Vilniaus meras Artūras Zuokas ketvirtadienį (01.22) buvo apklaustas kaip įtariamasis Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) dėl vadinamojo mero "rinkimų detektyvo". A. Zuokui pateikti įtarimai dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise renkant Vilniaus merą.
Kaip BNS sakė A. Zuokas, pokalbis STT nebuvo ilgas - jis su advokatu pareikalavo tyrėjų pirmiausia pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir, ją gavęs, žada duoti parodymus.
A. Zuokas neatmeta galimybės, kad STT pradėtas tyrimas dėl mero rinkimų aplinkybių yra skandalo krečiamo prezidento Rolando Pakso žadėto kontrpuolimo prieš "sąmokslininkus" pradžia.
A. Zuokas yra principingas R. Pakso oponentas, o jo vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga konkuravo su proprezidentiniais liberaldemokratais ir jų sąjungininkais dėl Vilniaus mero posto pernai pavasarį ir vasarą.
Tuo tarpu kitas R. Pakso oponentas - Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, žurnalistų ketvirtadienį paklaustas, ar nemano, kad STT tyrimas nėra prezidento inicijuotas puolimas, sakė kol kas neturįs "tokio įsitikinimo".
"Nenorėčiau kategoriškai vertinti, neturėdamas pakankamai informacijos", - žurnalistams sakė Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderis A. Paulauskas.
Jis, kaip ir pats A. Zuokas, neslėpė nuostabos, kad tyrimas pradėtas dėl 2003 metų balandžio pabaigos įvykių.
Teigiama, kad Vilniaus mero rinkimų "detektyvo" tyrimas prasidėjo pagal Vilniaus miesto tarybos nario Vilmanto Drėmos pareiškimą.
Mero rinkimuose balandį liberalų poziciją iš pradžių palaikęs tarybos narys liberalas V. Drėma atsidūrė dėmesio centre, kai pradingo prieš pat lemtingą balsavimą. Vėliau paaiškėjo, kad sutrikus sveikatai, jis atsidūrė ligoninės reanimacijoje. Pritrūkus balsų, tuomet žlugo A. Zuoko perrinkimas meru.
Į šį postą A. Zuokas buvo išrinktas po kelių mėnesių, liberalams ir jų sąjungininkams užsitikrinus pakankamą miesto tarybos narių paramą savo kandidatui.
Per visą užtrukusį mero rinkimų laikotarpį sklandė gandai apie konkuruojančių politinių jėgų neva perkamus Vilniaus miesto tarybos narių balsus.
"Jeigu kalbama tik apie Drėmos atvejį, tai juk šie įvykiai gero pusmečio senumo. Kyla klausimas, kodėl tiek ilgai reikėjo laukti?" - klausė A. Paulauskas.
Tiek A. Paulauskas ir A. Zuokas asmeniškai, tiek jų vadovaujamos partijos nesyk paragino R. Paksą atsistatydinti dėl Prezidentūros skandalo.
Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pareiškė viltį, kad STT "šiuo metu atliekami veiksmai, kuriais bandoma išsiaiškinti, ar praėjusių metų viduryje renkant Vilniaus merą nebuvo pažeisti įstatymai, pagaliau išsklaidys abejones dėl įvairiai interpretuojamų sostinės mero rinkimo aplinkybių".
"Kadangi tyrimas susijęs su politika, mes tikimės, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba dirbs objektyviai bei laikydamasi įstatymų. Tiesa, mus nustebino, kodėl realus tyrimas buvo pradėtas taip vėlai - praėjus pusei metų - ir būtent tuo metu, kai apogėjų pasiekė šalį krečiantis Prezidentūros skandalas", - pranešime spaudai cituojamas E. Masiulis.
Jis priminė, kad būtent prezidento R. Pakso patarėjai ir prezidento aplinkos žmonės aktyviai dalyvavo bandymuose sutrukdyti Vilniaus merui A. Zuokui būti išrinktam antrai kadencijai.
"Todėl mus jaudina dažni STT vadovo Valentino Junoko apsilankymai pas prezidentą, nes visuomenė negali sužinoti, apie ką kalbama ir dėl ko tariamasi už uždarų durų", - sakė E. Masiulis.
Praėjusių metų gegužę spauda pranešė, kad liberaldemokratas Juozas Imbrasas spaudė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį V. Drėmą palikti liberalus ir miesto mero rinkimuose palaikyti kitą kandidatą.
Tyrimą kontroliuojančios Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo pavaduotojas Irmantas Mikelionis BNS teigė negalįs komentuoti tyrimo eigos.
"Mes laikomės tokios pozicijos – neatskleisti, nei kas buvo apklaustas, nei kur ir kada vykdytos kratos", - sakė prokuroras.
Žiniasklaidos žiniomis, trečiadienį minėtame tyrime buvo apklaustas pats V. Drėma ir jo bute atlikta krata.
Anot prokuroro, tyrimo metu reikės įrodyti, ar iš tikrųjų per praėjusiais metais vykusius rinkimus į miesto tarybą buvo padarytas baudžiamasis pažeidimas.
"Kol kas mes neturime nieko konkretaus. Jei baudžiamojo pažeidimo požymių nebus nustatyta, bylą nutrauksime", - sakė I. Mikelionis.
Prokuroras teigė, kad ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ir referendumo teise buvo pradėtas tik šiemet, tačiau tyrimas vykdytas ir pernai, iškart po mero rinkimų.
Tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė Lietuvos piliečiui realizuoti savo teisę rinkti ir būti išrinktam, pagal Baudžiamąjį kodeksą gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tiriant V. Drėmos pareiškimą, kratos taip pat buvo atliktos dviejose "Rubikon" grupės įmonėse.
Pasak "Rubikon" įmonių grupės valdybos pirmininko Andriaus Janukonio, per kratas pareigūnai išnešė seifą su asmeninėmis jo santaupomis, paėmė kai kurių darbuotojų kompiuterius, užrašų knygutes, dokumentus. Jis negalėjo pasakyti, kokie konkrečiai dokumentai buvo paimti.
"Tai yra normalūs įmonės dokumentai, neturintys didelės reikšmės ir nieko bendro su V. Drėma", - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė kompanijos vadovas.
Jo valdomos grupės įmonėse Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų atliktas kratas A. Janukonis sieja su politika, o ne su ūkine kompanijos veikla, ir žada kreiptis į teismą.
"Tai yra ne kova su įmone, o kova, matyt, su politikais, nes tai yra politinis žaidimas. Mūsų kompanija yra ūkinis subjektas, mes siekiame dirbti pelningai ir kurti darbo vietas. Noriu labai atsakingai pareikšti, kad mes nesileisime įtraukiami į jokius politinius žaidimus", - spaudos konferencijoje sakė A. Janukonis.
Pasak jo, kratas STT motyvavo tyrimu, esą atliekamu pagal V. Drėmos pareiškimą.
Spaudos teigimu, šiame pareiškime V. Drėma teigia, kad keletas "Rubikon" įmonių grupėje dirbančių žmonių darė jam spaudimą, versdami balsuoti už A. Zuoko kandidatūrą per mero rinkimus.
Pats V. Drėma ketvirtadienio spaudoje neigia rašęs tokį pareiškimą.
Komentuodamas savo ryšius su V. Drėma, A. Janukonis sakė, kad viena iš jo vadovaujamos grupės įmonių pernai pavasarį buvo pasirašiusi sutartį su V. Drėma dėl projektavimo darbų, tačiau kadangi jie nevyko, sutartis buvo nutraukta.
Ketvirtadienį dienraštyje "Lietuvos rytas" teigiama, kad yra žinių, jog už palankų A. Zuokui balsavimą Vilniaus mero rinkimuose V. Drėmai buvo siūlomas ir atlygis - projektavimo darbų sutartis už 120 tūkst. litų.
Pats A. Janukonis sakė su V. Drėma bendravęs tik vieną kartą - prieš kelias savaites jie kartu medžiojo. "Mes maloniai leidome laiką", - sakė kompanijos vadovas.
Spaudos konferencijoje A. Janukonis žadėjo kompanijos reputaciją ginti teisme.
Apie 20 įmonių valdančios "Rubikon" grupės apyvarta pernai buvo apie 200 mln. litų. Grupei priklausančių bendrovių turtas siekia apie 150 mln. litų, jose dirba 1,1 tūkst. žmonių. neseniai "Rubikon" nusipirko Vilniaus televiziją.
BNS
