Per daug nesigilinant į terminologiją ir nerandant visaverčio lietuviško atitikmens, vadinamasis „brandas“ šiame straipsnyje suprantamas kaip šalies ženklas, sukeliantis šalies konkurencingumą lemiančią asociacijų visumą.
1915 m., JAV. Formuojasi klasikinio Holivudo pagrindai. D. W. Griffithas sukuria vieną pirmųjų pilno metražo filmų „Nacijos gimimas“ („The Birth of a Nation“), kuriame... jau plevėsuoja JAV vėliavos.
Tikriausiai jūs susidūrėte su pastarojo meto Holivudo produkcija. Nenustebčiau, jei matytame filme taip pat plevėsavo ta pati vėliava – 7 raudoni, 6 balti horizontalūs dryžiai ir, nuo 1959 metų Havajams tapus penkiasdešimtąja JAV valstija, 50 žvaigždžių mėlyname fone.
Neabejotinai, tiek ši vėliava, tiek jos kaip ženklo žymima Amerika („Brand America“) JAV viešosios diplomatijos dėka yra žinomiausios žemėje... ir Mėnulyje. Bet žinomumas pats savaime nekelia teigiamų asociacijų. Vienpolė JAV pasaulio tvarka suformavo šaliai pasaulinę opoziciją, o George‘o W. Busho administracijos užsienio politika lėmė prasčiausią per visą šalies gyvavimo istoriją tarptautinį įvaizdį. Ar tik ne todėl pasaulio didmiesčiuose nebepamatysi jaunimo dėvint kažkada populiarių marškinėlių ar kepuraičių su JAV vėliavos elementais? Taip, Amerika nebepopuliari. Ne gana to, „Journal of Business Strategy“ diskusija parodė, kad Amerika nebepopuliari pačiose JAV.
Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, žinomiausios vėliavos siunčiama žinia – „Brand America“ miršta, t.y. pralaimi negailestingą įvaizdžio konkurencijos kovą. Argi ne įdomu kam?
2005 m. lapkričio 13 d., Londonas. Geriausių lankytinų šalių rinkimai („World Travel Awards“), apdovanojimų teikimo ceremonija. Afrikos žemyno šalys varžosi 17-oje nominacijų. Geriausios oro linijos, geriausias oro uostas, geriausi kazino ir golfo kompleksai, geriausi viešbučiai ir konferencijų centrai yra... Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kuri geriausia net 16-oje nominacijų. Įvertinus, kad tame pačiame žemyne yra „gan žinomos istorinės architektūros“ turintis Egiptas (kuriam, beje, atiteko vienintelė likusi nominacija), o PAR kažkada tegalėjo „pasigirti“ apartheidu ar dideliu nusikalstamumu – tikrai gan neblogas rezultatas. Tad PAR vėliavos plazdėjimas tikrai „gyvybingas“, tikrai bylojantis apie dideles šalies „galimybes“.
PAR yra bene geriausias pavyzdys, kaip išradingai galima naudoti vėliavą kuriant valstybės ženklą.
2000 metais PAR ženklo kūrimui koordinuoti buvo įsteigta speciali institucija (International Marketing Council), kuri buvo atsakinga už tai, kad pasaulyje viešosios diplomatijos, eksporto, turizmo ir investicinio patrauklumo terminais būtų vienodai ir sutartinai populiarinama šalis. Vaizdinė priemonė daugiau nei akivaizdi – PAR vėliava tiražuojama visais įmanomais kanalais.
Šiemetinis įvertinimas tikrai nėra vienadienė PAR sėkmė. Drįstu teigti, kad ši margaspalvė vėliava ateityje tarptautinėje arenoje plevėsuos vis dažniau. Tiesiog išskirtinis valdžios ir visuomenės dėmesys PAR ženklo kampanijai, šios šalies įvaizdžio strategijos koordinavimas ir finansais pagrįstos pretenzijos leidžia konstatuoti akivaizdų šios valstybės patrauklumą. Juolab kad 2010 m. būtent PAR – pirmą kartą Afrikos žemyne – bus surengtas daugiausiai visuotinio dėmesio sutraukiantis renginys – Pasaulio futbolo čempionatas.
Kaip yra kažkas pasakęs: „Iš visų filmų apie meilę, man labiausiai patinka futbolas“...
1998 m. rugpjūčio 29 d. Naujoji Zelandija. Velingtonas. Savo šalies sostinėje gyvenantis maorių genties palikuonis nusipirko „The Evening Post“. Jo dėmesį patraukė antraštė, kad šalies turizmo verslo atstovai atvirai kritikuoja Naujosios Zelandijos vėliavą. Pasak jų, ji neišsiskiria ir nereklamuoja tautos. Žodžiu, nesiunčia jokios žinios.
Bet ar tikrai? Pavyzdžiui, man kairiajame vėliavos kampe esantis „Union Jack“ (Anglijos globėjo šv. Jurgio raudonas kryžius baltame fone, Škotijos globėjo šv. Andriaus įstrižas baltas kryžius mėlyname fone ir Airijos globėjo šv. Patriko įstrižas raudonas kryžius baltame fone) sufleruoja, kad Naujoji Zelandija buvo Didžiosios Britanijos kolonija. Tačiau turizmo verslo atstovai teisūs – apie tautos tapatybę ji nesako nieko.
Būtent todėl viena iš svarbiausių Naujosios Zelandijos ženklo populiarinimo dalių yra vėliavos keitimas. Ir jie čia tikrai ne pirmieji. Bene geriausias pavyzdys Naujajai Zelandijai yra kita buvusi Didžiosios Britanijos kolonija – Kanada, kurios klevo lapo („Meaple Leaf“) nuo 1964 m. nesupainiosi su niekuo.
Be Kanados vėliavos, lengvai įsimenamais ir visiems gerai žinomais ženklais laikomos Japonijos ir Šveicarijos vėliavos.
Būtent šių trijų vėliavų simbolinė kompozicija yra sektinas pavyzdys naujos Naujosios Zelandijos vėliavos entuziastams, siekiantiems surengti referendumą dėl vėliavos keitimo. Mokyklose, universitetuose ir plačiojoje šalies visuomenėje vyksta diskusijos ir konkursai – kokia turėtų būti naujoji šalies vėliava, kokį Naujosios Zelandijos ypatumą ji turi atspindėti. Nors dar anksti teigti, bet panašu, kad naujuoju šalies ženklu taps stilizuotas sidabrinis papartis juodame fone.
2006 m. vasario 16 d. Lietuva. Vidudienis. Minint 88-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus iniciatyva visoje Lietuvoje vienu metu iškeliamos trispalvės.
Viena juosta geltona. Artima oranžinei.Antra – sodriai žalia.Trečia – raudona. Artima purpurinei.
Esu girdėjęs, kad šios trys spalvos nedera heraldiškai. Taip pat esu girdėjęs, kad jos nėra pačios patogiausios stilingai dizaino kompozicijai. Gal tai ir tiesa.
Tačiau taip pat tiesa ir tai, jog kai matau šias tris spalvas kartu – jaučiuosi lietuvis, kai palaikau nacionalinę krepšinio rinktinę – nėra mielesnio dalyko už Lietuvos vėliavą.
Tad gal pats laikas susirūpinti ir Lietuvos ženklu. Gal pats laikas Lietuvos ženklui ATSIRASTI, išsiskirti nuotaika, ryškumu ir unikalumu, kaip kad regione išsiskiria Lietuvos vėliava!
Sakote nerealu?
Tada sutrumpinsiu vieną iš pastarojo meto Lietuvos himnų:
Galbūt per daug ir per ilgai mes kariavomir kartais per tyliai mes norėjom nugalėt,nors mūsų pasauly tik trys milijonai,bet geriau negyvent nei visai netikėt...
Lietuvos institutas (http://www.lithuanianinstitute.lt/)
