Įvykiai Ukrainoje laiko prikaustę pasaulio informavimo priemonių ir politikų dėmesį. Nors šios šalies Aukščiausiasis teismas (AT) gruodžio 3 dieną priėmė nutarimą patenkinti opozicijos ir jos lyderio Viktoro Juščenkos reikalavimą pripažinti antrojo rinkimų turo rezultatus negaliojančiais ir paskelbė perbalsavimą vyksiant gruodžio 26 dieną, politinė kova nesibaigia. Ji net aršėja.
Politinė kova ir negali baigtis, nes nesibaigia kova dėl valdžios. Dėl valdžios bus kovojama ir V. Juščenkai tapus prezidentu, tik ta kova įgaus kitokias formas. Šiuo metu bene svarbiausi tos kovos dalyviai yra Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma ir ta ukrainiečių dalis, kuri išėjo į gatves reikalaudama Kremliaus politiniam elitui ir politiniams technologams neįtikėtino dalyko - teisingų, skaidrių rinkimų. L. Kučma stengiasi visokiais būdais susilpninti V. Juščenkos poziciją ir sukurti naują situaciją, kuri leistų valdžią perimti jo, vadinasi, ir Kremliaus patikėtiniui.
L. Kučmos žaidimas, jo atstovavimas Kremliui labai apsunkina tarptautinių tarpininkų veiklą - jie privalo laikytis Ukrainos prezidento primetamų žaidimo taisyklių, atsižvelgti į jo pateikiamą situacijos interpretavimą. Vadinasi, aukšto rango tarpininkai savaip stiprina L. Kučmos autoritetą. Tačiau juk prezidentas ir jo administracija buvo pagrindiniai rinkimų klastotojai - į juos netiesiogiai nurodo AT sprendimas ir vis didėjantis srautas liudijimų, kaip konkrečiai buvo klastojami rinkimų rezultatai. Dabar L. Kučma stengiasi kuo ilgiau premjero poste išlaikyti Aukščiausiosios Rados atstatydintą Viktorą Janukovičių, taip pat išlaikyti ir senąją Centrinę rinkimų komisiją, kuri veikė, AT nuomone, pažeisdama Konstituciją bei daugybę įstatymų ir šitaip padėjo “legalizuoti” suklastotus rinkimų rezultatus ir rinkimines manipuliacijas. L. Kučma ir jo aplinkos žmonės puikiai supranta, kad V. Juščenkai laimėjus pakartotinį balsavimą anksčiau ar vėliau iškils ir atsakomybės už rinkimų rezultatų klastojimą klausimas.
Kovos dėl valdžios logika lemia tai, kad pagrindinės kovojančios pusės stengiasi politinę krizę išspręsti savo naudai. Kremliaus naudai priešinasi teisingų rinkimų ir juos palaikančios pilietinės visuomenės nauda, nes teisingų rinkimų reikalavimas yra pats tikriausias pilietinės visuomenės brandos ženklas. Nei Ukrainos prezidentas, nei Kremlius neturi jokių argumentų prieš šį reikalavimą, todėl Rusijos politikų ir polittechnologų lūpomis gali tik stiprinti antivakarietišką ir antiamerikietišką propagandą ir visokiausiais būdais “fašizuoti” opoziciją, o į patį V. Juščenką stengtis nukreipti jam tiesioginę grėsmę keliantį masinės neapykantos smaigalį.
Ukrainos AT pripažinus rinkimų rezultatus neteisėtais, panaikinus CRK sprendimą dėl rinkimų rezultatų ir nustačius pakartotinio balsavimo datą padėtas teisinis politinės krizės sprendimo pagrindas. Beje, AT nutarimą priėmė vienbalsiai. Šitaip buvo suduotas dar vienas antausis Rusijos vykdomai politikai ir asmeniškai jos prezidentui - juk dabar du kartus V. Janukovičių su pergale paskubėjęs pasveikinti Vladimiras Putinas pasirodo esąs politinių manipuliacijų ir rinkimus klastojusio “laimėtojo”, vadinasi, ir tokios rinkimų praktikos šalininkas. Gal dėl to viešėdamas Indijoje V. Putinas prakalbo, esą suvienijusios jėgas (tiesa, ne kaip koks blokas) Rusija, Indija ir Kinija galinčios pasipriešinti “vienpolio pasaulio” kūrimui, kitaip tariant, Jungtinių Valstijų įsiviešpatavimui.
Kad ir kaip grėsmingai tokie samprotavimai skambėtų, jie tėra tik politinė retorika. Visiems akivaizdi pačios Kinijos grėsmė Rusijai - juk Sibire plyti potenciali kinų gyvybinė erdvė. Tad Rusijai gyvybiškai svarbus yra strateginis partneriavimas su JAV. Nesunku įsivaizduoti, kas šiuo metu dėtųsi prie pietinių Rusijos sienų, jei amerikiečiai nebūtų Afganistane sutriuškinę talibų, kurie jau veržėsi į Tadžikistaną ir Uzbekistaną. Kitas svarbus dalykas tas, kad nei Indija, nei Kinija šiuo metu nėra tokios pasaulinės valstybės, kurios turėtų interesų visuose pasaulio regionuose. Tad jos niekaip negali vaidinti vaidmens, galinčio pakeisti globalinės tvarkos struktūrą, palaikomą ekonominės ir karinės Jungtinių Valstijų galios. Kinija stiprėja, tačiau jos šansai veikti pasaulio tvarką - ateityje.
Rusijos prezidento kalbos apie daugiapolį pasaulį skirtos labiau Europos Sąjungos vadovams - kurdama savo ginkluotąsias pajėgas ES siekia įgauti globalinės galios bruožų. Tačiau vargu bau ES bus ekonomiškai pajėgi įtvirtinti save visuose pasaulio regionuose kaip karinę galią, juolab kad tam nėra jokio būtinumo.
Ir ES, ir JAV suinteresuotos, kad Ukrainoje įvyktų teisingi prezidento rinkimai, vadinasi, Vakarai yra opoziciją suvienijusio V. Juščenkos pusėje. Vakarams, vadinasi, ir mums svarbu, kad Ukrainoje neįsivyrautų korumpuota ir kriminalizuota valdžia jau vien dėl to, kad tokia valdžia keltų nelegalios ginklų prekybos ir masinio naikinimo ginklų plitimo grėsmę. Dabartinė Ukrainos valdžia jau buvo įsipainiojusi į tokio pobūdžio skandalus.
