Vakarų spaudoje šiandien - temų įvairovė, pradedant “Jukos”, baigiant Iraku. Ketvirtadienio (07.31) užsienio laikraščių apžvalgą parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys.
Britų dienraščio “Times” redaktoriai siūlo Rusijos prezidentui Putinui greičiau imtis priemonių stabdyti biurokratijos karą su “Jukos”, kol verslininkai neprarado pasitikėjimo. “Times” redaktorių teigimu, Rusijos valdžios išpuolis prieš šalies turtingiausio asmens Michailo Chodorkovskio bendrovę laikomas išpuoliu prieš patį kapitalizmą ir sukėlė Rusijos bei Vakarų verslininkams paniką. Būgštaujama, kad Kremlius gali nutarti peržiūrėti neaiškias Rusijos verslininkų praturtėjimo aplinkybes. Kaip žinia, privatizacijos procesas Rusijoje nebuvo skaidrus ir pasižymėjo savų žmonių sandoriais, kurie leido saujelei valstybines bendroves įsigyti kartais už grašius. Tačiau šiandien mėginti tai atitaisyti padarytų daugiau žalos nei gero. Premjero ir neįvardyto aukšto rango Rusijos pareigūno tikinimai, kad Putinas nesirengia peržiūrėti privatizacijos rezultatų, verslininkų nenuramino. Prokuroras premjerui griežtai įsakė nesikišti į prokuratūros darbą, o tai dar padidino paniką. Vieni sako, kad Chodorkovskis nesilaikė Putino ir verslininkų sandorio - esą jų turtas bus neliečiamas, jeigu jie nesikiš į politiką. Kiti sako, kad “Jukos” tampa Kremliaus vidinių kivirčų auka. Šiaip ar taip, Putinas turėtų kuo greičiau pasisakyti prieš šiuos tyrimus ir juos stabdyti, mano dienraščio “Times” redaktoriai.
Dienraščio “Financial Times” puslapiuose Arkadijus Ostrovskis ir Stefanas Wagstylis pažymi, kad kova su “Jukos” verčia nerimauti dėl valstybės galios, ūkio laisvės ir teisinės valstybės Putino valdomoje Rusijoje. Perimdamas valdžią iš Jelcino, Putinas pabrėžė ekonominį ir politinį stabilumą, susitarė su verslo magnatais neliesti jų turto, jeigu jie nesikiš į politiką. Bet keli ėmė kištis, o tai turėjo Putiną suerzinti. Straipsnio autoriai mano, kad prokuratūros tyrimai neprasidėjo be Putino žinios. Politiškai toks išpuolis galėtų būti naudingas - dauguma rusų tiki, kad šalies verslo magnatai savo turtą įsigijo nesąžiningai, kad reiktų privatizacijos rezultatus peržiūrėti ir pažeidėjus nubausti. Putino populiarumas šį mėnesį išaugo 2 proc. ir šiuo metu siekia 78 procentus. Kremliui palanki Vieningos Rusijos partija eina koja kojon su komunistais - galimas daiktas, kad naujausi poslinkiai padės jai komunistus aplenkti. Tačiau šių veiksmų ekonominė kaina gali būti didžiulė, ypač jeigu tai pakenks Rusijos stabilumo įvaizdžiui. Pastaruosius trejus metus Rusijos ūkis sparčiai auga, grįžta užsienyje paslėptas kapitalas, ateina ir užsienio investuotojai. Bet nuo mėnesio pradžios kapitalas vėl ėmė tekėti lauk iš Rusijos, rinka neteko dvidešimt milijardų dolerių, t.y. 13 procentų savo vertės.
Amerikiečių verslo dienraščio “Wall Street Journal” puslapiuose George’as Willas kritikuoja Europos konstituciją. Pasak jo, Europos Konvento narių parengtas Europos konstitucijos projektas rodo, kad jie nesupranta konstitucijos prasmės. Konstitucija turi paaiškinti, kaip veiks valdžia, o ne įtvirtinti kaip neliečiamas šiandienos politikų nuomones. Daugiau nei keturių šimtų straipsnių Europos konstitucija sukurs aibes galimybių Europos biurokratams prisiimti naujų galių. Anksčiau buvo juokaujama, kad bibliotekos Prancūzijos konstituciją rūšiuodavo su dienraščiais. Kuo daugiau į konstituciją įtraukiama smulkmeniškų nutarimų, kuriuos turėtų derinti patys politikai, tuo greičiau ji pasensta, rašo Willas. Europos Sąjungos įstatymai jau sudaro 80 000 puslapių. Šie įstatymai visokiausiais būdais riboja šalių narių suverenumą. Naujoji konstitucija suverenumą dar labiau apribos, pavyzdžiui, Briuseliui priskiriama teisė spręsti prekybos klausimus. Vertėtų europiečiams išnagrinėti Jungtinių Valstijų konstituciją ir atkreipti dėmesį, kaip tokie nekaltai skambantys straipsniai tampa priedanga centrinės valdžios galių išplėtimui, valstijų narių sąskaiton, pataria Willas.
Dienraščio “New York Times” redaktoriai kritikuoja vakarykštę Busho spaudos konferenciją. Anot jų, Bushas nesugebėjo rišliai paaiškinti, kodėl jis nusprendė pulti Iraką ir kodėl mažinami mokesčiai, kai šalis beviltiškai skęsta skolose. Atsakydamas į klausimą, ar Amerikos įvaizdžiui pasaulyje nepakenks tai, kad Irake nerasta nei masinio naikinimo ginklų, nei ryšių su “Al Qaeda”, Bushas ėmė aiškinti Amerikos istoriją ir nuogąstavo, kad sunku rasti Irako Tomą Jeffersoną, baigdamas išreiškė įsitikinimą, jog istorija parodys, kad mūsų nutarimas buvo teisingas. Bushas tiesiog atsisako komentuoti kaltinimus, esą jo vyriausybė perdėjo Irako grėsmę. Užuot atsakęs į klausimus, Bushas tik linksniavo savo mėgstamas frazes: Irakas buvo “grėsmė,” o mokesčiai mažinami, nes reikia “kurti darbo vietas,” tarsi kartojant kelias frazes amerikiečius galima užhipnotizuoti taip, kad jie užmirštų savo klausimus, piktinasi “New York Times” redaktoriai.
Dienraščio “International Herald Tribune” puslapiuose Jonathanas Poweras tvirtina, kad būgštavimai dėl mažėjančio gimstamumo poveikio Europos pensijų sistemoms yra perdėti. Be to, pasak jo, mažėjantis gimstamumas dar nereiškia, kad būtina įsileisti milijonus imigrantų. Švedijoje, kur ilgus metus smarkiai mažėjo gimstamumas, šiandien gimstamumas, atrodo, ima didėti. Italija, Vokietija ir Ispanija imasi priemonių gimdymui skatinti, Britanijoje ir Prancūzijoje gimstamumas mažėja lėčiau ir, ko gero, galima būtų šį mažėjimą sustabdyti pasikliaujant Skandinavijos šalių pavyzdžiu. Labiau pasiturinčio vidutiniojo luomo nariai šiandien labiau vertina didesnes šeimas, negu jas vertino praėjusi žmonių karta, o tai leidžia manyti, jog didesnis, ilgalaikis praturtėjimas gali paskatinti žmones turėti daugiau vaikų. O pensijų problemą išspręsti visai nesudėtinga - tereikia padidinti pensijos amžių. Juk žmonės vis ilgiau ir sveikiau gyvena - juos išleisti į pensiją taip anksti yra absurdas, rašo Poweras.
Vokiečių dienraščio “Welt” puslapiuose Dietrichas Alexanderis gvildena, ar tvora tikrai padeda kaimynams sugyventi - tiksliau pasakius, ar Vakarų Krante statoma saugumo siena, skirianti žydus nuo palestiniečių, padės pasiekti taiką. Pasak Alexanderio, Izraelio premjeras Arielis Sharonas pats nebuvo entuziastingas naujos sienos šalininkas, tačiau prieš metus jis pasidavė izraeliečių visuomenės reikalavimams ir sutiko statyti sieną. Siena turi saugoti nuo teroristų savižudžių išpuolių, kaip sėkmingai izraeliečius saugo siena, skirianti Gazos Ruožą nuo žydų gyvenviečių. Nuo sienos atsiradimo, į Izraelį iš Gazos neįsibrovė nė vienas teroristas, pažymi Alexanderis. Bet ar siena Vakarų Krante reikalinga? Palestiniečiai būgštauja, kad siena gali tapti galutine Palestinos valstybės siena, jie taip pat nepatenkinti, kad vingiuojanti siena statoma taip, jog atkertamos vienos palestiniečių bendruomenės nuo kitų. Vakarų Krante gyvenantys žydai naujakuriai sienos irgi nenori, bet dėl visai kitų priežasčių. Siena ribos jų skelbiamą teisę įsikurti bet kur Jordano Vakarų Krante ir pavers Izraelį nauju getu. Aišku, siena bus kliūtis teroristams. Gal jeigu izraeliečiai pasijaus saugesni, atsiras daugiau pasitikėjimo tarp jų ir žmonių “iš anapus.” Tačiau tai pavyks tik sumažinus neigiamus sienos poveikius palestiniečiams. Sharonas turi paleisti palestiniečių kalinius, pašalinti gatvių užtvaras, panaikinti naujakurių gyvenvietes, tuo pačiu metu reikia remti palestiniečių pastangas kurti sėkmingą ūkį, kad jie matytų, jog taika jiems naudinga, rašo Alexanderis.
