Trečiadienio paryčiais įvykdytą policijos posto padegimą prie čigonų taboro sostinės Kirtimų rajone pareigūnai laiko labai sunkiu nusikaltimu - teroro aktu. Tačiau, pasak policininkų, jų šis bandymas įbauginti pareigūnus ir visuomenę jų neišgąsdino.
Netrukus po išpuolio buvo sulaikyti ir du įtariamieji, kuriems gresia nuo 5 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmės. Abu įtariamieji nėra romų bendruomenės nariai - tai narkomanai, kurie visą dieną tarnauja čigonams, tvarko jų ūkį už kasdienę narkotikų dozę. T. M. (g. 1981 m.) bei M. D. (g. 1976 n.) trečiadienį buvo apklausiami. Po to juos numatoma uždaryti į areštinę dviem paroms.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus miesto VPK viršininkas Erikas Kaliačius užtikrino, kad šis bandymas įbauginti pareigūnus ir visuomenę policijos neišgąsdino. Sustiprintas čigonų taboro kontroliavimas bus tęsiamas ir toliau, tik su didesnėmis policijos pajėgomis. Planuojama panaudoti mobiliąją kuopą ir policijos kinologus su šunimis.
Šį pirmadienį įrengtas ir tik parą veikęs policijos postas prie vadinamojo viršutinio čigonų taboro buvo padegtas 4.20 val. išdaužiant namelio langą. Degaus skysčio buvo papilta ir po postu. Kol iškviesti ugniagesiai numalšino liepsnas, išdegė namelio vidus.
Anot E. Kaliačiaus, materialiniai nusikaltimo nuostoliai gali siekti apie 50 tūkst. litų. Postas ir jo įrengimas Vilniaus miesto savivaldybei kainavo 67,5 tūkst. litų. Nuniokotą postą ketinama remontuoti. Kaip pabrėžė E. Kaliačius, bus daroma viskas, kad jis ten liktų ir veiktų.
Policijos pareigūnai per incidentą nenukentėjo, nes būtent tuo metu buvo išėję iš posto raminti taboro teritorijoje kilusio konflikto. Neatmetama galimybė, kad šis konfliktas buvo specialiai sukeltas siekiant nukreipti pareigūnų dėmesį.
Pareigūnai apgailestauja, kad iki šiol čigonų tabore dar neveikia stebėjimo kameros, kurių užfiksuoti vaizdai labai padėtų tiriant nusikaltimą. Tačiau jos montuojamos ir pradės veikti artimiausiu metu, užtikrino E. Kaliačius.
Toks agresyvus čigonų taboro priešinimasis kontrolei policijos nestebina. Anot E. Kaliačiaus, daugelis taboro narių bijo, kad bus nutrauktas narkotikų verslas, atnešantis jiems didžiulį pelną.
Pareigūnų duomenimis, 347 narius oficialiai turinti romų bendruomenė išgyvena negaudama jokių oficialių pajamų. "Ir neblogai gyvena. Daugelis čigonų važinėja naujausios kartos mersedesais su palydovine įranga", - žurnalistams sakė E. Kaliačius.
Jo žodžiais, nuolatinis budėjimas tabore yra gal ir pavėluota, tačiau neišvengiama narkotikų platinimo prevencijos priemonė. Tai, kas iki šiol vyko tabore, E. Kaliačius apibūdino vienu žodžiu "siaubas". Jauni žmonės vidurnaktį čia atvažiuoja gerais automobiliais dėl vienos narkotikų dozės. Jei neturi pinigų - veža iš namų, o gal iš kaimynų pavogtus daiktus ir drabužius.
Viena dozė čigonų tabore gaminamo aguonų ekstrakto šiuo metu kainuoja apie 10 litų. Pasak sostinės 3-iojo policijos komisariato vadovės Liucijos Borusevičienės, kvaišalai dėl sustiprintų policijos veiksmų kol kas nepabrango.
Tačiau pastačius postą prie vadinamojo viršutinio taboro, suaktyvėjo pirkėjų srautas žemutiniame tabore ir Rodūnios kelyje, kur taip pat įsikūrę čigonai. Šias vietas irgi ketinama aktyviau kontroliuoti.
Pareigūnai pabrėžia, kad visos policijos priemonės nėra nukreiptos prieš romų bendruomenę. "Jokių keršto akcijų nebus. Tačiau "taškiniai" smūgiai bus",- sakė sostinės Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininkas Antonis Mikulskis.
Policija svarsto galimybę už grasinimus pareigūnams ir neramumų kurstymą patraukti baudžiamojon atsakomybėn apsišaukėlį romų bendruomenės lyderį Steponą Visockį. Pasinaudojęs tuo, kad rugsėjo 30 d. į taboro teritoriją atvežus policijos postą nebuvo tikrojo bendruomenės pirmininko Josifo Tyčinos, S. Visockis sukvietė čigonus išpuoliui prieš pareigūnus.
Teisingumo ministerija yra įregistravusi tik vieną romų bendruomenę - "Čigonų laužas". Jos pirmininkas yra J. Tyčina ir su juo galima bendrauti, o S. Vysockis net negyvena Vilniuje - jis atvykęs iš kito miesto, žurnalistams sakė L. Borusevičienė.
Anot pareigūnės, Alytaus ir Marijampolės čigonai dažnai atvyksta į Vilniaus taborą vien tam, kad pasinaudotų sostinės savivaldybės teikiama materialine parama. Todėl jau nuo šio trečiadienio tabore atliekama gyventojų apskaita, kad būtų aišku, kiek romų yra nuolatiniai jo gyventojai.
ELTA
