Taivano mokslininkai trečiadienį (10.15) perspėjo pasaulį, kad, Kinijai paleidus žmogaus pilotuojamą erdvėlaivį, ši šalis įsitraukia į kosmoso militarizavimą, kuriuo vis labiau domimasi tarptautiniu mastu.
Tamkango universiteto karinės strategijos instituto vadovo Wango Kao-cheng (Vango Kaočengo) teigimu, dabar Pekinas gali dar labiau plėtoti savo karinį kosminį arsenalą. Taigi pasauliui, matyt, teks kitaip vertinti Kinijos karinę galią. "Šiuo skrydžiu Kinija tapo trečiąja pasaulio šalimi, išsiuntusia savo pilietį į kosmosą, po Rusijos ir JAV. Tai kelia paprastų kinų dvasią; vadinasi, tikslas pasiektas ne tik mokslinis", - kalbėjo jis Taivano radijui.
Šios salos mokslininkai atidžiai stebėjo įvykius, kaip Kinija ruošia ir leidžia į kosmosą žmogų, bet kokios nors grėsmės Taivanui neįžvelgia.
"Žmogaus valdomas erdvėlaivis sustiprins Kinijos žvalgybos galimybes, bet grėsmė didės tik šalims, kurių teritorija didelė - Jungtinėms Valstijoms, Rusijai. Tuo tarpu Taivanas yra mažas - Kinija jau seniai stebi Taivano karines bazes iš savo palydovų", - aiškino karo strategijos analitikas Lee Shih-ping (Ly Šichpingas).
Changas Kui-hsiang (Čangas Kuihsiangas), dirbantis Nacionalinės kosminės programos tarnyboje, sako, kad ir Taivanas, ir Kinija dalyvauja kosmoso tyrimuose, tik jų kryptys skirtingos. Anot jo, Kinijai labiau rūpi kariniai dalykai, o Taivanui - žmonių gerovė ir mokslo naujovių taikymas.
Kinijos erdvėlaivis, pakilęs į orbitą aplink Žemę su pirmuoju šalies astronautu, po 21 valandos pradės leistis. Per tą laiką erdvėlaivis "Shenzhou" ("Dieviškas laivas") turėtų 14 kartų apskrieti Žemę.
Taivano žiniasklaida smulkiai atpasakojo kaimynų kosminę misiją, visas paleidimo smulkmenas, taip pat ir astronauto Yango Liwei (Jango Livėjaus) gyvenimo istoriją bei ką jis valgo kosmose.
Dabartinės misijos sėkmė vainikuos dar Mao Zedongo (Mao Dzeduno) 1958 metais pradėtą kosminę programą. Tiesa, anuomet, šaltojo karo metais, Kinija greitai atsiliko nuo savo varžovių kosmose - Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Pastarosios 1969 metais jau išlaipino pirmąjį žmogų Mėnulyje. Tik po metų Kinija raketa "Long March" iškėlė į orbitą savo palydovą, iš kurio aidėjo tuometinis Kinijos himnas "Jau rausta Rytai".
Jei pirmojo kinų astronauto skrydis baigsis laimingai, Kinijos mokslinių programų plėtrai bus suteiktas impulsas, sustiprės šalies vaidmuo.
Nesėkmės atveju dar labiau išryškėtų Kinijos problemos - nuo nedarbo iki murmančių valstiečių, vis labiau besiplečianti praraja tarp turtuolių ir vargšų.
Kinija laikoma parako išradėjų šalimi, taip pat garsi legenda, kad Mingų dinastijos laikais (1368-1644) vienas jo pareigūnų - Wan Hu (Van Hu) pirmasis pasaulyje mėgino pakilti į erdves. Jis prisirišo prie kėdės, rankose laikė po aitvarą, o 47 tarnai vienu metu padegė 47 paraku pripildytas tuščiavidures bambuko lazdas, tvirtai pritaisytas prie jo kėdės.
Kai dūmai išsisklaidė, iš drąsuolio nieko nebebuvo likę, išliko tik svajonė, kuri įgyvendinta dabar.
ELTA
