Nepaisydama verslininkų prieštaravimų, Vyriausybė mažmeninę prekybą įrašė į Valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašą.
Praėjusiame Vyriausybės posėdyje projektą pateikęs ūkio ministras Petras Čėsna informavo, jog Verslo darbdavių konfederacija prieštarauja, kad mažmeninė prekyba būtų įrašyta į šį sąrašą, kadangi pastaraisiais metais jos padėtis dėl didžiųjų prekybos centrų plėtros ypač pablogėjo.Tačiau ministras argumentavo statistika, kuri rodo, jog įmonių, prekiaujančių ne maisto produktais, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, apyvarta praėjusių metų sausio - spalio mėnesiais išaugo 31,7 proc.
Tačiau ministras nepaminėjo, jog iki 9 darbuotojų turinčių maisto parduotuvių apyvarta padidėjo tik 0,2 proc., o nuo 10 iki 50 darbuotojų turinčių prekybos įmonių pardavimai smuktelėjo 0,4 proc., palyginti su 2001 metų sausio-spalio mėnesiais.
Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo skyriaus vedėja Živilė Kriščiūnienė sako, jog mažmeninė prekyba sukuria ekonomikoje labai nedidelę pridėtinę vertę, o valstybės tikslas yra skatinti ūkio veiklą, sukuriančią didelę pridėtinę vertę.
"Garantijų institucija "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) teikia garantijas apyvartinėms lėšoms. Kaip atrodo, kai mažmeninės prekybos įmonė gauna garantiją iš valstybės apyvartinėms lėšoms, už kurias perkamos prekės. Tas tikrai neturėtų būti skatinama", - pabrėžė “Eltai” Ž. Kriščiūnienė.
Be to, anot jos, sąrašas parengtas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos nuostatas, remti konkrečias verslo sritis iš Struktūrinių fondų.
"Dabar rengiamo Bendrojo programavimo dokumento projekte prekyba nėra minima", - teigia Ūkio ministerijos pareigūnė.
Vyriausybės patvirtintame valstybės neremtinos veiklos rūšių sąraše - gėrimo ir tabako gaminių gamyba, mažmeninė prekyba automobilių degalais, finansinis tarpininkavimas, išskyrus draudimo ir pensijų lėšų kaupimą, nekilnojamojo turto operacijos, teisinė veikla, azartiniai lošimai ir lažybų organizavimas ir pan.
ELTA
