Europa pagaliau surado savo geografinį centrą, o prekybininkai - kaip nervinti lietuvius ir tautines mažumas. Omenyje turiu reikalavimą pateikti pasą perkant alkoholį ar tabaką. Tačiau kam toks draudimas naudingas? Manau, kad daugiausia dividendų iš to gaus ne kas kitas, o politikai, kurie šiandien dar švelniai kaltinami patys sukūrę tokią situaciją.
Politikai - “žmonių gynėjai”
Išmušė politikų žvaigždžių valanda. Juk niekam ne paslaptis, kad politikai kaltinami apgaudinėjant žmones savo rinkiminiais pažadais, nepaisant jų interesų.
Dabar per kelias dienas viskas gali pasikeisti. Politikai gali surasti naują liaudies priešą - tai verslininkus, kurie žmonėms neleidžia normaliai gyventi, t.y. nusigerti (ar tik išgerti) ir prisirūkyti (ar bent parūkyti, kai sunervina bosai). O kaip žinia, teisės į nusigėrimą ir prisirūkymą suvaržymai yra skaudžiausiai išgyvenami. Ypač pokomunistiniame pasaulyje, kur ir taip manome, kad mūsų teisės yra kone kasdien pažeidinėjamos.
Tad kodėl nepasinaudoti šia proga ir neapginti žmonių? Ypač kai tiek rinkimų laukia.
Jau pirmąją dieną politikai, kitais atvejais tokie nerangūs, suspėjo pasipiktinti. Pirmiausia savo nuomonę suskubo pareikšti laikinieji pareigūnai.
Laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas prašė nepiktinti žmonių tokiomis priemonėmis. Laikinasis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas buvo dar kategoriškesnis pareiškęs, kad tai, kas vyksta, yra gryniausia diversija: "Tai yra diversijos forma. Lyg iš veido nesimato, ar tai yra vaikas, ar suaugęs žmogus".
Šiandien Naujoji sąjunga išplatino spaudos pranešimą, kuriame teigiama, kad tokios priemonės - tai spaudimas, siekiant, kad “Alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo sugriežtinimas būtų atšauktas”.
Kol kas A. Paulauskas ir Č. Juršėnas ryškiausiai pasirodė beginą žmonių interesus. Tačiau gali atsitikti taip, kad jie bus nevieninteliai. Veiksmai šioje srityje duos didelių politinių dividendų, o kur didelis pelnas, ten ir konkurencija didelė.
Todėl manau, kad politikai labai greitai suskubs pliekti verslininkus, juos kaltinti, rašyti spaudos pranešimus ir skelbti memorandumus. Žmones reikia apginti!
R. Paksui nenaudinga
Beje, dar vienas dalykas - ši situacija labiausiai nenaudinga Rolandui Paksui. Juk jis buvo save pateikęs kaip paprastų žmonių gynėją.
Dabar šią vietą nori užimti kiti politikai.O R. Paksas neturi jokių priemonių tam sutrukdyti. Juk jis ne prezidentas, neturi valdžios, kad galėtų gero nuveikti žmonėms. O štai A. Paulauskas gali. Jis gali save pateikti kaip “žmonių gynėją” ir taip pasiimti dalį R. Pakso rinkėjų.
Oligarchai - liaudies priešai
Labai dažnai teigiama, kad rusiškos viešųjų ryšių technologijos atkeliauja į Lietuvą. Pokomunistinės visuomenės panašios, todėl jos puikiai veikia. Tačiau yra vienas skirtumas - Rusijoje žmonės neapkenčia oligarchų, o Lietuvoje vietinių oligarchų žmonės nei myli, nei jaučia jiems neapykantą.
Tačiau dabar klostosi tokia situacija, kai lietuviai oligarchai taip pat gali tapti atpirkimo ožiais.
Jei politikams pavyks žmones įtikinti, kad būtent prekybininkai iš jų šaiposi, atsiras dar vienas atpirkimo ožys, ant kurio bus galima suversti visas savo nelaimes. Dar pora panašių triukų - ir dauguma Lietuvos žmonių nekęs ne tik politikų, bet ir lietuvių oligarchų.
O tam sąlygos yra palankios: darbdaviai daugeliu atvejų negerbia savo darbuotojų, o darbuotojai negerbia darbdavių ir nesistengia sąžiningai atlikti savo darbo (nesakau, kad taip yra visuomet, bet pakankamai dažnai). Atskirtis tarp turtingųjų ir skurdžių - viena didžiausių Europoje. Be to, ekonomika kyla, o atlyginimai - ne. Kur tie pinigai nusėda? Aišku, sočių kapitalistų kišenėse, bent jau taip aiškina kai kurie politikai.
Ir nereikia per daug tikėtis iš Europos Sąjungos milijardų. Jei valdininkai susigriebs ir parengs projektus, tai gal tie pinigai ir pasieks Lietuvą, tačiau į kieno kišenes jie nusės pirmiausia? Ar ne į tų pačių verslininkų? Štai ir galima bus giedoti giesmelę, kad lietuviai kapitalistai kalti dėl žmonių vargų. O kad jie kuria darbo vietas, niekam nė motais.
Tad esamiems ir būsimiems politikos konsultantams yra puiki medžiaga, kaip daryti naują baubą, ant kurio būtų galima išjoti į valdžios viršūnes.
Aišku, šioje schemoje yra kelios silpnos vietos. Pirmiausia patys prekybininkai gali pradėti viešųjų ryšių kampaniją, kuri turėtų parodyti, kad iš žmonių šaiposi ne jie, o politikai. Tai, beje, jie jau daro. Ir tai jiems seksis, nes žmonės jau pripratę prie tos minties, kad politikai tik ir taikosi juos “išdurti”.
Antras aspektas - artėja rinkimai, politikams reikia pinigų, kurių turi verslininkai. Todėl kam su jais pyktis? Nebent taip paspausti, kad taptų sukalbamesni. Na, ir sykiu savo įvaizdį pagerinti.
