Šiandien daugelis svarsto, ar naujasis lietuviško Rasputino atitikmuo gruzinė Lena Lolišvili turi kokių galių, ar ne. Nuo Dievo ji, ar nuo šėtono? Kadangi nesu magijos magistras, tai šių dalykų neišmanau - jų nesvarstysiu ir nieko neneigsiu. Tačiau pakalbėkime apie tai, kas liečia mus visus - kaip mumis manipuliuojama. Ir be jokios magijos.
Aukščiausi Lietuvos politikai gydosi ir patarimų prašo pas L. Lolišvili. Ką gi, tai kiekvieno asmeninis reikalas. Nors kas yra aukščiausių politikų asmeninis reikalas - tai klausimas. Ar yra normalu, kad demokratinėje Vidurio Europos valstybėje aukščiausio lygio politikai konsultuojasi su aiškiarege? Lyg ir ne, nes, šiaip ar taip, politika yra racionalių argumentų laukas. Piliečiai turi žinoti argumentus, kodėl buvo nuspręsta taip ar kitaip. O žiniuonės patarimas, sutikite ir tie, kurie tiki, ir tie, kurie netiki, nėra racionaliai paaiškinamas. Tad liūdna, kad taip yra Lietuvoje. Tačiau tai tik viena pusė. Kita pusė yra dar liūdnesnė. Liūdna, kad daugelį lietuvių lengvai galima įtikinti bet kuo.
Ką rodo sociologiniai tyrimai?
Sociologiniai tyrimai rodo, kad 77 procentų Lietuvos gyventojų teigia esą katalikai. Bet 44 proc. - tiki reinkarnacija. Pagal šį parametrą mes tvirtai pirmaujame visoje Europoje. Taigi lietuviams visiškai natūralu save laikyti kataliku ir kartu laukti ne rojaus ar pragaro, o n-tojo gyvenimo katės, karaliaus ar indėno kailyje. Psichologiškai viskas suprantama - mirti bijo visi. Ir aš bijau. Todėl geriau tikėti reinkarnacija ir jos suteikiamomis galimybėmis. Bet jei surandi savyje jėgų vadintis kataliku, tai reikėtų surasti jėgų patikėti, kad reinkarnacijos nėra. Taigi ką rodo šie faktai? Ogi visišką sumaištį galvose. Sakysite, kad iš dviejų skaičių darau per didelius apibendrinimus? Skaičiuokime toliau.
Tik 4 iš 5 katalikais save vadinančių Lietuvos gyventojų tiki Dievu, 2 iš 3 - pomirtiniu gyvenimu, o dangumi ar Švč. Trejybės dogma tiki tik kiek daugiau nei kas antras formalus katalikas. Tik ketvirtadalis nominalių Lietuvos katalikų išpažįsta Dievą Kūrėją, asmeniniu ryšiu susijusį su kiekvienu savo kūriniu. Kitiems Dievas yra arba dvasia, kažkokia gyvybinė galia, arba abstraktūs amžini dėsniai. Taip pat tik pusė Lietuvos katalikų suvokia Jėzų kaip dievišką asmenį, o 14 proc. apskritai nėra tikri jo realumu. Pažymėtina ir tai, kad dėl Kristaus egzistavimo nėra tikras net ir kas aštuntas kiekvieną savaitę pamaldose dalyvaujantis katalikas.
Kalbu tik apie katalikus, tačiau tai simptomatiška. Iš tiesų mes netikime tuo, kuo esame. Akivaizdu, kad teiginys “esu katalikas” nieko nereiškia - gali būti šiek tiek budistu, satanistu ir pagoniu, tikinčiu bezdukais ir kaukučiais. Senovės lietuviai turėjo tokias mitologines būtybes. Kaukučiai nešdavo skalsą į namus, o ką darydavo bezdukai - mitologai dar ginčijasi. Tačiau tai nesvarbu - kuo jie blogesni visoje šioje sumaištyje? Kodėl jie negali gydyti rankų, kojų ir nuspėti ateities? Būkime patriotai ir stumkime savus bezdukus. Juk be jų nežinia kaip bus su mūsų identitetu Europos Sąjungoje. Kai viskas išskydę, galima bet kuo įtikinti ir atrasti tarp ko nori sąsajas. Kad ir tarp bezdukų bei stojimo į Europos Sąjungą.
Sumaištis gal ir nebūtų taip blogai, blogiau yra tai, kad taip galima bet ką pateikti už gryną pinigą. Galima bet kuo įtikinti. Bet kas pasiskelbęs turįs galių, tampa autoritetu viešojoje opinijoje. Ir taip galima manipuliuoti. Juk kaip kitaip pavadinsi Lolišvili grasinimą “Lietuvos ryte”: “Jeigu Lietuvai manęs nereikia, aš galiu išvažiuoti. Bet Lietuva gali sulaukti to paties, ko sulaukė Gruzija, kai manęs nesuprato ir atstūmė, - skaudžių nelaimių”. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad bet kokias nesėkmes bus galima paaiškinti tuo, kad šaipomės iš Lolišvili. O bet kokie pasiekimai - tai tik jos darbų rezultatas. Lietuvos likimas priklauso ne nuo Pakso ir Brazausko sprendimų, bet nuo Lolišvili. Ji jau nulemia mūsų likimą. Ir kai mūsų galvose vyrauja tokia sumaištis, argi nesunku tuo patikėti?
Lolišvili ir Rolando Pakso reitingai
Tačiau manipuliacijos tuo nepasibaigia. Iš tiesų dabartinis Lolišvili fenomenas tyčia ar netyčia, bet palaiko Rolando Pakso populiarumą. Ir čia nėra nieko antgamtiško ar keisto. Logika paprasta.
Rinkimus Rolandas Paksas laimėjo todėl, kad supriešino “elitą” ir “paprastus žmones”. Jis pasinaudojo tuo, kad žmonės nepasitiki valdžios institucijomis, ir bandė parodyti, kad jis yra “kitoks”, gina ne valdžios, bet žmonių interesus. Kol nebuvo prezidentu, tai buvo įtikinama. Dabar jis pats yra valdžios atstovas. Tačiau įvaizdį palaikyti jam reikia. Jam reikia ir toliau išlaikyti elito ir “paprastų žmonių” supriešinimą. Šiam tikslui pasiekti Lolišvili istorija labai palanki. Kodėl? Iš jos šaiposi “elitas”, o ji - šalia prezidento sėdi arčiau nei jo paties tėvai. Prieš rinkimus iš Pakso irgi šaipėsi visas elitas, o žmonės galvojo - jei jie šaiposi, tai gal Paksas teisus? Žinant sociologinius tyrimų rezultatus, akivaizdu, kad ta pati logika veikia ir dabar. Kuo daugiau šaipomasi iš Lolišvili, tuo “ne elitui” vis labiau bus įtikinamesnė mintis, kad ji iš tiesų “kažką gali”, jog teisūs tie, kurie (ir juk užkabina visų politinių pažiūrų “paprastuosius” - šalia Pakso ir Brazauskas su Landsbergiu...) jos klauso. Šitaip bus vis labiau pasitikima Rolandu Paksu ir jo “lolašviline” aplinka. Per gruzinų tautos dukrą Rolandas Paksas ir vėl susitapatina su “liaudimi” bei atsiskiria nuo “elito”.
Štai kodėl manau, kad prezidento reitingai dėl šios istorijos tikrai nenukris. Nežinau, ar šis gudri situacija yra specialiai sugalvota, ar tai tik sutapimų virtinė, tačiau, šiaip ar taip, visas šitas triukšmas labai naudingas prezidento įvaizdžiui.
Sakot - mumis jau manipuliuoja? Taip, bet jokios mistikos nėra - tik viešieji ryšiai.
O smalsesniems analogijų ieškotojams - kelios nuorodos į tekstus apie Grigorijų Rasputiną - pozityvus, “porasputiniškas” tekstas (http://rus-sky.org/history/library/plat-r.htm), neutralus (http://www.aif.ru/moskva/378/aif40_50.php) ir absoliučiai negatyvus (http://www.lesopoval.com/archive/feb2002/rasputin.htm). Nors logiškiau pasidomėti kiek senesnių, dar SSRS laikų žiniuonių - “vandens transformatoriaus” Alano Čumako (http://allanchumak.h1.ru/prod.htm) ir “televizinio hipnotizuotojo” Anatolijaus Kašpirovskio (http://www.aif.ru/aif/1089/12_01.php) istorijomis.
