Čikagietė Christina Koenig, sužinojusi, kad serga krūties vėžiu, ilgai manė, kad ligos priežastis – neseniai dėl skyrybų su vyru patirtas stresas. Juk įprasta sakyti, kad stresas silpnina atsparumą visoms ligoms.
Dabar ji dirba organizacijoje, padedančioje vėžiu sergantiems žmonėms, ir dažnai atsakinėja į klausimus, ar vėžiu susergama nuo pernelyg didelio streso. Šis klausimas neduoda ramybės ne tik pacientams. Polly Newcomb iš Vėžio tyrimo centro Sietle nusprendė patyrinėti, ar yra ryšys tarp krūties vėžio ir streso. Ji pasitelkė į pagalbą specialiai apmokytus padėjėjus, kurie apklausė sveikas ir vėžiu sergančias moteris apie jų ligų istoriją, vartojamus vaistus, apie gyvenimo aplinkybes.
Krūties vėžiu sergančios moterys, paklaustos ar nenorėtų ko nors pridurti, lyg susitarusios teiravosi: „Kodėl neklausiate, kas paskatino mano ligą? Na, kodėl nieko neklausiate apie stresą?“ Todėl dr. Newcomb pratęsė tyrimą, į anketas įtraukusi klausimus apie gyvenimo nesklandumus, pavyzdžiui, apie artimųjų mirtį, apie vedybas ar skyrybas, apie darbo netekimą ar išėjimą į pensiją, apie pasikeitusią finansinę padėtį ir pan. Apklausų atlikėjai nežinojo, kurios moterys serga vėžiu. Rezultatai aiškiai parodė, kad ryšio tarp stresą keliančių aplinkybių per pastaruosius penkerius metus ir krūties vėžio nėra.
Nemažai vėžio ir streso ryšio tyrimų atliekama Danijoje. Čia tirta, ar šizofrenija sergantį vaiką auginantys tėvai dažniau serga vėžiu, ar ši liga dažniau diagnozuojama vaikus praradusiems tėvams, ar vėžiu susirgusių vaikų tėvai irgi dažniau serga. Tokio ryšio nerasta. Klausiama, ar pavykus sumažinti streso vėžio ligonių aplinkoje, jie turi daugiau galimybių pasveikti, Sheldon Cohen iš Carnegie Mellon universiteto atsako – tikrai ne. Dauguma pacientų labai nerimauja, sužinoję vėžio diagnozę. Nepajėgdami susivaldyti jie dar labiau nervinasi, kad tokia jų reakcija menkina galimybes išgyti. Žmonėms reikia aiškiai pasakyti, kad ryšys tarp streso ir vėžio nenustatytas. O nesuprasdami vėžio atsiradimo priežasčių, mes kiekvienas surasime savo gyvenime kokį nors laikotarpį, kai patyrėme daug streso.
Vėžio centro specialistas Drew Pardollas pasakoja, kad anksčiau manyta, jog vėžio ląstelės organizme gaminamos kasdien, bet imuninė sistema jas sunaikina. Todėl bet kas, kad silpnina mūsų atsparumą, taigi ir stresas, gali sukurti palankias sąlygas vėžiui. Bet kodėl genetiškai pakeistos pelės, neturinčios veikiančios imuninės sistemos, vėžiu serga ne dažniau už kitas peles? Mokslininkai tyrė, ar dažniau serga vėžiu asmenys, kurių imuninė sistema slopinama medikamentais, nes jiems persodinti organai. Paaiškėjo, kad nežymiai padaugėja tik tų rūšių vėžio, kuris siejamas su įvairiais infekcinių ligų sukėlėjais – tam tikrų skrandžio, kepenų, odos, limfos ir gimdos kaklelio vėžio rūšių.
Tai kodėl gi imuninė sistema neapsaugo nuo vėžio? Visuose organizmo audiniuose yra baltųjų kraujo kūnelių, dar vadinamų leukocitais, kurie gaudo ir naikina į kraują patekusias bakterijas. Tačiau kai kuriuose augliuose, pavyzdžiui, inkstų navikuose ar odos melanomose, leukocitai sudaro net pusę auglio svorio. Kadangi vėžio ląstelės yra svetimkūniai, imuninė sistema turėtų juos atpažinti ir sunaikinti, bet kodėl ji taip nesielgia? Gana neseniai paaiškėjo, kad imuninės sistemos ataką atremia vėžio ląstelės gaminami baltymai. Tuo pačiu metu auglio išskiriamos molekulės pasinaudoja imuninės sistemos ląstelėmis ir išplinta į kitus organus.
Nauji mokslininkų atradimai verčia galvoti apie kitokius vaistus. Medikamentai turėtų izoliuoti vėžio ląstelių baltymus ir atverti kelią leukocitams, kurie sunaikintų auglį. Kitas būdas – paskatinti imuninę sistemą reaguoti agresyviau. Pirmasis būdas dar tik teorinis, bet antrasis jau mėginamas taikyti praktikoje. Imunologų vykdomos programos vadovas dr. Jamesas Allisonas pasakoja, kad eksperimentais su pelėmis pavyko įrodyti, jog piktybinius auglius galima padėti įveikti įšvirkščiant tam tikrų antikūnų. O ką mano šių tyrimų autoriai imunologai apie vėžio ir streso ryšį? Jie tvirtina, kad toks ryšys nenustatytas – juk žmogus visada ieško priežasčių, kodėl jam sekasi ar nesiseka, ir, žinoma, jas susigalvoja.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
