Lenkijoje Gdansko apeliacinis teismas patvirtino žemesnės intancijos teismo skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę latviui Vadimui Liedei (43 m.). Jo draugužė, Baltarusijos pilietė gydytoja - pediatrė Olga Alipatova (38 m.) "sėdo" 10 metų. Porelė ne veltui buvo praminta "Boni ir Klaidu". Net nužudytų žmonių skaičius sutampa su amerikietiškųjų prototipų aukų skaičiumi. V. Liedė žudydavo šaudamas į galvą, Jo draugužė figūruoja daugelyje bylų: nuo plėšimo vilkint "Ievos kostiumu" iki vaiko nužudymo. V. Liedės "nuopelnų sąraše" 7 itin žiaurios žmogžudystės ir milijonai pagrobtų zlotų.
Lenkijoje Vilio pravardę gavęs banditas vadovavo tarptautinei ginkluotai gangsterių gaujai, kuri 1997 - 1999 metais terorizavo Pomorės ir Malopolskos kraštus. Gauja, kurią sudarė lenkai, latviai, baltarusiai, ukrainiečiai, rusai ir net vienas Jordanijos pilietis, plėšė sandėlius, kontoras, bei pašto skyrius. Jų grobiu tapo 2,1 milijonas zlotų (apie 1,68 milijonų litų).
Šalia Vadimo teisiamųjų suole sėdėjusi Olga Alipatova dalyvavo žudant trijų žmonių šeimą. Teisėja Magdalena Ševčak, skelbdama nuosprendį pabrėžė, kad tai buvo ypatingai niekšinga, šiurpulį keliantį žmogžudystė. 1999 metų vasarą Sopote gyvenęs V. Liedė pakvietė savo kaimyną Valerijų Z., jo žmoną ir vienuolikametį sūnų į linksmą iškylą. Kompanija nuvyko į Bialoguros pliažą. Ten, netrukdomi pašalinių žvilgsnių, ant jūros kranto kepė dešreles ir gėrė alų. Po to V. Liedė su savo sėbrais nušovė Valerijų ir jo žmoną. Kam "užversti" berniūkštį sprendė traukdami degtukus. Tas, kuriam iškrito burtas, Vadimo įsakytas "taupė" šovinius ir vaiką užmušė pistoleto rankena, ginklą naudodamas kaip kastetą. Visus tris negyvėlius banditai užkasė vienoje duobėje. Šios egzekucijos prireikė norint užvaldyti šeimos butą Sopote. V. Liedė su kompanija jį pardavė už 100000 zlotų.
Teisėja pabrėžė, kad nepaisant savo žiaurumų, gauja buvo labai gerai organizuota. Visoms operacijoms vadovavo ir jas iš anksto planavo pats V. Liedė. Jis paskirstydavo vaidmenis ir grobio dalį kiekvienam bendrininkui, neužmiršdamas ir nemažo procento į bendrą gaujos kasą.
Olga Alipatova, vykdant žmogžudystę atliko "dėmesio blaškytojos" vaidmenį. Kompanijoje besisukiojanti linksma ir graži moteris turėjo aukų šeimai išsklaidyti bet kokius negerus įtarimus. Teisme ji pareiškė, kad nežinojo apie ruošiamą pasikėsinimą, tačiau teismas ja nepatikėjo. Teisėja pastebėjo, kad tokia išsilavinusi ir inteligentiška ypata negali pasiteisinti baime prieš draugužį - gangsterį. Vietinė spauda tuo metu Vadimą jau buvo praminusi "inteligentiška bestija".
Vien gaujai priskiriamų nusikalstamų epizodų sąrašas teisme buvo skaitomas ištisą valandą. Štai tik kai kurie iš jų.
1998 metų vasara - Gdynėje nužudyta kontoros šeimininkė (grobis -81000 zlotų). 1999 metų vasara - apiplėšta kontora Krakove (100000 zlotų). Tą patį mėnesį - apiplėšta įstaiga Gdanske (117000 zlotų). 1999 metų ruduo - apiplėštas sandėlis Gdynėje (110000 zlotų). 1999 metų žiema - užpultas paštas Gdanske (880000 zlotų).
Pats V. Liedė tuo metu Lenkijoje gyveno vadindamasis Ruslanu Chandžajevu, dėdamasis pabėgėliu iš Čečėnijos. Kai gaujos narius vieną po kito pradėjo suiminėti, Liedė pabėgo į JAV. Jo bendrininkus sulaikė gana greitai ir dabar jie jau atlikinėja teismo skirtas ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes.
Pats V. Liedė - R. Chandžajevas įkliuvo tik 2004 metais Majamyje, kai ten persikėlė iš Meksikos. Banditas pateko į pasalą, kurią bendrai organizavo Federalinis Tyrimų Biuras ir Lenkijos policija. Iki tol net keliose valstybėse besislapstęs Vadimas keliolika kartų buvo pakeitęs dokumentus ir savo išvaizdą - jam buvo atliktos net trys plastinės operacijos. Lenkijos teisėsaugininkų prašymu, įtariamasis buvo išduotas jo "antrajai tėvynei".
Kalėti iki gyvos galvos nuteistas Vadimas Liedė ,teismo sprendimu, malonės prašymą galės paduoti ne anksčiau kaip po 40 metų. Tuomet jam bus jau 82 metai, jeigu tik jis sulauks tokio amžiaus.
Dosje apie V. Liedės darbelius Latvijoje
Pirmąją baudžiamąją bylą Vadimui Liedei Rygos milicija iškėlė 1989 metų birželio pabaigoje, pačiame Didžiosios Kooperatyvų Epochos klestėjimo įkarštyje. Kaip tik tada V. Liedės gauja jau buvo įvykdžiusi 40 išpuolių, plėšdama kooperatyvus ir staiga praturtėjusių biznierių butus.
Rygoje gaują sudarė 16 žmonių. Beveik visi jos nariai buvo 23 -25 metų jaunuoliai. Bendra padaryta žala buvo vertinama puse milijono rublių. Teisme įtariamiesiems grupės nariams buvo pateikti tais laikais itin reti kaltinimai banditizmu.
Sulaikant gaujos narius buvo paimti du pistoletai, revolveris bei daugybė šovinių ir du nupjautvamzdžiai šautuvai. Be to, nusikaltėliai buvo apsiginklavę dujiniu pistoletu, balionėliais, užpildytais nervus paralyžiuojančiomis dujomis, mokomąja rankine granata, bei daugybe šaltųjų ginklų. Kratų metu taip pat buvo rasti perukai, bei kitokios maskuotės priemonės ir net kriminalistikos vadovėliai.
Vienas iš garsiausių V. Liedės gaujos "latviškojo periodo"nusikaltimų - tai kooperatyvo "Laiks" apiplėšimas 1988 metų gruodžio pabaigoje. Ginklais nuslopinusi apsaugos pasipriešinimą plėšikų grupė per kelias minutes į sunkvežimį sukrovė ir išsivežė šimtus į maišus supakuotų džemperių. Grobio vertė tuomet viršijo 200000 rublių.
1989 betų sausio mėnesį gauja intensyviai plėšė elektroninių ir kompiuterinių žaidimų salonus. Nukentėjo ir pavieniai kompiuterių savininkai.
1989 metų vasario pabaigoje ir kovo pradžioje V. Liedės "vyrukai" apiplėšė eilės mokyklų mokomuosius - gamybinius kombinatus, nemažai trikotažo įmonių bei siuvimo kooperatyvų. Užpuolimų geografija buvo plati: Ryga, Jūrmala, Gomelis, Žitomiras. Plėšikai grobė siuvimo mašinas ir kitą rūbų siuvimo įrangą, neretai savinosi net žaliavas ar gaminių pusfabrikačius.
Gegužės mėnesį atėjo vaizdo magnetofonų savininkų eilė Juos apiplėšinėjant, vienas milicijos pareigūnu dirbęs nusikalstamos grupės narys, ne tik teikė operatyvinę informaciją, bet ir vilkėdamas pareigūno uniformą kartais dalyvaudavo plėšikų rengiamuose "maskaraduose", kai be "milicininko" nebuvo galima apsieiti. Kartais buvo naudojamasi ir merginos - Olgos Alipatovos paslaugomis.
Pirmą kartą Olga "išėjo į sceną" plėšiant vieną butą Rygoje. Jo šeimininkas pašalinių neįsileisdavo, todėl teko taksi atvežti tiesiai iš vonios ištrauktą Olgą, kuri suvaidino buto šeimininko kaimynę. Pro pravertas duris pastebėjęs, kad į jo butą besibeldžianti "kaimynė" po prasegtu chalatėliu nieko daugiau nedėvi, vyriškis, pamiršęs bet kokį atsargumą, atkabino apsauginę durų grandinėlę. Tai jam kainavo nei daug, nei mažai - apiplėštasis patirtus nuostolius įvertino 80000 rublių.
Kitą kartą Olga sėkmingai suvaidino "Larisą iš Maskvos". Numatytas apiplėšti kooperatininkas buvo didelis silpnosios lyties gerbėjas ir užkibo ant dailios moters kerų kabliuko. "Larisa" reikiamu momentu pravėrė langą ir visą kitą tebuvo tik "technikos reikalas". Kooperatininką surišo, burną užkimšo kamšalu ir neskubėdami iškratė jo butą ieškodami vertybių.
Kartais banditai pas savo aukas atvažiuodavo apsimetę greitosios pagalbos darbuotojais. Tačiau plėšdami, vietoj vaistų jie mieliau vartodavo dujų balionėlius. Jei pasitaikydavo "nesupratinga" auka, tai būdavo naudojami patys barbariškiausi kankinimo metodai. Vieną nelaimėlį tol kankino įkaitintu lygintuvu, kol jis nemirė nuo skausmo ir baisių nudegimų...
Ikiteisminis tyrimas truko beveik tris metus. Per tą laiką Vadimas Liedė nesėkmingai bandė pabėgti, iššokdamas iš tardymo izoliatoriaus antrojo aukšto. Atsitrenkęs į grindinį vyriškis susilaužė abiejų pėdų kaulus ir ranką. Perkeltas į KGB tardymo izoliatorių Vadimas bandė inscenizuoti savižudybę - užsikoręs beveik iki kameros lubų jis puolė ant grindų žemyn galva. Po šio incidento V. Liedė bandė simuliuoti silpnaprotystę, tačiau psichiatrinė ekspertizė pripažino jį pakaltinamu.
Teisme V. Liedė "netikėtai" pasveiko: iš jo lūpų nustojo dribti putos ir jau pačiame pirmame teismo posėdyje jis paaiškino, kad šį "teatrą" buvo sumanęs bijodamas galimo "mentų fizinio poveikio".
Procesas vyko kalėjime, tačiau, atsižvelgus į socialinį pavojų, visi kaltinamieji buvo uždaryti į specialų metalinį narvą. 8 žmonės buvo pripažinti kaltais banditizmu. Gaujos vadeiva Vadimas Liedė buvo nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme, o aktyviausi grupės nariai Aleksandras Šellerė, Ainaras Abolinšas ir Grigorijus Šilko gavo po 11 - 12 metų nelaisvės. Tai buvo savotiškai unikalus nuosprendis - sudėjus visas gaujos narių bausmes teisiamieji buvo nubausti 112 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Tačiau 1993 metais specialiai Vadimui Liedei buvo organizuotas pirmasis Latvijoje masinis pabėgimas iš kalėjimo. 1993 metų birželio 1 dieną Vadimas ir dar 9 nuteistieji sėkmingai pabėgo iš Parlielupio kalėjimo ir buvo sugautas tik po 11 metų.
