Pirmadienio (09.22) Vakarų laikraščių apžvalgoje: Europos Sąjungos referendumas Latvijoje, įtikinama Edmundo Štoiberio vadovaujamos partijos pergalė Bavarijoje ir Europos didžiųjų valstybių nesutarimai. Spaudos apžvalgą parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Laimantas Jonušys.
Austrijos laikraštyje “Standard” teigiama, kad Europos Sąjungos šalininkų pergalė Latvijoje buvo netikėtai ryški, ir daroma prielaida, kad prie to prisidėjo pavojaus šauksmas, kuriuo prieš balsavimą buvo perspėjama dėl neigiamo sprendimo padarinių. “Iš tiesų būtų buvę labai keblu, jeigu nuoseklioje naujokų eilėje būtų atsiradęs latviškas plyšys”, - rašoma straipsnyje, o toliau svarstoma taip: “Būtent trijų Baltijos valstybių atveju paaiškėja, kad milžiniškame Europos Sąjungos plėtros projekte pirmoje vietoje stovi ne ekonominiai, o politiniai interesai. Kaip ekonominiai vienetai Baltijos valstybės turi kuklią reikšmę, bet tuo svarbesnis jų politinis aspektas: su jų įstojimu po Briuselio valdžia patenka ir daugiau kaip milijonas rusų. Šitaip randasi nauja politinė bandomoji erdvė Europos Sąjungos santykiams su Rusija”.
Vokietijos laikraštyje “Welt” primenama sunki Latvijos praeitis ir rašoma, kad latviai orientuojasi į bendrą su Europa istoriją ir ypač su Vokietija. Savo kursą jie kreipia į vakarus, tolyn nuo slegiančio Rusijos galybės šešėlio”, - teigiama Dytricho Alekzanderio komentare.
Britanijos laikraštyje “Guardian” rašoma, kad su šiuo referendumu Europos Sąjungos plėtros procesas iš esmės baigtas ir dabar dėmesio centre atsidurs naujos Europos Sąjungos konstitucijos kūrimas. “Jis vargu ar sukaups tokius įtikinamus referendumų balsus, kuriuos parodė plėtros procesas”, - teigiama straipsnyje.
Laikraštyje “Wall Street Journal” teigiama, kad Latvijos referendumas parodė esančią viltį, tačiau ekonominė senbuvių ir naujų narių lygybė dar labai toli. “Nors daugiau kaip dešimtmetį augo prekyba ir plūdo užsienio investicijos, daugelio būsimų narių ekonomiką tebeslegia neveiksmingos valdžios įstaigos, valstybės įmonės ir didelis žemės ūkio sektorius. Be to, Europos komisijai kelia nerimą išliekanti valdžios korupcija ir sunkumai įgyvendinant 80 tūkstančių puslapių Europos Sąjungos įstatymų”, - rašoma straipsnyje ir toliau teigiama: “Dauguma ekonomistų prognozuoja, kad užtruks 50 arba daugiau metų, kol darbo našumas ir gyvenimo lygis pasivys Vakarų Europos lygį”.
Apie įtikinamą Krikščionių socialinės sąjungos (KSS) pergalę Bavarijoje “Neue Zurcher Zeitung” rašė: “Jokiame kitame Vokietijos krašte viena partija taip neįkūnija liaudies valios kaip čia. KSS yra Bavarija: ji vienodai gerai atstovauja moderniausiems mokslo tyrimams ir folklorui, žvilgsniui į ateitį ir senovinės tradicijos puoselėjimui.
Pačios Bavarijos leidinys “Suddeutsche Zeitung” aiškino taip: “Šios partijos rinkimų laimėjimai už Bavarijos ribų atrodo tokie stebuklingi, kad nesiliaujama klausinėti, kaip taip gali būti, ir ieškoma antgamtiško paaiškinimo. Bet paaiškinti galima labai paprastai - rinkti KSS yra Bavarijos paprotys. Yra taip, kadangi visada taip buvo, ir taip bus, jeigu neatsitiks ko nors visai ypatinga. Sukurti tokią tradiciją yra KSS laimėjimas. O šiuo atveju jos laimėjimas buvo dar ir balsavimas prieš Berlyną (tai yra federacinę Vokietijos valdžią, kurioje vyrauja socialdemokratai)”.
Taip aiškino laikraštis “Suddeutsche”, o kitas Vokietijos dienraštis “Frankfurter Allgemeine” taip pat gvildeno Bavarijos ir KSS fenomeną. “Kai visuose kituose Vakarų Vokietijos kraštuose vienos partijos viešpatavimo era seniai baigėsi arba linksta prie pabaigos, rinkėjų palankumas Krikščionių socialinei sąjungai toks aukštas kaip paskutinį kartą prieš 30 metų. Tai nėra šiaip viena iš Bavarijos partijų - per daugiau kaip 50 metų ji tiesiog virto Bavarijos partija”, - teigiama “Frankfurter Allgemeine” redakcijos komentare ir toliau priduriama: “Čia KSS šiuo tarpsniu dviems kartoms įkūnija vaisingą bet kokios politinės dialektikos paneigimą - sėkmingą visų priešybių sutaikymą”.
Austrijos laikraštyje “Standard” teigiama, kad su šia pergale Bavarijos premjeras Edmundas Štoiberis galiausiai išniro iš savo galingojo pirmtako Franco Jozefo Štrauso šešėlio. “Tokiam ambicingam politikui kaip jis belieka vienas sunkumas: dar kartą balotiruotis prieš Vokietijos kanclerį Gerhardą Šrioderį ir Krikščionių socialinei sąjungai iškovoti vadovavimą vyriausybei”, - rašoma straipsnyje su antrašte “Galingesnis už Francą Jozefą”.
Dienraštyje “Wall Street Journal” susitelkta į istoriškai blogiausią socialdemokratų rezultatą Bavarijos rinkimuose ir pabrėžiama, kad ir pats Štoiberis prieš rinkimus daug dėmesio skyrė Šrioderio vadovaujamos vyriausybės kritikai, akcentuodamas beveik nulinį ūkio augimą ir niekaip nemažėjantį didelį bedarbių skaičių. “Didelį nerimą Šrioderiui turėtų kelti tai, kad, kaip parodė rinkimai Bavarijoje, parama socialdemokratams tirpsta tarp bedarbių ir darbininkų, kurie būdavo didžiausi šalininkai. Bavarijos balsavimas šiemet buvo trečias Šrioderio partijos pralaimėjimas krašto rinkimuose, po praradimų Hesene ir Žemutinėje Saksonijoje - kancleris pripažino, kad pastaruosiuose pareikštas priekaištas jo vyriausybės veiksmams pertvarkant ūkį ir darbo santykius.
“Europos galingieji siekia vienybės”, - su tokia antrašte pasirodė “Neue Zurcher Zeitung” redakcijos pastabos apie Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimą Berlyne. Čia sakoma, kad bent jau susitikimo nuotaika rodė, jog sunkiausios buvusio priešiškumo apraiškos įveiktos, bet Irako klausimu vargu ar padaryta pažanga: Britanijos ir Prancūzijos požiūriai išlieka skirtingi. “O tai, kad Šrioderis siekia atkurti buvusį suartėjimą su Amerika, buvo aišku jau kurį laiką”, - teigiama straipsnyje ir apibendrinama taip: “Nuo 1989 ir 1991 metų istorinė Britanijos ir Prancūzijos konkurencija dar padidėjo. Tuo labiau kad nei Vokietija, nei Rusija nebuvo pasiruošusios vykdyti veiksmingą europietišką politiką. Deja, Berlyno susitikimas vėliavomis papuoštame vyriausybės pastate neparodė, ar artimoje ateityje galima laukti kokios nors permainos”.
Britanijos laikraštyje “Times” apie susitikimą rašoma: “Vokietijos kanclerio pastangas pasiekti tam tikrą sutarimą pakirto pono Širako atkakliai pabrėžtas nesutarimas dėl Irako ateities ir Jungtinių Tautų vaidmens. Dėl Prancūzijos prezidento obstrukcionizmo ponas Bleras ir jį priėmęs šeimininkas vokietis jautėsi nejaukiai”. Straipsnyje rašoma, kad Toniui Blerui kur kas malonesnis buvo susitikimas su Ispanijos premjeru Asnaru sekmadienį: “Pastaraisiais metais Britanijos ir Ispanijos santykiai labai geri”.
Dienraštis “Wall Street Journal” teigia, kad Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas yra izoliuotas ir kad jo svajonė sukurti Europoje galingą atsvarą Jungtinėms Valstijoms sužlugo. “Pono Šrioderio priešinimasis Irako karui, neturėjęs nieko bendra su geopolitika ir susijęs tik su jo pastangomis laimėti sunkius rinkimus, įtikino Širaką, kad atėjo proga statyti viską ant kortos, kurią vienas ispanų apžvalgininkas pavadino erotiniu prancūzų sapnu - pakilti iki statuso, alternatyvaus Jungtinėms Valstijoms”, - rašoma “Wall Street Journal” redakcijos straipsnyje ir toliau aiškinama taip: “Dabar esminis pono Širako sąjungininkas nori ištrūkti. Trečiadienį kancleris Šrioderis mūsų laikraščio redaktoriui Fredui Kempei pasakė nepritariąs Širako reikalavimui, kad valdžia tuoj pat būtų perleista irakiečiams ar net kad būtų sudarytas perleidimo grafikas. Dar svarbiau tai, kad jis pasakė, kad net ir tie, kurie priešinosi karui, dabar turėtų suvokti, kad visų labui reikia padėti JAV ir Britanijai sukurti demokratiją Sadamo Huseino paliktuose griuvėsiuose”.
