Nepaisant per visą šalį nuskambėjusio incidento, visateise NATO nare tapusioje Lietuvoje atsidūrę Belgijos karališkųjų oro pajėgų kariai, apie tarnybą mūsų šalyje sužinoję likus vos savaitei iki skrydžio, džiaugiasi šiltu lietuvių priėmimu.
Pasak greito reagavimo budinčių oro pajėgų vado majoro Harvey van Pee (Harvio fon Py), dviejų kariškių sumušimas Šiauliuose NATO pajėgų personalo niekaip nepaveikė.
"Nukentėję žmonės dabar jau vėl savo postuose. Tokių įvykių atsitinka visur, ne tik Lietuvoje. Pavojingų vietų galėčiau parodyti ir savo gimtajame mieste. Nereikia taip skausmingai reaguoti", - vakar Zokniuose apsilankiusiems "Vakarų ekspreso" žurnalistams teigė majoras H. van Pee.
Rutininės užduotys
Vakar šalia Šiaulių esančioje aviacijos bazėje Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Edvardas Mažeikis, pirmosios aviacijos bazės vadas majoras Deivis Martusevičius bei majoras H. van Pee pristatė kovo 29 dieną Zokniuose nusileidusius keturis Belgijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvus “F-16” bei jų užduotis.
Žinia, belgai Baltijos šalyse vykdys oro policijos funkcijas. Iš viso Lietuvoje dislokuotą komandą sudaro 85 žmonės - Belgijos ir kitų šalių atstovai, mat į naikintuvus aptarnaujantį personalą įtraukti ir anglų bei danų kariai.
Pasak majoro H. van Pee, operacijos, kurios bus vykdomos čia, nesiskirs nuo tų, kurios yra atliekama ir kitose šalyse. Naikintuvai atliks greitojo reagavimo oro pajėgų funkcijas ir, iškilus pavojui, bus pasiruošę per greitą laiką pakilti bei imtis drausminamųjų, kovinių ar kitų priemonių.
"Pilotų laukia rutininės užduotys - sienos kontrolė. Jie dirbs pagal tas pačias taisykles, kaip ir visame pasaulyje. Lakūnai keisis kas dvi tris savaites. Lėktuvai, naudojami Lietuvoje ir užsienyje, yra visiškai vienodi, turi tą pačią ginkluotę", - teigė majoras H. van Pee.
Beje, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas E. Mažeikis sako manantis, kad ateityje Lietuva pati perims oro erdvės apsaugos funkcijas. Lakūnų treniruotėms būtų naudojami turimi lėktuvai “L-39”.
Nežino, kiek skraidys
Pasak majoro, NATO karių misija susideda iš skrydžių į Latviją, Estiją ir atgal. Šiuo metu yra aišku, kad belgų kariai Lietuvoje bus tris mėnesius. Vėliau bus sprendžiama, kurios šalies atstovai juos pakeis.
Anot H. van Pee, lėktuvai priklauso Belgijos karališkosioms oro pajėgoms, tačiau juos aptarnauja ne viena NATO šalis.
Per metus pilotai paprastai privalo skraidyti 180 valandų, per tą laiką kiekvienas pilotas įveikia maždaug 50 000 kilometrų atstumą. Vidutiniškai pilotui tenka viena valanda skrydžio per dieną.
"Jei reikia įveikti didelius atstumus, tie skaičiai gali gerokai šoktelėti. Kol kas neaišku, kiek laiko naikintuvai bus ore misijos metu. To negalima tiksliai nustatyti - skrydžiai gali trukti tris valandas, gali šešias. Priklausys nuo situacijos", - teigė majoras H. van Pee.
Incidentas nesuerzino
Karininkas pasakojo, jog kai kurių karių pasiruošimas išvykai į Lietuvą buvo itin trumpas. Apie savo išvykimą į Lietuvą kai kurie kariai sužinojo likus vos savaitei iki skrydžio. Nepaisant to, viskas buvo paruošta greitai ir sėkmingai.
Greito reagavimo budinčių oro pajėgų vado teigimu, belgų kariai buvo labai šiltai sutikti Lietuvos žmonių. Majoras nebuvo linkęs itin rimtai reaguoti į faktą, kad jau pačią pirmą buvimo Šiauliuose dieną du personalo nariai buvo užpulti ir fiziškai sužaloti.
"Šis įvykis personalo nepaveikė. Nukentėję žmonės dabar jau vėl savo postuose. Tokie įvykiai atsitinka visur, ne tik Lietuvoje. Pavojingų vietų galėčiau parodyti ir savo gimtajame mieste. Nereikia taip skausmingai reaguoti", - teigė majoras H. van Pee.
Lauks ne tik naikintuvų
Kalbėdamas apie tai, kodėl aviacijos bazei įkurti buvo pasirinkta būtent Lietuva ir konkrečiai Zoknių oro uostas, majoras H. van Pee teigė, kad toks buvo politinis sprendimas.
Lietuvos karinių oro pajėgų vado pulkininko E. Mažeikio teigimu, kad naikintuvai bus dislokuoti Šiauliuose, sužinota maždaug prieš mėnesį. Pasak jo, pasiruošimo darbai būtų buvę pradėti daug anksčiau, bet nebuvo aišku, kokie ir kokios šalies lėktuvai čia kils ir leisis.
"Daugelis dalykų išaiškėjo paskutiniu momentu, todėl gali pasirodyti, kad mes ištisus metus miegojome ir nieko nedarėme", - teigė E. Mažeikis.
Šiaulių aviacijos bazė bus naudojama kaip pagrindinė. Išskirtiniais atvejais naikintuvų nusileidimui gali būti panaudoti Vilniaus ir Rygos oro uostai. Tai gali nutikti tik tuo atveju, jei prastos matomumo sąlygos neleistų leistis Šiauliuose, ar lėktuvas būtų priverstas nutūpti dėl techninių gedimų.
Pasak E. Mažeikio, Zoknių oro uostas pasirinktas ne iš karto. Buvo žvalgomasi ir į kaimynines šalis. Anot pulkininko, būtent Šiaulių oro bazė turi didžiausią potencialą plėstis.
"Ateityje aviacijos bazė turėtų tapti itin svarbia. Čia turėtų leistis ir kilti ne tik naikintuvai, - teigė E. Mažeikis. - Reikės tvarkyti infrastruktūrą, aviacijos bazė pradėta remontuoti jau dabar. Terminai, kada darbai bus baigti, priklausys tik nuo pinigų." Pasak pulkininko, būtinai reikia pagerinti pakilimo takų būklę.
Grėsmės nejaučia
Pulkininko E. Mažeikio nuomone, neigiama Rusijos reakcija į tai, kad Lietuva tapo visateise NATO nare, papildomų problemų šalies saugumui nesukels. Anot jo, jau tapo tradicija, kad kiekvienas NATO žingsnis Rusijoje sukelia neigiamą reakciją.
Tokios pat pozicijos laikėsi ir majoras H. van Pee. Konfliktas su kaimyninėmis šalimis, jo manymu, nėra realus. Visi pilotai yra apmokyti, jų veikimo zona - Baltijos valstybės. Majoras patikino, kad šios zonos naikintuvai nekirs, lėktuvų funkcija - stebėjimas, o ne puolimas.
Seni, bet modernizuoti
Kalbėdamas apie Baltijos šalis jau pradėjusius saugoti naikintuvus “F-16”, majoras H. van Pee akcentavo, kad ši technika nėra nauja, naudojama jau 20 metų. Tačiau lėktuvai buvo kelis kartus modernizuoti ir gali puikia atlikti keliamas užduotis.
“F-16” - manevringas, "oras-oras" ir "oras-žemė" kovoms pritaikytas naikintuvas. Jis plačiai naudojamas JAV ir daugelyje kitų šalių. “F-16” buvo kuriami ne vien JAV, bet ir dar keturių NATO šalių - Belgijos, Danijos, Olandijos ir Norvegijos. Šių šalių oro pajėgos turi 346 “F-16 Fighting Falcon" naikintuvus.
Pirmąjį kovos krikštą “F-16” gavo Persijoj įlankos kare. Nuo to laiko “F-16” naudojami visuose karuose ir kariniuose konfliktuose, kuriuose dalyvauja NATO šalys.
Lėktuvo ilgis - 14,6 metro, aukštis - 4,6 metro, sparnų ilgis - 9,8 metro. Naikintuvas pasiekia 1500 mylių per valandą greitį ir yra pilotuojamas vieno žmogaus. Jo ginkluotę sudaro stambaus kalibro kulkosvaidis, raketos "oras-oras", "oras-žemė".
Greičiu ir manevringumu “F-16” gerokai lenkia Lietuvos karinių oro pajėgų turimus lėktuvus “L-39”, kurie pasiekia 850 kilometrų per valandą greitį ir yra ginkluoti pabūklais bei įvairių kombinacijų bombomis.
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt/)
