Po mėnesio mūsų pietinę sieną skalaus Viduržemio jūra, o vakarinę - Atlanto vandenynas. Gal ir keistai atrodo, tačiau kaimynais iš pietų pusės bus Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija ir Egiptas. Lietuva, prieš 14 m. buvusi labiausiai vakarietiška Sovietų Sąjungos zona, gegužės 1-ąją taps rytine Europos Sąjungos valstybe. Kas Lietuvoje keisis, kaip gyvensime ir dirbsime, kai mūsų šalis taps visateise Europos Sąjungos nare?
Ką sako užsienio reikalų ministras mokytojams?
"Lietuva stovi tarsi ant slidinėjimo tramplino: ir norisi, ir baisu, ir atsitraukti nėra kaip, - kalbėjo mokytojams užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. - Tačiau pajudėjus baimė dingsta, svarbiausias uždavinys - išsilaikyti ant kojų." Užsienio reikalų ministerijos (URM) organizuotame seminare "Pasitinkant Lietuvos narystę Europos Sąjungoje" A. Valionis pažymėjo, kad dabar šalyje yra unikali situacija: narystės NATO garantuotas ilgalaikis saugumas ir galimybė savo darbą, intelektą bei išsilavinimą sujungti su Europos Sąjungos teikiama pagalba. "Visa tai - tvirti pamatai, ant kurių galima statyti Lietuvos žmonių gerovės namus", - kalbėjo ministras. Jis pabrėžė, kad dabar padėtis šalies viduje yra viena iš sudėtingiausių per visą nepriklausomybės istoriją: bandoma iš naujo svarstyti politikos tradicijos, garbės, moralės ir netgi teisės kategorijas. Kartais jos interpretuojamos visai kitaip nei šimtmečių patyrimą turinčiose demokratinėse Vakarų šalyse. Pasak ministro, demokratija visada trapi, nes ji - pusiausvyros visuomenėje paieškos instrumentas, todėl bet kokie bandymai ją destabilizuoti sukelia didelių problemų. "Jūsų įtaka šalies vidaus politikai gali būti milžiniška, nes pilietinės visuomenės ir jos politinės sąmonės formavimas beveik 99 proc. priklauso nuo jūsų, - tikino sostinės mokyklų istorijos ir politologijos mokytojus A. Valionis. - Be aiškių politologijos, politinės etikos ir filosofijos žinių, kurias pateikiate mokiniams, neįmanoma normali pilietinės visuomenės egzistencija".
Skirtingas politinis ir ekonominis svoris
Lietuvą klestinčią gali padaryti tik jos žmonės, ES sumaniai atstovaudami savo krašto interesams ir naudodamiesi Sąjungos pagalba. Pasak URM ES departamento direktoriaus Žygimanto Pavilionio, Europoje mes visada turėjome draugų, o greit turėsime šeimą. Nuo gegužės 1-osios prisijungę 10 naujų narių išplės ES teritoriją 23 proc. ir penktadaliu padidins jos gyventojų skaičių. Tačiau ES nuo to gerokai nuskurs: 12,4 proc. sumažės jos bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui. Lietuvos politinis svoris Sąjungoje bus daug didesnis nei valstybės ekonominė galia. ES Taryboje Lietuva turės 2,18 proc., o Europos Parlamente - 1,77 proc. balsų, nors Lietuvoje - tik 0,77 proc. ES gyventojų, o mūsų krašto BVP sudarys tik 0,14 proc. Sąjungos BVP. Įvairiose ES institucijose Lietuvai atstovaus nemažai jos piliečių: Vyriausybės nariai - Ministrų Taryboje, 1 komisaras, 16 aukšto ir vidutinio bei 241 žemesniojo lygio ES biurokratas - Europos Komisijoje, 13 narių - Europos Parlamente, bus atstovų ir kitose institucijose. Atstovavimas interesams - tai nuolatinis bendradarbiavimas tiek šalies viduje, tiek ES institucijose, - vien ES Taryboje veikia 300 darbo grupių, kurios per metus rengia 1460 susitikimų. "ES nėra nesusijusių klausimų: diplomatai tampa ekspertais, o ekspertai - privalo perimti diplomatinius įgūdžius", - mokytojams pasakojo Ž. Pavilionis.
Kas atpigs, kas pabrangs?
URM ES departamento Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėjas Sigitas Mitkus - integracijos į ES poveikio Lietuvai žinovas. Jis tvirtina, kad dėl integracijos Lietuvos eksportas per 2002-2009 m. išaugs 1,9 karto, o investicijos į šalies ūkį per tuos metus sudarys 23 mlrd. Lt. Didžiausią teigiamą įtaką patirs apdirbimo pramonė, prekybos įmonės ir žemės ūkis. Kasmet mažės bedarbių, o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per 3 artimiausius metus išaugs 22,4 proc. Žinoma, narystė ES Lietuvai kainuos, tačiau 2004-2006 m. sumokėjusi 507 mln. eurų įnašą į Sąjungos biudžetą, valstybė iš jo gaus 2,674 mlrd. eurų sumą. ES parama vienam Lietuvos gyventojui tais metais sieks iki 2967 Lt. Maisto produktų kainos vidaus rinkoje, pasak S. Mitkaus, neturėtų keistis, nes vienų produktų brangimą kompensuos kitų pigimas, pvz., žuvies produktams bus taikomas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) vietoj dabartinio 18 proc. PVM tarifo. Integracija jau nebeturės įtakos naftos produktų, elektros ir dujų kainoms, kurios gali kisti tik dėl energetinių resursų kainų svyravimo pasaulio rinkoje. Tačiau tabako gaminiai tikrai brangs: cigarečių pakelio kaina didės maždaug po 15 proc. per metus - vidutinė kaina 2010 m. išaugs iki 6,52 Lt. Brangs ir vaistai, nes jiems bus taikomas 5 proc. PVM tarifas. Jei Lietuvos Seimas neras būdo išlaikyti dabartinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio šildymui, bus taikomas 18 proc. tarifas. Pasak S. Mitkaus, nuo gegužės 1-osios prekės po ES šalis judės laisvai - be muitų mokesčių ir prekybinių apribojimų, tačiau laisvam asmenų judėjimui kai kurios šalys numato taikyti pereinamąjį laikotarpį arba tam tikras įsidarbinimą ribojančias priemones. Tačiau nuo pirmosios narystės ES dienos laisvai kirsti Sąjungos valstybių sienas galės visi tų valstybių gyventojai, o jų profesinės kvalifikacijos bus visur pripažįstamos. Jie turės teisę apsigyventi bet kurioje ES valstybėje ir dalyvauti Europos Parlamento bei savivaldybių rinkimuose.
Permanentinė kūryba
Įstrigusios derybos dėl ES Konstitucijos liudija, kad Sąjunga yra nepaliaujamai kuriama, todėl ir situacijos joje būna pakankamai rimtos. Lietuva visada bus suinteresuota išlaikyti ES narių lygybę ir priešinsis, kad dominuoti imtų didžiosios valstybės. Viena iš labiausiai plėtojamų ES statybos sričių - bendra užsienio ir saugumo politika. Pasak URM ES departamento Bendrosios užsienio ir saugumo politikos skyriaus vedėjo Tomo Gulbino, ES vykdo bendrą prekybos politiką, turi pinigų sąjungą, tačiau pasaulio politinėje arenoje tėra nykštukas ir jos balsas, palyginti su JAV, iki šių dienų buvo girdimas labai menkai. ES pastangos vienytis ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai ilgai buvo nesėkmingos. Siekti vienybės ir tarptautinėje politikoje ES pastūmėjo JAV valstybės sekretoriaus H. Kisindžerio klausimas: "Koks ES telefono numeris?" Taip jis trumpai suformulavo problemą, kad užsienio valstybėms nėra aišku, į ką kreiptis, kai reikia sužinoti bendrą ES poziciją vienu ar kitu klausimu. Daugelis dabartinių ES pastangų suformuoti bendrą užsienio politiką, o rengiamoje Konstitucijoje įtvirtinti užsienio reikalų ministro postą yra bandymas atsakyti į JAV valstybės sekretoriaus klausimą. Apibūdindamas ES bendrą užsienio ir saugumo politiką, T. Gulbinas palygino ją su tam tikros diplomatinės respublikos kūrimu visos Europos mastu. Čia nuolat vyksta glaudus solidarumu, lojalumu ir visišku pasitikėjimu grindžiamas bendravimas tarp ES valstybių sostinių. Kasdien pasikeičiama keliais šimtais žinučių ir pranešimų apie tai, kokia valstybių nuomonė vienu ar kitu išorinių santykių ar saugumo politikos klausimu.Užsienio reikalų ministras A. Valionis išreiškė viltį, kad šis pirmasis istorijos ir politologijos mokytojų bei diplomatų susitikimas nebus vienkartinis, jog ilgainiui susiklostys nuoseklus bendradarbiavimas. Pasak ministro, tai padėtų jaunimui geriau suvokti Lietuvos užsienio politikos siekius, o diplomatams - atidžiau įsiklausyti į pedagogų nuomones bei vertinimus ir geriau pajusti visuomenės pulsą.
"Dialogas"
Elenos Tervidytės nuotr.
