Po Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių bei asmeninių susitikimų Vakarai džiaugiasi užsitikrinę augančią dujinę gerovę, už kurią mokės ir jau moka laisve - pasisakymų laisve. Tai auganti Europos priklausomybė nuo Rusijos, priimama kaip teigiamas faktas.
Kai Vladimiras Putinas sako, kad yra ne taip, primename, jog nė vienu Rusijos oficialiu pareiškimu negalima tikėti. Juolab džiaugtis, kad ką nors pasakė. Rusijos valdiška spauda juk atvirai džiūgauja: viskas, daugiau jie mūsų nekritikuos!
Taip pat atvirai džiūgauja, kad vamzdžiu išilgai Baltijos "parklupdė (!) Lenkiją ir Baltijos valstybes. Deja, tuo klausimu nerimtai pataikauja Helmutas Kohlis ir kiti, jog tai tik "komercija".
O dėl žmogaus teisių tiražuojama Londono formulė:"du lyderiai susitarė padėti savo skirtingumus į šalį". Taigi padėti į šalį principus, kas jų dar turėjo. Jei buvo skirtingi, žinoma, kitaip dedam į krūvą.
Briuselyje išgirdom vertingą tiesioginę informaciją: aptarta ir Estijos (Europos Sąjungos) - Rusijos sienos problema (sutarties parašo atšaukimas). Sutarta: tegul dirba toliau "abi vyriausybės". Taigi Rusijos ir Estijos, ir dar "be viešų pareiškimų", o Europos Komisija nusiplauna rankas.
Tą ir reikėjo įrodyti, ačiū.
„Omni laiko“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnyje išdėstytais teiginiais.
