2003 metais gruodžio 7 dieną Rusijoje vyks rinkimai į Valstybės Dūmą. Pirmieji rinkiminę agitaciją pradėjo didžiausi konkurentai – proprezidentinė partija “Vieninga Rusija” ir Rusijos federacijos komunistų partija. Pirmieji šeštadienį surengė triukšmingą šou, o nesišypsantys komunistai penktadienį susirinko į CK plenumą.
Pagal “Visos Rusijos visuomenės tyrimo centro” tyrimo duomenis (http://www.wciom.ru/vciom/new/press/press030626_19.htm), jei rinkimai vyktų vakar, birželio 29 dieną, į rinkimus ateitų 56 proc. rinkėjų. Kaip jie balsuotų? Už komunistus (http://www.kprf.ru/) – 27 proc., už “Vieningą Rusiją” (http://www.edinros.ru/news1.php?first=1056105900&last=1056806520) – 26 proc., Rusijos demokratinė partija “Jabloko” (http://www.yabloko.ru/) gautų 8 proc. balsų, Vladimiro Žirinovskio liberaldemokratai (http://www.ldpr.ru/) – 6 proc., o vakarietiškoji “Dešiniųjų jėgų sąjunga” (http://www.sps.ru/) surinktų tik 3 procentus rinkėjų balsų ir į Dūmą nepatektų.
Dešiniesiems toks apklausos rezultatas sukėlė šoką. Bet ar tai nėra logiška kelių veiksmų pabaiga? Juk dešiniųjų sąjunga prie rinkiminės kampanijos slenksčio priartėjo nemobilizuota ir tradiciškai neorganizuota. Žinoma, yra galimybių, kad pasitelkusi savo rėmėjus ir kokybiškai organizuodama rinkiminę kampaniją, Sąjunga pakels savo reitingus iki priimtinų 6 – 7 proc. Bet tai bus mediamobilizacija ir po rinkimų dešiniųjų elektoratinė įtaka vėl taps niekine – kaip yra šiandien.
Be abejo, dešiniesiems informacinis fonas dabar yra ypač nepalankus. Kremliaus politinio lėlių teatro režisieriai laikosi koncepcijos, kad “nekomunistinis” elektoratas turi būti padalintas tarp “Jabloko” ir “Vieningos Rusijos”. “Dešiniųjų jėgų sąjungą” ir vieni, ir kiti pozicionuoja kaip oligarchų partiją. Didžiausia bėda ta, kad dešinieji neturi vieningos pasaulėžiūrinės platformos, kuri suteiktų galimybė surinkti balsų bent kokiame nors konkrečiame sektoriuje, gal net ir taip trokštamame vidutinio ir smulkaus verslo sektoriuje. Dabar “Dešiniųjų jėgų sąjunga” yra specialių ekonominių doktrinų ir koncepcijų, kurias skleidžia Gaidaro Institutas, rinkinys. Dar – Borisas Nemcovas ir Irina Chakamada, populiarinantys dešiniąją ideologiją savo pačių suformuotu įvaizdžiu. Štai žiūrėkit – mums sekasi, mes nepriklausomi ir progresyvūs. Ir tai viskas ką jie turi pozityvaus. Dar turi patį nepopuliariausią Rusijos “elektriką” Anatolijų Čiubaisą. Tai yra turi pinigus, bet ne populiarumą.
Jei Kremliui pavyko eliminuoti (bent trumpam) dešiniuosius iš realios rinkiminės kovos, tai kovoje su komunistais valstybiniai politologai patyrė visišką fiasko. Jiems nepavyko suskaldyti kairiųjų. Prezidento administracija bandė iš komunistų atimti dalį “rausvųjų” rinkėjų, perviliodama Genadijų Selezniovą.. Bet skyrybos neįvyko. Komunistai “apšvarino” savo eiles, o G. Selezniovui sukurta “rausva” “Rusijos atgimimo” partija tapo visiškai neveikliu dariniu. Pasidarė netgi blogiau – kairieji ne tik nesiskaldo – jie vienijasi, ir Kremlius vietoj marginalių komunistų gavo milžinišką ir besiplečiančią raudonai-rausvą partiją.
Savo plenume penktadienį (06.27) kairieji nusprendė, kad “KPRF” (Rusijos federacijos komunistų partija) yra geriausias prekinis ženklas. Ir tai teisingas sprendimas. Į rinkimus visi kairieji trauks viena kolona ir tai garantuos 20 proc. rinkėjų balsų. Prieš priimant sprendimą teko pasiginčyti. Maži kairieji – Sergejus Glazjevas (Rusų bendruomenių kongresas) ir Nikolajus Charitonovas (Agrarinė partija) norėjo kad komunistai su jais kurtų plačią koaliciją. Mažuosius palaikė ir komunistas Viktoras Iljuchinas. Visi šie mažųjų kairiųjų partijų lyderiai niekada nepatektų į Dūmą savarankiškai, bet sugebėtų atimti kelis procentus balsų iš komunistų. Žinant, kad kova dėl įtakos su “Vieninga Rusija” bus ypač aštri, pergalę gali lemti net ir pusė procento balsų.
Taškus sustatė partijos pirmininko pavaduotojas Valentinas Kupcovas. Jis plenume perskaitytame pranešime (http://www.kprf.ru/party_news/14211.shtml) pasakė, kad komunistams reikia remtis naujomis informacinėmis technologijomis ir gauti smulkiojo bei vidutinio verslo paramą. Jis nepritarė koalicijos sudarymui ir pasiūlė pasinaudoti praėjusių rinkimų patirtimi. Tuomet į komunistų partijos sąrašus buvo įtraukti ne tik partijos nariai, bet ir kairieji patriotai. Žmonės balsavo ne už partiją, bet už asmenybes. Šiemet komunistai siūlo elgtis panašiai – laikytis jau pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių, leisti komunistams formuoti rinkimų sąrašą, į kurį bus įtraukti ir kairieji. Tad maksimali nuolaida, kurios gali tikėtis kairieji iš komunistų, yra bendras sąrašo pavadinimas ”RFKP: komunistai, patriotai, žemdirbiai”.
Na, bet visus šiuos ginčus turės galutinai išspręsti rudeninis Komunistų partijos suvažiavimas. O kol kas komunistų padėtis puiki – jiems negresia skilimas, jie gali padidinti savo rinkėjų skaičių. Taip pat jiems negresia konfrontacija su valdžia. Prieš savaitę savo didžiojoje spaudos konferencijoje V. Putinas pareiškė kad svarbiausias jo veiklos tikslas – išlaikyti šalyje stabilumą. Tai reiškia, kad per rinkimus nebus tokios įnirtingos antikomunistinės propagandos, kuri vyko 1996 metais. Galų gale patį Putiną remia 10 proc. eilinių komunistų.
Taigi, jei komunistų konkurentai ir valdžios partija nesugalvos kokių nors efektyvių kontrpriemonių, 2003 metų pabaigoje Rusijos komunistams teks švęsti triuškinančią pergalę.
Šį šeštadienį (06.28) “Vieninga Rusija” pirmą rinkiminį žingsnį žengė. Tai nebuvo labai koordinuotas judesys. “Draugystės” sporto komplekse įvyko keistas renginys pavadintas “Partijos “Vieninga Rusija” šalininkų forumas”. Penkias valandas jo dalyviai vienas kitą įtikinėjo kad jie visi “su prezidentu”, o prezidentas – su jais.
Rūmuose sėdėjo 3,5 tūkstančių vėliavėlėmis mojuojančių valdžios šalininkų. Retkarčiais nugriaudėdavo aplodismentai. Forumą pradėjo lazerių šou. Centriniame ekrane atsirado įvairiaspalvės linijos, galų gale susidėliojusios į rusišką trispalvę, užgrojo maršas “Laike, pirmyn!” ir žiūrovai pamatė filmuką-montažą iš sovietinės praeities: žemdirbiai vežė grūdus, skriejo kosmonautai, olimpiečiai nešė deglus. Po filmo kalbą pasakė partijos lyderis ir vidaus reikalų ministras Borisas Gryzlovas. Kalbos leitmotyvas paprastas – “mes sakome “taip” tvarkai, mes sakome “taip” ekonominėms ir politinėms laisvėms”. Kol kas tai vienintelė ideologija, kurią sugalvojo Kremliaus politologai. Nepaprastai energingai kalbėjo Maskvos meras Jurijus Lužkovas: “Mes ne kairieji ir mums nereikia monopolinės valdžios ir monopolinės ekonomikos. Bet mes ir ne dešinieji, kurie kalba tik apie liberalizaciją, negalvodami apie tautos lūkesčius. Prezidentas visus socialinius tikslus!”.Politikus scenoje pakeitė šou vedėjai – “Pirmojo kanalo” diktorė Žana Agalakova ir aktorius Sergejus Žigunovas iš filmo “Pirmyn, gardemarinai”. Buvo dar keli “Pirmojo kanalo” laidų vedėjai – Nikolajus Drozdovas (“Gyvūnijos pasaulis”) ir Jelena Malyševa (“Sveikata”). Telegydytojos kalba skambėjo paradoksaliausiai. Štai jos pabaiga, savotiškas priesakas susirinkusiems partijos rėmėjams: “Kai gydytojas gydo ligonį, didžiausias efektas pasiekiamas tada, kai ir gydytojas, ir ligonis suvienija savo pastangas!”. Ši stipri metafora labai patiko žurnalistams, bet šiek tiek suerzino partijos vadovus – kai kurie iš jų pasijuto pacientais. O gal zombiais, kuriems bandė įteigti vieną mintį. Per penkias renginio valandas šūkis “Mes su prezidentu” nuskambėjo turbūt daugiau nei 100 kartų.Bet gal toks būdas pasiteisins? Gal iš tiesų daugybę kartų kartojant žodį “chalva” burnoje taps saldu?
Kol kas “Vieninga Rusija” nesiruošia jungtis į koalicijas ir į rinkimus eis viena. Borisas Gryzlovas teigia, kad partijoje yra pakankamai jėgų, ji yra autoritetinga. Apie savo konkurentus komunistus žmonės iš valdžios partijos kalba arogantiškai, teigdami kad šie jau išnaudojo savo paskutinius rezervus.
Bet “Vieninga Rusija” turi tik vieną rezervą – prezidentą Vladimirą Putiną. Jo reitingas milžiniškas – juo pasitiki 48 proc. rinkėjų (Ziuganovu – 14 proc.). “Vieningai Rusijai” tereikia kad Putinas aiškiai pasakytų – “Taip, jūs esate mano partija”. Bet tai panašu į lošimą su vienu, ir dar nedengiamu koziriu.
