Paaiškėjus Seimo rinkimų rezultatams, lenkai savo spaudoje pradėjo klausinėti - kas nutiko lietuviams, kad šie balsavo už rusą? Negi jie pamiršo Sausio 13-ąją? Negi pamiršo aukas už nepriklausomybę. Kur dingo lietuvių tautinis orumas (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_171513$z_213006)? Iš tiesų lenkams ir kai kuriems užsieniečiams reikia paaiškinti, kad mūsų orumas niekur nedingo. Tiesiog į lietuvių tautinį orumą įeina meilė rusams.
Visiškai neironizuoju. Sociologiniai tyrimai (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_84776$z_219801) rodo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (44,5 proc.) palankiausiai vertina rusų tautybės žmones. Antroje vietoje atsidūrusius latvius - tik 14,5 proc.
Keisčiausia, kad pačius lietuvius palankiausiai vertino tik 7,7 proc. apklaustųjų. Beveik septynis kartus mažiau nei rusus. Gal šis skaičius ir paaiškina pašmaikštavimą, kad lietuvis lietuviui - lietuvis, suprask, vilkas.
Tačiau grįžkime prie meilės rusams. Šie sociologinės apklausos duomenys iš dalies ir paaiškina, kodėl rinkimus laimėjo Viktoras Uspaskichas su Darbo partija, nors jam buvo prikišama jo tautybė. Juk kiek daug buvo kalbama apie tai, kad jis rusas, kad Rusijoje gimęs, buvo apeliuojama į lietuvių tautinį orumą, negi mes galime pakęsti svetimtautį.
Tačiau kodėl negalime, jei tie svetimtaučiai yra septynis kartus geriau vertinami nei patys lietuviai? Tad priekaištai Uspaskichui dėl tautybės neatrodė kaip priekaištai. Priešingai - kaip teigiamas dalykas. Jei rusai man atrodo geriausi žmonės, tai kodėl nebalsuoti už vieną iš jų, už Viktorą?
Štai kodėl kietakaktiška Uspaskicho kritika dėl jo tautybės, lietuvių tautinių jausmų žadinimas nesuveikė. Naivūs buvo tie viešųjų ryšių ir politinių technologijų specialistai, kurie manė, kad tai sumažins Uspaskicho populiarumą.
Galima klausti, kodėl rusai taip mylimi? Atsakymai keli.
Pirmiausia nuo pat XIX amžiaus pabaigos lietuvių tautinėje sąmonėje vyrauja teigiamas ruso įvaizdis. Nors lietuviai kentė carinės Rusijos priespaudą, rusai nebuvo laikomi tiek “kaltais” už lietuvių kančias kaip kad lenkai. Juk jie buvo “kalti” ir už lietuvių nutautėjimą, ir už Vilniaus kraštą, ir šiaip - “Tupi lenkas už kalniuko / Žybsi akys kaip velniuko”. Toks neigiamas lenko stereotipas išliko net iki šių dienų.
Kita priežastis slypi mūsų visuomenėje. Atviras, draugiškas, atlapaširdis, vertinantis draugystę, ypač prie degtinės butelio - toks yra ruso įvaizdis masinėje sąmonėje. O būtent to ir trūksta dabartinėje visuomenėje. Vis daugiau laiko skiriant darbui, jau nebeturime tiek laiko bendrauti su draugais, šeima. Todėl toks ruso įvaizdis simbolizuoja tai, ko mums trūksta, ko ilgimės, ko neturime.
Be to, daugeliui šios vertybės primena “gerus sovietinius laikus”, kai daug ko trūko, bet užtat nereikėjo persistengti darbe ir turėjai laiko širdingoms kalboms su draugais ir prie butelio. Tad visai nenuostabu, kad rusai yra vienareikšmiškai geriausiai vertinami.
Beje, V. Uspaskichas puikiai įkūnija šį tradicinį ruso stereotipą - jis moka bendrauti su žmonėmis, kuria atviro, nuoširdaus žmogaus įspūdį. Tad už jį ir buvo balsuota.
Aišku, galima suprasti kai kuriuos politikos komentatorius, kurie pabrėžė ne jo tautybę, bet tą faktą, kad jis gimė ne Lietuvoje, o kitoje valstybėje (Rusijoje). Jie kalbėjo ne apie tautiškumą, bet apie valstybingumą. Tačiau reikia pripažinti, kad toks skirtumas daugeliui žmonių buvo tiesiog nesuprantamas. Mums visuomet tauta buvo svarbesnė vertybė nei valstybė. Dar prieškario filosofas ir ideologas Antanas Maceina rašė, kad svarbiau yra tauta ir kultūra, nes valstybę galima prarasti, o tauta išlieka.
Ir jei į tautos sąvoką įeina meilė rusams, tuomet jokie valstybiniai argumentai nepadės pakeisti daugelio žmonių nuomonės.
Pabaigoje noriu pabrėžti, kad tikrai nepasisakau prieš palankų lietuvių požiūrį į rusus. Meilė geriau už neapykantą, šiaip ar taip.
Taip pat nemanau, kad viešas ir nenuslopstantis priekaištavimas Viktorui Uspaskichui dėl jo tautybės prisidėtų prie pilietinės visuomenės kūrimo. Juk jam prikišdami rusiškumą netiesiogiai įžeidžiame savo bendrapiliečius - Lietuvos rusus. Tikiuosi, kad rinkimams pasibaigus baigsis ir šie priekaištai.
Tačiau vis tiek išlieka klausimas - ar mūsų valstybė mums patiems yra vertybė?