio paminėti Katynės aukų, lėktuvas ir jis bei jį lydėję žmonės tampa naujomis šios istorinės tragedijos vietos aukomis. Staiga išsiveržia ugnikalnis ir neleidžia nuvykti į laidotuves. Ką kalbėti apie mane – net JAV prezidentas B.Obama negalėjo atskristi į laidotuves Krokuvoje. Sujaukė visus planus“.
Ir Glebas Pavlovskis, Kremliui artimas politinis technologas, Lecho Kaczynskio bei jo palydos žūtį palaikė mistišku ženklu: „Pasaulyje būna katastrofų, neturinčių tiesioginės politinės potekstės, bet kažkodėl tampančių kažko daug blogesnio simptomu. Taip „Titanikas“ paskendo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Bet Lenkija pati dažnai buvo pasauliniu „Titaniku“. Lenkijos katastrofos pranašavo pasaulines katastrofas. Kodėl – neaišku“.
Atmetus mistiką, lieka politinė katastrofos potekstė. Lenkijos prezidento vizitas buvo nevalstybinis, privatus. Valstybiniu lygiu reikalus prieš tai sutvarkė Lenkijos ir Rusijos premjerai. Tačiau labai daug iškilių Lenkijos politikų, dvasininkų, šeši iš septynių aukščiausių kariuomenės vadų, paskutinis Lenkijos prezidentas emigracijoje kažkodėl nusprendė prisijungti prie prezidento L. Kaczynskio. Argi tai nebuvo demonstracija? Ji pasibaigė tragiškai.
Gamtos siautėjimas sutrukdė kitą demonstraciją – daugelio valstybių vadovų dalyvavimą laidotuvėse. Politiką padengė pelenai.
Šioks toks istorinis nuokrypis.
Smolenskas – įdomi vieta, tirštai palaistyta krauju. Dėl miesto varžėsi Maskva ir Lietuva, paskui Maskva ir Abiejų Tautų Respublika.
1395 m. Vytautas netikėtai pasirodė prie Smolensko sienų. Vietiniai kunigaikščiai išėjo pasitikti jo su dovanomis. Priėmęs dovanas, Vytautas suėmė kunigaikščius ir išsiuntė į Lietuvą. Priemiesčius jis sudegino, užėmė tvirtovę, pasodino savo vietininką...
Žalgirio mūšyje pasižymėjo Smolensko pulkai, vedami Lengvenio Algirdaičio. Nacionalistinei savimonei pakeitus feodalinę, rusai tuos Smolensko pulkus dabar laiko „rusų tautos indėliu“ daugelio tautų kovoje prieš kryžiuočius. O lietuvių nacionalistams vaizdą gadina pats Lengvenis, nors ir kunigaikštis su lietuvišku vardu, bet stačiatikis ir pagal kraują pusiau rusas.
Beveik visą XVIII a., kada Smolenskas jau senokai priklausė Rusijai, Smolensko bajorai laikėsi lenkiškų papročių. Jie vengė imti į žmonas rusaites, ieškodavo nuotakų Lenkijoje ar pačioje Smolensko žemėje. Rusijos imperatorės Anos Joanovnos (valdė 1730 – 1740 m.) įsakymu smolenskiečiams už lenkiškų knygų turėjimą grėsė botagas ir tremtis į Sibirą; ji neleido lenkaičių imti į žmonas.
Dvidešimt du tūkstančiai Smolensko žemėje nužudytų lenkų – duoklė istorinei tradicijai.
Grįžkime prie balandžio 10 d. katastrofos. Taip jau sutapo, kad tądien vėl pradėta eksponuoti Turino drobulė.
The Shroud of Turin Exposition will take place between: April 10 thru May 23, 2010
Žuvęs Lenkijos prezidentas L. Kaczynskis tikrai vertas „antrojo Sikorskio“ apibūdinimo. Apie generolo W. Sikorskio žūtį buvo melagingai pranešta 1943 m. liepos 4 d. jam skrendant iš Egipto, bet po kurio laiko jo lėktuvas išties sudužo prie Gibraltaro.
Apie L. Kaczynskio žūtį melagingai pranešė Gruzijos televizijos kanalas „Imedi“ š. m. kovo 13 d.
Gruzijos televizijos reportaže skelbta, jog teroristai nužudė Pietų Osetijos „prezidentą“ Eduardą Kokojty; pasinaudodama tuo, Rusijos kariuomenė įsiveržė į Gruziją; šalies prezidentas Saakašvilis žuvo, taip pat žuvo ir Lenkijos prezidentas Kaczynskis, nedelsiant išskridęs į pagalbą Gruzijai; opozicijos veikėjai Burdžanadzė ir Nogaideli perėjo į Rusijos pusę ir formuoja naują vyriausybę.
Televizijos laidoje buvo labai neaiškiai pasakyta, jog kalbama apie galimą įvykių scenarijų, menamą situaciją. Pusvalandį trukęs reportažas šalyje sukėlė paniką. Gyventojai ėmė bėgti iš sostinės.
Daugelio šalių diplomatai pasmerkė televizijos veiksmus kaip visiškai neatsakingus. Įvyko supykusių gyventojų protesto mitingai.
„Imedi“ – nuo valstybės priklausomas kanalas. Kai kas laidoje įžvelgė Gruzijos prezidento braižą. Ir kas galėtų paneigti, kad į Kovo 11-osios iškilmes Lietuvoje nepakviestas Saakašvilis nusprendė kovo 13 d. priminti apie save itin originaliu būdu? Žinoma, nuo televizijos laidos jis atsiribojo.
Sutapimų ieškotojai nepražiopsojo to fakto, kad žuvusiųjų Smolensko katastrofoje skaičius – 96 – lygus Lenkijoje planuotų dislokuoti raketų „Patriot“ skaičiui. Amerikiečių raketos turėjo būti išdėstytos kuriant dabar jau atšauktą „raketinį skydą“. Kas tiesa, tai tiesa – vienas „Patriot“ kompleksas sudarytas iš 96 raketų.
Paskutinioji valstybės vadovė, priėmusi Lenkijos prezidentą oficialiu lygiu, buvo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prie Smolensko žuvo 8 įgulos nariai ir 88 keleiviai, įskaitant Lenkijos pirmąją porą.
Skaičius 888 pasirodo pirmajame Dalios Grybauskaitės asmens dokumente.
***
Papildas. Reportažas apie „Imedi“ reportažą.
