“Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius užsienio spaudos apžvalgoje rašo apie aktualiausias temas: Iraką, antiamerikanizmą, Amerikos vienašališkumą.
Dublino dienraštis “Irish Times” rašo, kad Airijos vyriausybės narės Harny susirūpinimas antiamerikietiškomis demonstracijomis - suprantamas, ji atsako už keturiasdešimt milijardų svarų Amerikos bendrovių investicijų Airijoje. Tačiau ministrė neteisi, kai sako, jog demonstracijas prieš Irako karą sukurstė vien kraštutiniai kairieji ir partija Šin Fein. Dauguma demonstrantų Airijoje ir visame pasaulyje nuoširdžiai reikalauja, kad būtų išnaudotos visos taikios galimybės nuginkluoti Iraką, ir nesutikimas su kariniu puolimu nereiškia antiamerikanizmo.
Britų dienraštis “Financial Times” skelbia įtakingo žurnalo “Foreign Policy” redaktoriaus Mozės Naimo straipsnį “Neskanus anitamerikanizmas”. Naimas skiria dvi antiamerikanizmo rūšis - sunkųjį ir lengvąjį. Sunkųjį išpažįsta Amerikos nekenčiantys teroristai-fanatikai, lengvąjį - vainojantys Ameriką per demonstracijas ir spaudą, tačiau nesiekiantys jos sunaikinimo. Lengvieji antiamerikiečiai visuomet paaiškins, kad jie - ne prieš Ameriką, tik prieš jos vyriausybę. Džordžo V. Bušo vyriausybės vienašališkumas stiprina tokius jausmus, tačiau, pirma, lengvasis antiamerikanizmas egzistavo gerokai iki Bušo; antra - lengvasis amerikanizmas turi savo kainą - jis tik stiprina sunkiojo antiamerikanizmo neapykantą.
Įtakingas dienraščio “New York Times” apžvalgininkas Viljamas Sefairas rašo, kad Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio populistinis pacifizmas, miniai mielas Prancūzijos prezidento Žako Širako antiamerikanizmas ir amžinojo taikos “sąjūdžio” sužydėjimas padeda Sadamui Huseinui tikėti, jog išsisuks. Taikos maršai, žinoma, padrąsina Irako diktatorių; jis mano, jog jį išgelbės išbandyta taktika - apgaudinėti ir priešintis, nuolaidomis atidėlioti puolimą, skaldyti ir vilkinti. Kitos arabų vyriausybės ir palestiniečių savivalda pradeda suprasti daugiau nei Sadamas - vieningo Izraelio kontrpuolimas prieš palestiniečių teroristus nesibaigs. Arabų pasaulis, skirtingai nuo neišmanėlių Europoje ir Amerikoje, nenoromis susitaiko su mintimi, jog ryžtinga Arielio Šarono vyriausybė tvirtai laikysis valdžioje dar daugelį metų.
Amerikos vidurio vakarų dienraščio “Chicago Tribune” apžvalgininkas Styvas Čepmenas rašo, kad Jungtinės Valstijos neseniai aukštino Turkijos kaip NATO sąjungininkės ištikimybę, o Ankara atsilygino klausimu: kiek sumokėsite už Turkijos dėkingumą? Amerikos prezidentas žadėjo sukurti savanorių koaliciją prieš Iraką - tikrovėje jis įkalbėtų, palieptų ir nupirktų koaliciją. Jei pirmajam Persų įlankos karui Bušas vyresnysis be ypatingo vargo subūrė pasaulinę koaliciją, kuri apmokėjo devyniasdešimt procentų karo išlaidų, dabar Amerika moka kyšius vien už leidimą pulti Iraką.
Kitas įtakingas “New York Times” apžvalgininkas Tomas Frydmenas klausia - ar po rugsėjo vienuoliktosios amerikiečiai nepersūdė? Ar jie neišprotės anksčiau nei Osama bin Ladenas? Amerikos saugumiečiai skelbia įvairių lygių ir spalvų aliarmus - tai jų darbas ir čia priekaištauti sunku, tačiau ar paprasti amerikiečiai išmoko gyventi pavojingą gyvenimą - ar aliarmai nesukuria papildomos baimės vietoj papildomo saugumo? Pasižiūrėkim, kas darosi oro uostuose - viskas prasidėjo bagažo peršvietimu, paskiau pradėjo tikrinti jūsų kompiuterį, išiminėti žirkles iš manikiūrinės, dabar saugumiečiai pasiekė jūsų batus ir diržą. “Pradedu bijoti, kad mano prieš metus pajuokautas pasiūlymas skristi nuogiems ir sutaupyti tikrinimo laiką gali virsti tikrove”, - rašo Frydmenas iš “New York Times”.
Dienraštyje “Washington Times” konservatyvus ekonomistas Lorensas Kudlovas tvirtina, kad Amerikos prekybos deficitas viso labo reiškia, jog Amerikos ūkis atsigauna greičiau nei Europos, nes Jungtinės Valstijos pajėgios daugiau importuoti, negu senasis žemynas. Kartu jis pažymi, kad Europoje labiausiai smuko Ramsfeldo pravardžiuotos Senąja Europos importas, pernai sumažėjęs beveik 16 procentų. Pacifistinė Vokietija - minus 12 proc.; egocentriška ir antiamerikietiška Prancūzija - minus 14 proc. Tuo tarpu Amerikos importas į antiteroristinę Ispaniją - plius 28, Italiją - plius 16 proc. O kaip naujoji Europa? Amerikos eksportas į Lenkiją ir Vengriją buvo apylygis, o eksportas į Čekiją, Slovakiją, Slovėniją ir Baltijos valstybes išaugo stulbinančius 54 proc. Tai laisvę mylinčios ir Sadamo nekenčiančios šalys, kurios parašė Vilniaus dešimtuko laišką - jų ūkiai taisosi greičiau nei apdujusios griuvenos - Prancūzijos-Vokietijos sąjungos, - mano Kudlovas iš “Washington Times”.
“New York Times” amerikiečių rašytojas Volteris Kernas skelbiasi tapęs antiantiamerikiečiu. Jis rašo, kad 9-ojo dešimtmečio pradžioje vyko į Angliją būdamas prisiekusiu kosmopolitu. Kernas tarėsi Europoje būsiąs saugus, nes studijavo Hegelį, pasirašinėjo “Greenpeace” peticijas ir žinojo, kas yra dadaizmas. Tačiau Oksfordo universitete visa tai mažai ką reiškė - per vidutinio nuotolio raketų išdėstymo kivirčą Kernui nuolat primindavo, kad jis - amerikietis, jankis, kaltas dėl prezidento Ronaldo Reigano, pasaulinės kokakolos epidemijos bei kultūros ir apskritai visa ko nuosmukio. Kernas rašo: “Dabar vėl girdžiu, kaip vanagiškas Amerikos prezidentas pravardžiuojamas kaubojumi, kaip britų premjeras vadinamas jo statytiniu; mūsų bendrovės vėl kaltinamos pasaulio išteklių pasiglemžimu, mūsų filmai - banalumu, greito maitinimo tinklai - skonio išniekinimu ir t.t.” Amerikiečių rašytojas pripažįsta, jog anksčiau gynėsi aiškindamas pats nekenčiąs “bjauriųjų amerikiečių” ir džiaugėsi toks nesąs, tačiau kažkuriuo metu pasijuto išdaviku - nuolatinis antiamerikiečių ujimas privertė pasijusti Amerikos patriotu labiau, nei kitomis aplinkybėmis norėtų.
Britų kairiojo dienraščio “Guardian” korespondentė Irake Sjuzana Goldenberg rašo apie penkiolikos vadinamų gyvųjų skydų - tarp jų britai, turkai ir rusai - atvykimą į Bagdado pietinę elektrinę. Jie iškrovė kuprines ant gultų po dideliu Sadamo portretu. Gyvieji skydai pasiklausė Kiplingo eilėraščio, sudainavo dainą pritariant gitara, iškabino plakatus ir svarstė, kokį piešti ženklą ant jėgainės stogo amerikiečių bombonešių pilotams. Elektrinės direktorius Rihabas Jahija ir darbuotojos moterys sutvarkė patalynę ir pasirūpino pietumis. Sjuzana Goldenberg paklausė direktoriaus, ar gyvieji skydai apsaugos jėgainę nuo bombų? “Jei Dievas panorės”, - atsakė Jahija. Gyvųjų skydų atvykimas į Pietų Bagdado jėgainę yra pirmas išsidėstymas “objekte”, viso į Iraką atvyko apie šimtas trisdešimt gyvųjų skydų.
