Rusijoje gerai žinomas ir dar geriau apmokamas (bent kaip pats teigia) politologas Stanislavas Belkovskis tapo populiarus ir Lietuvoje. Jo mintys apie prezidentinį skandalą yra įdomios ir vertos atidesnio žvilgsnio.
Stanislavo Belkovskio žodžiai stebuklingai pildosi. Štai praeitų metų pavasarį parašė straipsnį apie tai, kad oligarchai rengia sąmokslą Rusijoje. Rezultatas - nepaklusnusis Michailas Chodorkovskis pateko už grotų, o likusieji oligarchai keliaklupsčiauja prieš Kremlių.
Dar anksčiau - 2002 metais Belkovskis išsitarė: “O juk kokie 7-10 milijonai dolerių (stambiojo Rusijos verslo požiūriu - niekinga suma), investuoti į Lietuvą ir jos politiką prieš 3-4 metus, būtų leidę Rusijai jaustis daug patogiau svarstant Kaliningrado klausimą. Kremliaus specialistams noriu priminti: Lietuvos prezidento rinkimai - 2002 metų gruodžio 22 dieną”. Dabar prezidentinio skandalo fone mes kalbame apie rusiško kapitalo įtaką. Argi ne pranašas tas Belkovskis?
Tad įsiklausykime, ką jis sako. Visai neseniai dienraštyje “Lietuvos rytas”, o vėliau ir per Lietuvos radiją drąsiai teigė, kad Lietuvoje valdžia privalo būti lojali Maskvai. Imperinės užmačios net neslepiamos.
Ir čia aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną S. Belkovskio parašytą dokumentą. Lapkričio pabaigoje jis paskelbė straipsnį “Putino vienišumas”. Ten jis aiškina, ką daryti, kad Rusijos prezidentas išlaikytų savo valdžią. Pažvelgus į jo rekomendacijas, matosi stulbinantis panašumas su įvykiais Lietuvoje.
Belkovskis aiškina, kad V. Putinas negali remtis “perestroikos” metu atsiradusiu elitu. Šio elito vertybės netinka Putino kuriamai valstybei, todėl ji reikia pakeisti nauju. Reikia padaryti tą patį, ką padarė savo laiku Borisas Jelcinas. Atėjęs į valdžią jis suprato, kad negali remtis sovietine nomenklatūra, nes bus nuverstas. Todėl ir atvėrė duris tiems, ką dabar vadiname “naujaisiais rusais”. Tačiau dabar, matyt, subrendo laikas juos pakeisti dar naujesniais rusais.
O dabar prisiminkime, ką Lietuvoje kalba prezidentas Rolandas Paksas ir jo komanda: jie skelbiasi kovoją su senuoju ir jau aptukusiu “elitu”. O kur dar Viktoro Uspaskicho partija, skelbianti, kad tuoj Lietuvoje išauš naujas rytojus. Taigi kova su elitu, kuris, kaip ir Rusijoje, susiformavo “perestroikos” ir Sąjūdžio metais, jau pradėta. Prisiminus Belkovskio mintis, galima tik retoriškai paklausti: ar tas naujasis elitas ir neturėtų būtų palankus net ne Rusijai, o Kremliui?
Bet grįžkime prie Belkovskio patarimų: kaip galima suformuoti naują elitą, lojalų V. Putinui? Tam jis siūlo remtis tautiškumo idėja. V. Putinas turi išnaudoti rusišką nacionalizmą, privalo sužaisti rusiškomis ambicijomis.
Čia galiu prisiminti, kad panašiu keliu žengė ir R. Paksas paskelbęs, kad vienas pirmųjų jo darbų tapus prezidentu - Nacionalinio pasididžiavimo programos sukūrimas. Nors daug kalbėjo apie Lietuvoje esantį skurdą, tačiau nei apie Skurdo mažinimo programą, nei jos įgyvendinimą neužsiminė. Ir aišku kodėl. Tautinio pasididžiavimo programa jam daug naudingesnė viešųjų ryšių požiūriu.
Toliau Belkovskis nagrinėja, į ką gali atsiremti Putinas, siekdamas savo tikslų. Visų pirma - tai regionų elitas. Ar tai neprimena Prezidentūros kraštiečių tarybų idėjos, vis deklaruojamo R. Pakso dėmesio regionams?
Antra - tai Bažnyčia. Nors R. Paksas susipykęs su Bažnyčios hierarchais, tačiau visuomet pabrėžia savo pamaldumą ir noriai bendrauja su “paprastais klebonais ir kunigais”.
Trečia Putino rėmimo grupė - inteligentija. Lietuvoje intelektualai nelabai mėgsta R. Pakso dėl jo naudojamos retorikos. Tačiau ir čia R. Paksas buvo sugalvojęs, kaip ją pritraukti: ogi per jau minėtą Nacionalinio pasididžiavimo programą.
Taigi panašumas akivaizdus. Rekomendacijos V. Putinui įgyvendinamos Lietuvoje. Kas tai? Dar vienas plano “Strekoza” variantas? Nenoriu būti paranojiškas ir neturėdamas bent kiek rimtesnių faktų visur įžvelgti sąmokslą.
Manyčiau, kad tokie sutapimai rodo, jog mes per daug pagyrūniškai galvojome, kad mes ir Rusija - du skirtingi dalykai.
Taip, išoriškai skirtumai matosi - mūsų gatvės švaresnės, parduotuvės šviesesnės. Tačiau mentalitetas labai artimas. Sociologiniai tyrimai rodo, kad pagal pilietinę sąmonę esame greta Rusijos ir Baltarusijos: toks pat procentas nori stiprios rankos, demokratija nėra simpatiška irgi panašiai daliai žmonių.
Tad ir kyla klausimas - kur yra tie saugikliai, kurie mums leistų išvengti putiniškos Rusijos likimo?
www.lrt.lt
