Vakarų spaudoje šiandien, rugsėjo 11-ąją, apstu komentarų apie teroristų išpuolių Amerikoje antrąsias metines ir straipsnių, gvildenančių kovos su terorizmu pamokas. Spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys.
Dienraščio “Washington Post” redaktorių nuomone, pirmoji pamoka - amerikiečiai nebegali leisti jų priešams parinkti kovos lauką ir laiką. Sunku patikėti, kad leidome teroristams metų metus mokyti tūkstančius savo sekėjų žudyti amerikiečius, rašo redaktoriai. Bet abi partijos nekreipė dėmesio į teroristų stovyklas Afganistane - jų nesiryžo naikinti nei Klintonas, nei Bušas pirmomis savo kadencijos dienomis. Po rugsėjo 11-osios paaiškėjo, kad būtina juos sunaikinti, nors prieš tai niekas tokio žingsnio neįsivaizdavo. Tai, kad jau dvejus metus Amerikoje neįvyko teroro išpuolio, rodo, kad pasimokėme. Antroji pamoka - teroristus būtina pulti jų šalyse, tačiau tai negali būti vienintelė kovos su terorizmu strategija. Kova su terorizmu yra kova su musulmonišku fundamentalizmu, kova už modernumą ir demokratiją musulmonų pasaulyje. Bet dar neaišku, ar vyriausybė supranta, kad šioje kovoje jėga daug neišspręsi. Bet Amerika turi ryžtis šioje kovoje dalyvauti, rašo “Washington Post” redaktoriai.
Britų dienraštis “Independent” taip pat gvildena karo su teroru pamokas. Redaktorių nuomone, karas su terorizmu tik sukėlė daugiau karo ir daugiau teroro. Amerikiečiai mano, kad rugsėjo išpuoliai “pakeitė viską”, bet tai netiesa. Pasikeitė pati Amerika. Vietoj optimizmo ir pasitikėjimo savimi, amerikiečius apėmė baimė ir perdėtas jautrumas kritikai. Visiems parūpo tik saugumas. Po išpuolių pasaulis Ameriką užjautė. Viltasi, kaip kalbėjo Tonis Bleiras, kad pasaulio vadovai su nauju ryžtu imsis kovos su turto nelygybe ir už pasaulio vienybę. Šiandien tos nelygybės ir nevienybės - daugiau. Vakarų pasaulis nepadidino paramos skurdžioms šalims, nepasistengė geriau suprasti musulmonų pasaulio, dėl saugumo apribotos piliečių teisės, nors nesame iš tiesų saugesni. Kol bus nepatenkintų grupuočių, tol grės terorizmas. Pavojingiausias rugsėjo išpuolių padarinys - tai Bušo karas su terorizmu, mano “Independent” redaktoriai. Karą Afganistane galima suprasti - ten “Al-Qaeda” turėjo savo bazes. Bet karas Irake - aiškiai įvyko be pagrindo ir tinkamo pasirengimo. Karas su terorizmu - ne itin sėkmingas. Afganistanas dar nestabilus, vėl buriasi talibai, teroristų vadovai nepagauti, Irake - netvarka, Artimuose Rytuose vėl įsiplieskė konfliktai. Karas su terorizmu atskleidė vienos valstybės galios ribas ir sukiršino Artimuosius Rytus, - rašo “Independent”. Tai nekoks paminklas rugsėjo išpuolių aukoms, - priduria redaktoriai.
Dienraščio “Wall Street Journal” puslapiuose Danijos užsienio reikalų ministras Peras Stigas Moleris primena, kad rugsėjo išpuoliai paskatino pasaulio šalis burtis į koaliciją kovai su terorizmu. Ši koalicija dar gyva, bet, pasak Molerio, vien jėgos negana. Civilizacijos ir laisvės šalininkai laimės tik pakeisdami neigiamą Vakarų įvaizdį skurdžiose šalyse. Arabų pasaulis - ypatingas iššūkis. Didelį nerimą kelia arabiško jaunimo radikalumas. Net Vakaruose gyvenantys musulmonai jaučia fundamentalizmo potraukį. Arabų šalys išgyvena krizę - jos nepajėgios pasinaudoti globalizacijos suteikiamomis galimybėmis, jų vyriausybės nepaiso reikalavimų demokratizuotis, žmonės iš nevilties vis labiau pasikliauja religiniu ir ideologiniu fundamentalizmu, regis, pritardami netgi terorizmui. Vakarai turi liautis rėmę nedemokratiškas arabų vyriausybes, slopinančias arabų tautas. Būtina skatinti permainas arabų pasaulyje, siekiant pašalinti terorizmo šaknis, remti šalis, kurios sutinka demokratizuotis, - rašo Danijos užsienio reikalų ministras.
Dienraščio “Washington Times” redaktoriai primena, kad prieš metus amerikiečiai norėjo keršto ir pergalės. Nors galutinės pergalės kovoje su terorizmu galima nesulaukti dar kelis dešimtmečius, Amerika jau nugalėjo Afganistane ir Irake. Talibanas nebenaikina statulų Afganistane, Sadamas Huseinas nebesistato statulų Irake. Suimti arba nužudyti tūkstančiai “Al-Qaeda” kovotojų ir trys ketvirtadaliai buvusios Irako vyriausybės. Amerikiečiai vis dar aiškiai prisimena ne tik tos dienos tragedijas - sprogimus, sirenas - bet ir ryžtą, su kuriuo lėktuvo keleiviai susirėmė su teroristais, tūkstančio gelbėtojų ir profesionalų pastangas remontuoti sugriuvusius pastatus, Niujorko mero Rudolfo Džiulijanio nenugalimą optimizmą, prezidento Bušo ryžtą stovint ant Pasaulio prekybos centro griuvėsių. Šie prisiminimai skatina amerikiečius toliau kovoti, aukotis, Huseino vyriausybės griuvėsiuose kurti demokratiją, - rašo “Washington Times” redaktoriai.
Dienraščio “Los Angeles Times” puslapiuose buvęs valstybės saugumo patarėjas Danielis Bendžaminas pažymi, kad dauguma amerikiečių šiandien nežino, ar karą su terorizmu laimi, ar pralaimi. Teigiami rodikliai - nuo 2001 metų rugsėjo 11-osios Amerikoje neįvyko nė vieno teroro išpuolio, suimti tokie “Al-Qaeda” šulai, tokie kaip Abu Zubeida ir Chalidas Šeichas Mochamedas, taip pat pietryčių Azijos džihadistų vadas Hambalis. Prezidentas Bušas neseniai tvirtino, kad pavyko suimti du trečdalius “Al-Qaeda” aukšto rango vadų. Kita vertus, užsienyje teroro išpuolių padaugėjo: Balyje, Maskvoje, Mombasoje, Rijade ir kitur. Džihadistai skverbiasi Irakan, nors “Al-Qaeda” ardoma, Osamos bin Ladeno ideologija toliau sklinda musulmonų pasaulyje, vis mažiau paisomi nuosaikesni musulmonų dvasininkai. Naujausia “Pew” tyrimų centro apklausa rodo, kad karas Irake dar pakenkė jau ir taip prastam Amerikos įvaizdžiui, vis daugiau musulmonų - net tie, kurie gyvena Europoje - mąsto kaip džihadistai. Jie laiko Ameriką grėsme jų tikėjimui. Straipsnio autorius daro tokias išvadas: kol amerikiečių kariai Irake, tol Irakas bus svarbiausias džihadistų kovos frontas; Jungtinės Valstijos gal ir sugebėjo atidėti naujus išpuolius, bet nėra jokių garantijų, kad ateityje neįvyks naujų išpuolių Amerikoje, netgi su masinio naikinimo ginklais. “Al-Qaeda” savo ruožtu keičia taktiką - dabar planuojami vietiniai išpuoliai šalyse, tokiose kaip Marokas, kurios lig šiol nebuvo siejamos su islamizmu, atsiranda naujos grupės, norinčios dalyvauti “Al-Qaeda” džihade. Bušo vyriausybė nesuvokia, kad reikia kovoti ne tik su teroristų tinklu, bet ir su ta ideologija, kuri gundo žmones, gyvenančius nevilty. Amerikos užsienio politika turi atsižvelgti į tai, kas skatina antiamerikietiškumą, - “Los Angeles Times” puslapiuose rašo Danielis Bendžaminas.
Dienraščio “Sueddeutsche” apžvalgininkas Štefanas Kornelijus pažymi, kad dvejus metus po išpuolių Amerikoje, “Al-Qaeda” padėtis prieštaringa - viena vertus, teroristų tinklas žlugęs - tokį išpuolį, kaip prieš dvejus metus vargu ar jie bepajėgtų surengti. Žinoma, būta ir daugiau išpuolių, nuo Kasablankos iki Balio, tačiau jie nevykdomi pagal jokį planą. Išsklaidyti teroristai toliau mėgina išstumti Vakarus ir sukiršinti musulmonų pasaulį. Bet, Kornelijaus nuomone, žmonės niekur nėra tiek sukiršinti, kad pavyktų juos suburti į masinio fanatiško islamo sąjūdį. Kita vertus, tai nėra Vakarų pergalė. Vakarus suskaldė Jungtinių Valstijų nepagrįstas karas Irake. Teroristų pergalė - tai tarptautinės politikos krizė, strateginis sąmyšis ir Amerikos ambicijos. Amerika jau seniai neteko pasaulio užuojautos, kurios susilaukė po rugsėjo išpuolių. Amerikai dar rodo gerą valią sąjungininkai, kurie tikisi iš to kokio nors pelno. Amerika šiandien turi daugiau priešų negu prieš dvejus metus, Bagdade amerikiečių karių nesveikino džiūgaujančios minios. Bet vis daugiau Amerikos politikų tai suvokia. Patriotizmo įkarštis atvėso. Dabar reikia spręsti Izraelio ir palestiniečių konfliktą, kurio neišsprendus taikos su arabų pasauliu nebus, - rašo Štefanas Kornelijus dienraštyje “Sueddeutsche”.
