Lietuvos nacionaliniame dramos teatre aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis baigia statyti žymaus austrų dramaturgo Thomo Bernhardo (Tomo Bernhardo) pjesę "Įpročio jėga". Šį vieno garsiausių XX a. pabaigos vokiškai rašiusių dramaturgų veikalą į lietuvių kalbą išvertė Rūta Jonynaitė, scenografiją sukūrė dailininkė Renata Valčik. Spektaklio premjera numatoma balandžio 12 dieną.
Naujasis spektaklis - jau penktas savarankiškas aktoriaus V. Masalskio, teatre ir kine sukūrusio per 60 vaidmenų, režisūrinis darbas. Prieš dvejus metus Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jis pastatė spektaklį "Publikos išplūdimas" pagal austrų postmodernisto Peterio Handke (Pėterio Handkės) pjesę. Nuo 1990 metų V. Masalskis yra pastatęs Samuelio Becketto (Semuelio Beketo) "Paskutinę Krepo juostą" ir "Belaukiant Godo", Eugene’o Ionesco (Eženo Jonesko) ir Vidmanto Bartulio operą "Pamoka" bei Johanno Wolfgango Goethe (Johano Volfgango Gėtės) "Faustą".
T. Bernhardas (1931-1989) gimė ir užaugo netoli Zalcburgo, jo pasaulėžiūrą formavo karo ir pokario metai, sudėtingas šeimos likimas, skurdas ir prasta sveikata. Dažnai gulėdamas ligoninėse, T. Bernhardas nuolat susidurdavo su mirštančiaisiais ir mirtimi, todėl jo kūryba - mėginimas įveikti šią nelengvą patirtį.
Iš pradžių studijavęs dainavimą, dramaturgiją, vaidybos meną, T. Bernhardas nuo 1957-ųjų atsidėjo literatūrai, o ypač išgarsėjo aštuntajame dešimtmetyje pjesėmis "Medžioklės draugija" ("Die Jagdgescll-schaft") ir "Įpročio jėga" ("Die Macht der Gewohnheit"). Abi jos buvo pastatytos 1974 m., o vėliau kasmet iki pat 1989-ųjų garsiausiose Austrijos ir Vokietijos scenose pasirodydavo jo naujų pjesių inscenizacijos, sulaukdavusios didžiulio publikos ir kritikų dėmesio.
Literatūros mėgėjai T. Bernhardo vardą įsidėmėjo 1963 m., kai buvo išleistas romanas "Speigas" ("Frost"). Netrukus pasirodė apysaka "Amrasas" ("Amras", 1964), romanas "Sutrikimas" ("Verstorung", 1967), vėliau - romanai "Korektūra" ("Korrektur", 1975), "Grimzdėjas" ("Der Untergeher”, 1983, vienintelis išverstas į lietuvių kalbą), "Senieji meistrai" ("Alte Meister", 1985), "Išnaikinimas" ("Ausloschung", 1986), penkių autobiografinės prozos knygų ciklas (1975-1982).
Savo pjesėmis ir "komedijomis", kaip pats jas vadino, rašytojas laikėsi įsikibęs gyvenimo. Tai arba piktos satyros, ištraukiančios į scenos šviesą visuomenės, politikos, kultūros elito atstovus, arba sąmojingos ir liūdnos tragikomedijos, vaizduojančios visuomenės autsaiderius, dažniausiai sužlugusius, nenusisekusius menininkus.
"Įpročio jėga" - pirmoji T. Bernhardo "komedija", kurioje jis samprotauja viena iš labiausiai jį dominusių temų: menininkui būdingu tobulybės siekiu ir neišvengiamo jo žlugimu. Dramaturgas negailestingas savo personažams: nesėkminga kiekviena cirko meno vadovo Karibaldžio ir jo artistų repeticija; žmogiški santykiai neįmanomi; gyvenimas nepakeliamas; jokios išeities nėra.
Spektaklyje "Įpročio jėga" kartu su režisieriumi V. Masalskiu, kuriančiu cirko meno vadovo Karibaldžio vaidmenį, vadins aktoriai Aurelija Tamulytė (Anūkė), Vaidotas Martinaitis ir Šarūnas Puidokas (Žonglierius), Irmantas Jankaitis (Dresuotojas), Marius Jampolskis (Klounas).
ELTA
