Tai, kas sovietmečiu buvo vadinama “nomenklatūra”, dabar Lietuvoje tituluojama “partijomis”, maža to - dar ir “tradicinėmis”. Išvertus iš lotynų kalbos, “nomenklatūra” yra “vardų sąrašas”.
O kas yra Lietuvos politinės partijos? Pirmiausia Seimo rinkimams sudaromi vardų sąrašai, už kuriuos raginama balsuoti, reklamiškai mojant pirmuoju numeriu. Socialdemokratai - Brazausko partija, konservatoriai - Landsbergio, “nusipelnėme gyventi geriau” - Paulausko, “tvarka bus” - Pakso. Ir tradicinių, ir netradicinių partijų pavadinimai neturi jokios reikšmės.
Ar gali kas nors paaiškinti, kas yra socialliberalai? Jie ir patys negali - prašo juos vadinti Naująja sąjunga, į skliaustelius nežiūrėti. Vienintelis žmogus, bandęs aiškinti socialliberalizmo ideologiją, vėliau tapo Rolando Pakso šalininku; bala nematė.
O vadinamieji socialdemokratai? Patikėkit, jie patys savo pavadinimo prasme abejoja. Antai socialdemokratinės minties žurnale “Gairės” nuo praėjusių metų spausdinami straipsniai, kuriuose teigiama, kad Algirdo Brazausko Vyriausybės politika su socialdemokratija nieko bendra neturi. Beje, šitai rašo net Brazausko partijos tarybos nariai. Kur progresiniai mokesčiai? - klausia jie. Kur normalūs mokslininkų ir mokytojų atlyginimai? Kur medicinos paslaugos, kurios ne tik tuština ligonių pinigines, bet ir gydo?
“Veikime kartu!” - per Seimo rinkimus ragino vadinamieji “socialdemokratai”. “Veikime”, - apsidžiaugė prezidentas Rolandas Paksas, bet buvo nušalintas. “Veikime!” - džiūgavo pernai balandį Vilniaus mieste sudaryta valdančioji socialdemokratų ir liberaldemokratų koalicija, bet netrukus išnyko.
Rinkimuose šita kompanija dalyvauja vienodai nomenklatūriškai - ne partijos, o “vardų sąrašo” principu: buvo Algirdo Brazausko koalicija, dabar bus Rolando Pakso koalicija. Tokias koalicijas sudariusi nomenklatūra elgiasi taip, kaip Kazimira Prunskienė ir jos bendražygis Gintaras Didžiokas: į Seimą patenka per socialdemokratų sąrašą, o Europos Parlamente bando šlietis prie konservatorių; į antrąjį prezidento rinkimų turą patenka su Pakso palaiminimu, bet vėliau to palaiminimo išsigina.
O kaip jums patinka nomenklatūros pavasaris Zuoko, atsiprašau - Vilniaus savivaldybės taryboje? Buvęs aršus oponentas centristas Algis Čaplikas dabar sėdi mero Artūro Zuoko dešinėje, iš ten ateina sostinės reikalų tvarkyti. Į klausimą, kokia jo partijos ideologija, atsako: “ideologija turi rūpėti politologams, o ne politikams”. Pagal šauniąją Čapliko logiką, sveikata turi rūpėti daktarams, o ne pacientams. Jį galima suprasti, juk pasakyta: ideologijos šiais laikais neturi reikšmės, politika turi būti pragmatiška. Tai Zuoko žodis, amen.
Ką ir kalbėti apie kokį nors savivaldybės tarybos senbuvį, kuris iš pradžių tampa konservatoriumi, vėliau - liberalu, dar vėliau - Pakso bendražygiu liberaldemokratu, ir šių daugkartinių virsmų dėka vis išsaugo aukštas pareigas ir atlyginimą.
Liberaldemokratai - apskritai įdomi kompanija. Vienas įdomiausių tarp jų - Seimo narys Jonas Lionginas. Jis kurį laiką buvo ministru konservatorių Vyriausybėje, paskui nuplasnojo į liberalų, vėliau atsidūrė Pakso liberaldemokratų vadovybėje, o visai neseniai pabėgo nuo Pakso ir įstojo į Viktoro Uspaskicho Darbo partiją. Maža to - būdamas Darbo partijos narys, derasi dar su trimis partijomis dėl vietos Seimo rinkimų sąraše. Nieko sau.
Idant išliktų valdžioje, Lietuvos politikai be skrupulų dreifuoja iš partijos į partiją ir visai gerai jaučiasi. Lietuvoje įsitvirtino vardų sąrašų valdžia - nomenklatūra, ir vargu ar ji bent kiek geresnė už sovietinę nomenklatūrą. Ji šiek tiek apsukresnė, išmokusi dangstytis gražiu daugiapartinės demokratijos pavadinimu. Tačiau kokia yra šio pavadinimo prasmė, jeigu partijos nesivadovauja ideologijomis, o politikai, įsitvėrę valdžios kėdžių, guviai laksto iš vieno nomenklatūrinio darinio į kitą? Prasmės jokios, o galimas rezultatas - apgailėtinas: Viktoro Uspaskicho pergalė per Seimo rinkimus. Priėję liepto galą, dėl visko apkaltinsime lieptą ir balsuosime už paskutinį žingsnį.
Vladimiras Laučius yra "Eltos" politikos naujienų redaktorius.
Lietuvos radijas (www.lrt.lt), "Savaitės komentaras"
