Dienraščio "EU Observer" teigimu, visų penkiolikos šalių narių verslo lyderiai vieningai įspėjo Europos Sąjungos šalių vyriausybes prieš Europos Tarybos pavasario susitikimą, kad "baigiasi laikas", skirtas pasiekti vadinamuosius Lisabonos ekonominio augimo tikslus.
Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) prezidentas Philippe’as de Buckas (Filipas de Bukas) teigė, kad atėjo laikas veikti, jei norima pasiekti tikslą iki 2010 metų paversti ES konkurencingiausia pasaulio ekonomika.
Darbdavių konfederacijos nuogąstauja dėl Europą nuolat kamuojančių aukšto nedarbo lygio ir lėtai augančio našumo, kuriuos papildo menkas vartotojų ir įmonių pasitikėjimas.
UNICE pateikti duomenys rodo, kad Europos ekonominio augimo tempas yra kur kas lėtesnis už Jungtinių Valstijų, Kanados ar Australijos plėtrą. Nepaisant ekonominio nuosmukio ir netikrumo dėl karo Irake, minėtų trijų šalių ekonomikos 2002 metais atitinkamai paaugo 2,4, 3,3 ir 3,7 procento. O praėjusių metų euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis tesudarė 0,7 procento.
Europos verslo lyderiai vieningai mano, kad prastą ekonominę padėtį lėmė struktūrinės problemos, todėl verslininkai paragino ES šalių vyriausybes nacionaliniu lygiu vykdyti struktūrines reformas, aiškiai įvardijant jų galutinius terminus.
"Trūksta ekonominio vadovavimo, būtinybės veikti nerodo ir mūsų politikai", - sakė Nyderlandų verslininkų organizacijos vadovas Janas Karlas Boutas.
Visų penkiolikos UNICE šalių bei Norvegijos ir Turkijos verslo organizacijos parengė beprecedentes ataskaitas, įvertinančias Lisabonos strategijos įgyvendinimą savo valstybėse.
Visos septyniolika ataskaitų, kurias verslininkai įteikė Europos Komisijai, taip pat nurodo konkrečių reformų pavyzdžius, kurias reiktų atlikti kiekvienoje atskiroje šalyje. Šiuos septyniolika dokumentų papildo bendra UNICE ataskaita, kurioje įvertinami ES trūkumai verslumo, novatoriškumo, bendrosios rinkos ir žmogiškojo kapitalo srityse.
"Pagrindinė problema, susijusi su Lisabonos strategija, yra ta, jog mes norime Europą pakeisti vienu, dviem ar trimis sprendimais, tačiau jų reikia priimti labai daug", - aiškino Ph. de Buckas.
Tarp pagrindinių UNICE reikalavimų minima būtinybė ir toliau liberalizuoti pagrindines ES paslaugų rinkas, tokių kaip energetika, transportas ar pašto paslaugos. Prezidento nuomone, būtina liberalizuoti ir finansų rinką, numatant tikslias datas ir aiškų verslumu pagrįstą veiksmų planą.
Pasak Ph. de Bucko, iš Europos Tarybos pavasario susitikimo tikimasi ne itin svarbių sprendimų, o naujo impulso įgyvendinti Lisabonos strategiją.
ELTA
