“Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Aušra Jūraitė apžvelgia vasario 17 dienos užsienio laikraščius. Iš Amerikos ir Europos spaudos pirmųjų puslapių nesitraukia Irako krizės klausimai. Apžvalgininkai aptaria nesibaigiančią Amerikos ir jos Vakarų sąjungininkių nesantaiką dėl Irako, daug dėmesio skiriama savaitgalį visame pasaulyje vykusioms antikarinėms demonstracijoms.
Amerikos dienraštis “New York Times” rašo apie naują gatvių jėgą, pažymėdamas, jog Vakarų sąjungos skilimai dėl Irako ir milžiniškos antikarinės demonstracijos savaitgalį priminė, kad pasaulyje tebėra dvi supergalybės - Jungtinės Amerikos Valstijos ir pasaulio visuomenės nuomonė. Sadamo nuginklavimo kovoje prezidentas Bušas susidūrė akis į akį su tvirtu nauju varžovu - milijonai žmonių išėjusių į gatves Niujorke ir daugelyje kitų pasaulio miestų pareiškė, kad jie yra prieš karą, kurio reikalingumas grindžiamas menkais įrodymais.
To paties dienraščio apžvalgininkas Bobas Herbertas straipsnyje “Strateginis visuomenės patarimas” rašo, kad bene svarbiausias Amerikos antikarinių protestų reikalavimas - kad tokiu svarbiu klausimu Bušo vyriausybė bent šiek tiek atsižvelgtų į amerikiečių nuomonę, norus ir jausmus. Demonstrantai mano, kad Amerika ir jos sąjungininkės turėtų išnaudoti visas taikias priemones ir taip prispausti Sadamo režimą, kad jo išlikimas būtų neįmanomas. Amerika turėtų vadovauti rimtam karui prieš “Al Qaeda” pajėgas visame pasaulyje, mano “New York Times” apžvalgininkas.
Vokietijos dienraštis “Tageszeitung” pažymi besikeičiančias visuomenės nuotaikas ir rašo, kad netikėtai milijonai Europos ir viso pasaulio gyventojų gali puoselėti viltį, jog jie gali kažką nuveikti, kad jie yra jėga. “Tageszeitung” mano, kad po savaitgalio protestų pasaulio vyriausybėms bus gerokai sunkiau ignoruoti visuomenės nuomonę.
Ispanijos dienraštis “Mundo” tam pritaria, rašydamas, kad demonstracijos davė gerą pamoką vyriausybėms, kurios remia Amerikos poziciją, kaip antai Ispanijos premjero Chosė Marijos Asnaro vyriausybės. Demokratinės vyriausybės negali nekreipti dėmesio į savo piliečių nuomones ir norus, rašo ispanų spauda.
Amerikos dienraščio “Los Angeles Times” redakciniame straipsnyje pažymima, kad pagrindinė antikarinių protestų idėja buvo paprasta - paskatinti Ameriką bent kiek nusileisti. Bet jei tai būtų taip lengva, rašo “Los Angeles Times”, primindamas, kad penktadienio Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos susitikimas parodė didėjančią prarają tarp Prancūzijos vadovaujamų šalių, reikalaujančių duoti daugiau laiko inspektoriams, ieškantiems ginklų Irake, ir Amerikos bei jos sąjungininkių, manančių, kad tas laikas jau pasibaigė. Jungtinės Tautos rizikuoja savo vardu, konkrečiai nenumatydamos, iki kada Irakas turi paklusti JTO nusiginklavimo reikalavimams, paskelbtiems prieš dvylika metų ir pakartotiems pereitą lapkritį.
To paties dienraščio apžvalgininkas Čarlzas Kupčanas, analizuodamas pereitos savaitės skausmingą NATO ir Jungtinių Tautų diplomatiją, rašo, kad artėjant Irako karui Bušo vyriausybė ant kortos stato nuo Antrojo pasaulinio karo veikiančios tarptautinės sistemos partnerystę ir principus. Kupčanas sutinka, kad yra svarių priežasčių nuversti Sadamą, bet žengdama tokį žingsnį viena Amerika rizikuoja savo tarptautiniu teisėtumu, todėl Vašingtonas turi labai rimtai pasverti, ar Sadamo nuvertimo nauda atsvertų Šiaurės Atlanto Santarvės suirutę ir didėjančią Amerikos izoliaciją tarptautiniuose reikaluose.
Pavojingas triukšmas dėl menkniekių - taip apie NATO krizę rašo dienraštis “International Herald Tribune”. Amerikos ir jos sąjungininkių Europoje nesutarimai dėl Irako gali Santarvei padaryti nepataisomą žalą. Kaltinimai ir apsižodžiavimai stumia į kampą organizaciją, kuri pusę amžiaus buvo Amerikos ir Europos bendradarbiavimo ašis. Dienraštis pažymi, kad NATO išgyveno ne vieną krizę, bet dabartinę apsunkina dvi priežastys. Pirma, sąjungininkės nebejaučia įtampos dėl valstybingumui galinčio kilti pavojaus. Antra, įtakingi Amerikos vyriausybės patarėjai vis dažniau atmeta tarptautinių institucijų svarbą. Todėl, jei nebus imtasi rimtų gydymo priemonių, dabartinė NATO krizė gali baigtis Santarvės mirtimi, - daro išvadą “International Heral Tribune”.
Šiandien spauda taip pat svarsto Graikijos sukviesto Europos Sąjungos vadovų susitikimo Irako krizei aptarti perspektyvas.
Dienraštis “Financial Times” redakciniame straipsnyje pažymi, jog retai kada Europos Sąjungos vadovai renkasi į susitikimus, kuriuose tiek daug pastatyta ant kortos ir taip smarkiai skiriasi nuomonės. Pasak “Financial Times”, kalbama ne tiek apie Iraką, nes visos narės sutinka, kad Iraką reikia nuginkluoti, ir ginčijasi tik dėl būdų. Bendrijos vadovai nesutaria, ar paremti Bušą, jei jis apsispręstų jėga nuginkluoti Sadamą be Jungtinių Tautų mandato. Čia pat iškyla ir kitas klausimas, kokia bus Europos Sąjungos parama Jungtinėms Tautoms, jei Amerika išsiruoš į karą viena. Pasak dienraščio, tokie reikšmingi klausimai nesprendžiami vienu prisėdimu, bet migla gali būti šiek tiek išsklaidyta, jei iš pradžių Europos vadovai sutars laikytis taisyklių, ir dvi valstybės nekalbės kitų vardu.
Dienraščio “International Tribune” apžvalgininkas Briuselyje Tomas Fuleris straipsnyje “Susiskaldžiusi Europos Sąjunga ieškos vienybės Irako klausimu” atkreipia dėmesį į bendrijos nesutarimus, ar pakviesti į susitikimą dešimt kandidačių. Susitikime, kuriam nepritaria kai kurios senbuvės, skeptiškos dėl galimybės rasti bendrą poziciją dėl Irako, Britanija norėjo, kad dalyvautų 10 kandidačių, neseniai pasirašiusios laiškus, remiančius Amerikos poziciją dėl galimo karo Irake. Bet Prancūzija ir Vokietija pasipriešino Rytų europiečių dalyvavimui, pareiškusios, kad jos dar nėra narės. Ir Graikija palaikė Paryžių ir Berlyną paskelbdama, kad dešimtukui apie susitikimo rezultatus bus pranešta rytoj. Atėnai sako, kad bendrijoje prasidės gili krizė, jei nebus rasta bendros pozicijos, bet apžvalgininkai mano, kad tokį nuomonių pasidalijimą Europos Sąjungoje, NATO ir Jungtinėse Tautose įveikti vienos dienos susitikime yra neįmanomas uždavinys.
Ispanijos dienraštis ABC sveikina Graikijos prezidentūros sprendimą sušaukti aukščiausiojo lygio bendrijos susitikimą, pastebėdamas, kad pirmą kartą vieningos Europos užsienio ir saugumo politikos nebuvimas įvarė Europos Sąjungos nares į labai rimtą krizę. Bet laikraštis apgailestauja, kad po metų bendrijos narėmis tapsiančios 10 kandidačių buvo paliktos už borto. Panašu, kad Graikija stoja į pusę dviejų šalių, dėl kurių nuostatos penkiolikos bendrijos narių požiūriai ir pasidalijo, rašo Ispanijos dienraštis ABC.
Amerikos ir Europos nesutarimai dėl Irako pasiekė net Berlyno kino festivalį. Britų dienraštis “Guardian” rašo apie festivalyje laurus nuskynusį britų filmą, tiesa, ne tą, kuriam buvo pranašaujami apdovanojimai. Pasak dienraščio kino apžvalgininko, kai berlyniečiai protestavo prie Reichstago ir Brandenburgo vartų, “Auksinio lokio” laimėtoja įtaigi Maiklo Vinterbotomo afganų karo pabėgėlių drama “Šiame pasaulyje” pademonstravo vadinamosios senosios Europos vertybių pergalę - simpatijas trečiajam pasauliui, išblaškytiems Artimiesiems Rytams ir Azijai bei karų sukurtai pabėgėlių armijai.
