Penktadienio (10.31) Vakarų spaudoje apstu pastabų apie turtingiausio Rusijos verslininko Michailo Chodorkovskio sulaikymą ir jo bendrovės “Jukos” padėtį. Laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys.
“Visa tai yra kaip sniego kamuolys”, vakar susitikime su žurnalistais sakė “Jukos” tarptautinės informacijos skyriaus direktorius Hugas Erikssenas. “Saulei išlindus, kamuolys gali ištirpti arba jis gali padidėti”. Bematant paaiškėjo, kaip bus įšaldytas 44 procentų bendrovės akcijų paketas, rašo dienraščio “Wall Street Journal Europe” nuomonių puslapio redaktorė Therese Raphael. Negana to - nuteisus Chodorkovskį, valstybė galėtų nusavinti jo ir jo bendradarbių, kurie kartu su juo valdo “Jukos”, akcijas. Žodžiu, vyriausybė vakar žengė didelį žingsnį atšaukimo vertingų Rusijos naftos išteklių privatizavimo link, imdamasi veiksmų prieš bendrovę, kurios akcijų ketvirtį valdo užsienio investuotojai, daugiausiai amerikiečiai. Rusijoje politikos krizės įprastos, tačiau jos dažniausiai vyksta ūkio krizės metu. Šįsyk vyriausybė sukėlė krizę akcijų rinkoje per ūkio bumą. Priežastis, ko gero, ne viena, mano redaktorė. Šiek tiek paaiškina elementarus gobšumas - Putino Kremliuje apstu žmonių, kurie, matydami “Jukos” turtą, varvina seilę. Be to, Putino “vanagai” ir taip linkę manyti, kad paskutinį žodį visada turi turėti valstybė. Nepriklausoma bendrovė su tarptautiniu pripažinimu tam kelia grėsmę. Chodorkovskis norėjo sukurti skaidrią bendrovę - dabar Rusijos verslininkai manys, kad neapsimoka. Jeigu Putinui vieningai nepasipriešins oligarchai, tarptautiniai investuotojai ir Vakarų valstybės, Putinas tęs ir laimės kovą su Chodorkovskiu, ir tai paskatins kitas valstybės institucijas persekioti kitus verslininkus, prognozuoja dienraščio “Wall Street Journal Europe” nuomonių skyriaus redaktorė.
Dienraščio “Guardian” apžvalgininkas Martinas Wollacottas mano, kad Putinas gali netrukus gailėtis, kad suėmė Chodorkovskį. Sunku įsivaizduoti išeitį - jeigu Chodorkovskis bus nuteistas, tai pakenks šalies ūkiui, jeigu jis bus išteisintas, tai pakenks Putino autoritetui. Lig šiol viltasi, kad Rusijos vadovai ir verslininkai ilgainiui atsiribos nuo savo, kaip valstybės galios ir turto grobstytojų, praeities ir taps vakarietiškais politikais bei verslininkais. Dabartinė kova tarp oligarchų ir valstybės vadovų rodo, kad tokios permainos dar neįvyko. Putinas vaizduoja prezidentą, kuris vertina tvarką, bet supranta, kad būtina rinka ir šiek tiek demokratijos. Oligarchai mėgino įteisinti savo turtą valstybės ir visuomenės akyse, padaryti savo bendroves skaidrias. Putino padėtis nevienaprasmiška - jis turi ryšių ir su oligarchais, ir su buvusiais čekistais, kuriems galbūt kėlė grėsmę Chodorkovskio derybos su užsienio bendrovėmis dėl investicijų į “Jukos”. Konflikte su oligarchais Putino kortos geresnės - jis gali pagal poreikį pasikliauti įstatymais, nes visi jie vienu ar kitu metu juos yra pažeidę. Bet oligarchai turi pinigus, kuriais daroma įtaka Dūmoje, ir juos saugo investuotojų pasitikėjimas, kuris susvyravo suėmus Chodorkovskį. Putinas nori, kad Rusijos ūkis stiprėtų, taigi jis negali į tai neatsižvelgti. Be to, kažin ar realistiška tikėtis, jog verslininkai nedalyvaus politikoje, ko neva reikalauja Putinas, rašo Wollacottas.
Dienraščio “Financial Times” puslapiuose buvęs Švedijos premjeras Carlas Bildtas perspėja, kad verslininkų persekiojimas Rusiją sužlugdys. Rusijoje šiandien nėra nei viešumo, nei teisinės valstybės. Galingas generalinis prokuroras kaltina Chodorkovskį sukčiavimu privatizuojant valstybės turtą 1994 metais. Chodorkovskis gal ir ne šventas, bet tais laikais šventųjų nebuvo. Jeigu teisėsaugos pareigūnai dabar pradės tirti šiuos sandėrius, tam nebus jokio galo. Pirmoje savo rinkimų kampanijoje, Putinas pasikliovė populistiškais išpuoliais prieš čečėnus, dabar panašūs išpuoliai prieš verslininkus galėtų turėti panašų poveikį. Tačiau tai gali labai brangiai kainuoti, perspėja Bildtas. Rusijoje mėginama sukurti sąlygas ilgalaikiam ūkio augimui - Putinas nori padvigubinti šalies BVP per dešimtmetį, o tai reiškia, kad ūkis turi kasmet išaugti 8 procentus. Tai bus neįmanoma be tolesnių, didelių liberalių ūkio reformų, daugiau užsienio investicijų ir palankesnių sąlygų smulkiam bei vidutiniam verslui. Buvusių saugumiečių frakcijos stiprėjimas Kremliuje tam kelia grėsmę, - rašo buvęs Švedijos premjeras. Putinas kitą savaitę Romoje susitiks su Europos Sąjungos vadovais. Jeigu Rusija nori su Europos Sąjunga kurti bendrą ūkio erdvę, būtina pabrėžti reformų, teisinės valstybės ir demokratijos svarbą.
Dienraščio “Washington Post” puslapiuose Maskvoje veikiančio Carnegie centro leidinio “Pro et Contra” redaktorė Maša Lipman tvirtina, kad Chodorkovskio suėmimas rodo, jog FSB ir prokuratūros įgaliojimai tapo beribiais, o kitos valstybės institucijos - nebereikšmingos. Prokuratūrą ir saugumo tarnybą valdo viena Kremliaus frakcija ir jų veiklai pritaria prezidentas Putinas. Suimdama Chodorkovskį, Rusijos valdžia elgiasi totalitariškai. Teisėsaugos pareigūnai akiplėšiškai nesiskaito su įstatymais. Vakar įšaldytos akcijos priklauso užsienio holdingo bendrovėms, bet prokuratūra pareiškė, kad jos “faktiškai” priklauso Chodorkovskiui. Putinas piktai atsisakė viešai aptarti Chodorkovskio suėmimą, leisdamas verslininkams suprasti, kad visi, kas drįsta valstybei pasipriešinti, gali atsidurti kalėjime arba netekti savo turto. Jau prasidėjo kova dėl prezidentūros 2008 metais, kai baigsis Putino antroji kadencija. Chodorkovskio pašalinimas sustiprins naują Putino buvusių saugumiečių elitą. Bet Putinas gali gailėtis, kad leido jiems taip sustiprėti, nes gali būti sunku juos suvaldyti, o jų valdžia Rusijai labai pakenks, nes jie yra nekompetentingi, diktatoriški gobšuoliai, rašo Carnegie centro leidinio redaktorė M. Lipman.
Dienraščio “Irish Times” redaktorių nuomone, Putinas žaidžia gudriai. Chodorkovskis aktyviai rėmė kelis liberalius kandidatus ir partijas. Manoma, kad jis deda pagrindus kandidatūrai į prezidentus 2008 metais. Nors jis giriamas kaip sumanus verslininkas, paprasti rusai nesižavi oligarchija, kuriai jis priklauso. Jie laikomi valstybės turto grobikais, kurie tą turtą iš šalies išsivežė ir tik dabar laipsniškai ėmė jį sugrąžinti, o tai padidino ūkio augimą ir sumažino nedarbą. Putino paskirti buvę saugumiečiai labiausiai bijo konkurencijos. Kaip šis įvykis pasibaigs, turės didelį poveikį Rusijos vyriausybės patikimumui, ne tik vidaus, bet ir tarptautinėje politikoje, rašo “Irish Times” redaktoriai.
Anot savaitraščio “Economist” redaktorių, visi puikiai žino, kad Putino Rusijoje tokio žmogaus kaip Chodorkovskio suėmimas visiškai nesusijęs nei su nusikaltimais, nei su teisingumu. Tai susiję tik su politika ir Kremliaus galia. Nepaisant žadėtų reformų, Putinas yra autoritariškas valdovas, kuris negali pakęsti nei kritikos, nei varžovų. Kaip rodo rinkimai Čečėnijoje ir Sankt Peterburge, Putinas pasiekia sau palankių rezultatų tai bauginimais, tai papirkimu. Mažai kas abejoja, kad gruodžio Dūmos rinkimų rezultatas bus jam palankus ir kad jis laimės kovo prezidento rinkimus. Žodžiu, Chodorkovskio suėmimas - dar vienas įrodymas, kad Putinas nėra demokratas. Aišku, tai gal nepapiktins investuotojų, kuriems rūpi ne demokratija, o stabilumas. Tačiau kažin ar gali būti tikras stabilumas be demokratijos, rašo “Economist” redaktoriai. Suėmus Chodorkovskį, iš Rusijos vėl sparčiai ėmė plaukti kapitalas. Represijos dažnai sukuria ne stabilumą ir ūkio augimą, o stagnaciją ir galop nestabilumą. Geriau būtų oligarchų nepersekioti, neperžiūrėti privatizavimo, o tiesiog su jais susitarti dėl amnestijos mainais į kokį nors vienkartinį finansinį atsiskaitymą. Tada reiktų oligarchų verslo imperijas ir Rusijos ūkį apskritai atverti, liberalizuoti ir sudaryti sąlygas didesnei konkurencijai. Panašiai reiktų padaryti su didžiausia valstybine įmone “Gazprom”. Deja, atrodo, kad Putinas ruošiasi daryti kaip tik priešingai, rašo “Economist” redaktoriai.
Vokiečių dienraščio “Frankfurter Rundschau” puslapiuose Karlas Grobe sutinka, kad ypač Rusijoje kiekvienas teisinis klausimas yra ir valdžios klausimas. Suėmus Chodorkovskį, kapitalas traukiasi iš Rusijos, vidaus reikalų ministras Grislovas tikina, kad šalies gamtos ištekliai priklauso liaudžiai ir niekad nebuvo privatizuoti. Tiksliau būtų sakyti, kad jie priklauso ne liaudžiai, o imperijai, kurią įkūniją slaptosios tarnybos saugumiečiai. Nors tai atrodo, kaip paprastas įstatymų vykdymas, imperija iš esmės keičia savo veidą, keisdama santykius su oligarchais. To nereiktų pražiūrėti, rašo Grobe.
