Antradienį (01.28) Statistikos departamento paskelbti duomenys, kad pernai realus Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 5,9 proc., leidžia finansų analitikams teigti, kad Lietuvos ūkio labai nepaveikė lito kurso kilimas dolerio atžvilgiu.
"2002 metų duomenys rodo, kad valiutų kursas realaus BVP augimą mažai veikia, jis labiau veikia tik kainas: gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų kiekiai sparčiai didėja, o vidutinis kainų lygis mažėja. 2002 metais pirmą kartą fiksuota BVP defliacija. Ankstesnių ketvirčių duomenys rodo, jog ji vyksta dėl eksporto kainų kritimo. Eksporto kainų mažėjimas prasidėjo 2000-ųjų metų birželį ir nesulėtino bendros šalies ūkio plėtros", - “Eltai” komentavo Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Ričardas Kasperavičius. Jo teigimu, Statistikos departamento paskelbti duomenys patvirtina, jog Lietuvos ūkis yra lankstus ir vyksta spartus produktyvumo augimas.
Kaip antradienį paskelbė Statistikos departamentas, išankstiniu vertinimu, per 2002 metus sukurta 50,704 mlrd. litų BVP, skaičiuojant veikusiomis kainomis. Vienam gyventojui teko 14,626 tūkst. litų bendrojo vidaus produkto. Atsižvelgiant į mažėjantį gyventojų skaičių, vienam gyventojui BVP augimas pernai sudarė 6,3 proc.
Per ketvirtąjį ketvirtį sukurtas BVP siekė 13,345 mlrd. litų veikusiomis kainomis ir 8,184 mlrd. litų - palyginamosiomis kainomis. Tuo laikotarpiu Lietuvos ekonomika išaugo 5,4 proc., palyginti su ankstesnių metų ketvirtuoju ketvirčiu.
"Reikia pažymėti, kad toks augimas buvo kiek netikėtas, kadangi turėjome didelę 2001 metų bazę, - kaip prisimename, 2001 metų ketvirtąjį ketvirtį BVP buvo išaugęs net 9,6 proc.", - spaudos konferencijoje akcentavo Statistikos departamento vadovas Algirdas Šemeta.
Pasak jo, BVP augo gerokai sparčiau, nei buvo numatyta įvairių šaltinių prognozėse.
Finansų ministerija 2002 metais prognozavo 5,1, Tarptautinis valiutos fondas - 4,4 proc., Europos Komisija ir Vilniaus bankas - 5 proc., Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas - 5,2 proc., Lietuvos laisvosios rinkos institutas - 4,7 proc. BVP augimą.
R. Kasperavičius atkreipė dėmesį, kad Finansų ministerijos prognozės buvo paskelbtos pernai rugpjūčio mėnesį ir nuo to laiko nekoreguotos. Rugsėjį Statistikos departamentas patikslino 2001-ųjų rezultatus ir, gavęs iš įmonių informacijos, paskelbė gerokai pasikeitusių duomenų apie eksportą (pavyzdžiui, iš pradžių skelbta, kad pernai per pirmuosius 9 mėnesius prekių eksportas iš Lietuvos padidėjo 3,5 proc., o vėliau Statistikos departamentas pranešė, kad augimas sudarė 8,8 proc.). "Mes neturėjome galimybės atsižvelgti į tuos patikslintus duomenis. Matyt, todėl, kad buvo didesnis, nei anksčiau skelbta, eksporto augimas, praėjusių metų BVP ir yra didesnis, nei prognozuota daugelio kitų institucijų", - aiškino R. Kasperavičius.
Kaip prognozuota, pirmą kartą užfiksuota BVP defliacija - pernai nominalus Lietuvos bendrasis vidaus produktas išaugo 5,7 proc. - 0,2 proc. mažiau nei realus BVP. Pernai vartojimo kainų vidutinis metinis indeksas buvo infliacinis - 0,3 proc.
Statistikos departamento duomenimis, 2001 metais sparčiausiai augo gamybinės šakos, o pernai pastebėta, jog sparčiau augo paslaugų sektorius - tiek gamybinių, tiek galutinio vartojimo paslaugų.
A. Šemetos teigimu, kiek nustebino ryškus pridėtinės vertės augimas žemės ūkyje - 2001 m. pridėtinė vertė žemės ūkyje smuko, o pernai padidėjo 8 proc. - ir yra susijęs ne tiek su apimčių didėjimu, kiek su žemės ūkio produkcijos kainų nuosmukiu.
"Dvigubai padidėjo veiklų, kuriose pridėtinė vertė augo sparčiau nei apskritai šalyje, skaičius. 2001 metais toks reiškinys buvo užfiksuotas trijose veiklos srityse, o pernai jau šešiose srityse pridėtinė vertė augo sparčiau nei bendrasis vidaus produktas", - atkreipė dėmesį Statistikos departamento vadovas.
Daugiausiai pridėtinės vertės sukurta transporto, sandėliavimo ir nuolatinių ryšių, mažmeninės ir didmeninės prekybos, statybos bei žemės ūkio veiklos srityse.
"Augimo faktoriai nepasikeitė: kaip prognozuota, buvo subalansuoti augimo šaltiniai - išorės (talkino didėjęs eksportas) ir vidaus (augusi paklausa Lietuvoje). Didelės nuostabos dėl praėjusių metų BVP rezultatų nėra. Buvo tikėtasi, kad ketvirtąjį ketvirtį augimas bus mažesnis nei ankstesniais ketvirčiais. 2001-aisiais ketvirtąjį ketvirtį šalies ekonomika paaugo labai stipriai, tad nieko stebėtino, kad 2002-ųjų analogišku laikotarpiu BVP prieaugis buvo mažesnis", - nurodė R. Kasperavičius.
Pernai pirmąjį ketvirtį BVP augo 4,5, antrąjį - 6,9, trečiąjį - 6,8 proc.
Per visus 2001 metus, palyginti su 2000-aisiais, BVP išaugo 5,9 proc. ir veikusiomis kainomis sudarė 47,968 mlrd. litų.
Pernai gegužės pradžioje Finansų ministerija pateikė Vyriausybei 2003-2005 m. preliminarių nacionalinio biudžeto, prognozuojamų makroekonominių rodiklių projektus, konsoliduotų fiskalinių rodiklių prognozes. Buvo nurodyta, kad Lietuva gali išlaikyti ilgalaikį vidutinį 5 proc. metinį ekonomikos augimą. 2003 m. realaus BVP augimas sudarys 4,9 proc., 2004 m. - 5,4 proc., o 2005 m. - 5,6 proc.
R. Kasperavičius “Eltai” sakė, kad kol kas 2003 metams prognozės nėra keičiamos, nes neprasidėjo biudžeto formavimo procesas. "Kai jis prasidės, mes kreipsimės iš naujo į kitas ministerijas ir Lietuvos banką dėl jų kuruojamų sričių ekonominių rodiklių prognozių, jas apibendrinsime ir skelbsime tradiciškai kovo pabaigoje-balandžio pradžioje", - sakė Finansų ministerijos pareigūnas.
ELTA
