Neseniai spaudoje pasirodė informacija apie tai, kad vienas Pasaulio krepšinio čempionato žiūrovas pasipiktino varžybų komentatoriaus kalbos kultūros žiniomis ir suskubo apie netinkamą televizijos eteriui kalbą pranešti valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK). Varžybų aistruolis piktinosi, kad varžybų komentatorius vartoja priešdėlinius veiksmažodžius „nukrito“, „nugriuvo“, kurie yra nusižiūrėti iš rusų kalbos.
Kalbininkų teigimu, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiami veiksmažodžiai su abiem priešdėliais, tik iš karto matyti, kad veiksmažodžių su priešdėliu par- reikšmė daug siauresnė.
(Nugriūti, nugriūva, nugriuvo: 1. nuvirsti, nupulti: Nugriuvo stogas. Vaikas nuo kėdės nugriuvo. 2. atsigulti pogulio, numigti: Galėsi kokį pusvalandį nugriūti; Nukristi, nukrinta (nukrenta), nukrito: 1. nupulti žemyn: Nukristi nuo vežimo. Nukrito medžių lapai. Gera lipti, skaudu nukristi; 2. nuslūgti: Vanduo upėje jau nukrito; 3. sumažėti: Kainos nukrito; Pargriūti, pargriūva, pargriuvo – parvirsti, parpulti: Arklys ant ledo pargriuvo; Parkristi, parkrinta (parkrenta), parkrito – parpulti, pargriūti: Ant ledo pargriuvo.)
Naujienų portalas Balsas.lt pasidomėjo, ar dažnai kalbininkai sulaukia skundų dėl televizijos laidų vedėjų ir sporto varžybų komentatorių kalbos.
Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė komentuodama situaciją sakė: „Skundų sulaukiame nemažai, bet dažniau skundžiamasi ne dėl kurios nors laidos, bet dėl vieno ar kito kalbos reiškinio. Dažnai žiūrovai atkreipia dėmesį į netaisyklingas konstrukcijas „ačiū labai“, „sakykit, prašau“. Pastebimos žodyno, gramatikos klaidos.“
Pašnekovės teigimu, daugiausiai skundų gaunama dėl sporto komentatorių kalbos. R. Kanišauskaitė juokavo, kad taip yra tikriausiai dėl to, kad labai daug žmonių stebi sporto transliacijas.
Apie tai, kur daugiau pasitaiko kalbos klaidų – žinių ar pramoginių laidų vedėjų kalboje, specialistė sakė: „Informacinėse laidose klaidų būna mažai, net pasitaiko laidų, kuriose nepastebima nė viena klaida, gal vos keli tarties netikslumai. Pramoginėse laidose būna iš anksto parengtų reportažų ir vedėjai, matyt, tekstą turi jau paruoštą, tad klaidų pasitaiko tais momentais, kur daugiau spontaniškumo. Būna atvejų, kai laidas veda ne profesionalūs žurnalistai, o kitų sričių specialistai, pramogų industrijos atstovai, tad tikėtina, kad kai kurių kalbos kultūros mokslai pasibaigė su mokyklos baigimu. Ilgiau televizijoje dirbantys žmonės išmoksta ir nebedaro klaidų.“
