Graudoka, kai tavo aštresnis žodis užgauna jautrų skaitytoją (tarkim, ponią Kristiną). Bet apžvalgą rašo ne politkorektiška mašina, o gyvas, nuo poetinio stiliaus regresavęs į nervingesnį žmogelis. Patikėkit, jei dėl “Skardinio būgnelio” būčiau nekėlęs skandalo, tik padūsavęs, žiūrovams ir būtų telikusi filmo nuotrupa, o juk “Vinita” pakartojo visą kūrinį, niekur nesidėjo.
Įsiaudrinus dėl panašių aplinkybių: savojo darbo neatlikimo, išsisukinėjimų, dažnai pasitaikančių siaubingų vertimų, publikos maitinimo vienais subproduktais, - kartais rikošetu kliūva ir kitiems objektams. Aišku, apie televizinį “Daktarą Živago” galėjau atsiliepti mandagiau. Bet ir pirmoji klasikinė romano kino versija nebuvo geniali (arabų aktorių Omarą Sharifą galėjai įsivaizduoti rusų inteligentu, tik dantis sukandęs), o šioji tik melodramiškai perpasakoja Boriso Pasternako situacijas, iki romano nesuvokiamos jėgos niekaip nepakildama. Bet už dėmesį - tegul negatyvų - ačiū.
Šeštadienis
Mūsų televizijos pamėgo pirktis TV filmus, apie tai neinformuodamos. Šiandien jų ypač apstu, užtat tiesiog būtina skirti bent keletą sakinių, aiškinantis kino filmo ir televizijos filmo skirtybes.
Kino teatrams skirtas filmas - geriausiu atveju - autorinis kūrinys, bet ir blogiausiu iš jo gali tikėtis bent minimalaus profesionalumo. TV filmo biudžetas - tik centai nuo kino filmo, o tai reiškia antrąjį aktorių ešeloną, niekam nežinomus režisierius, darbą be dublių, greitai “iškeptą” produktą, kurį besočiai TV tinklai vis tiek prarys.
Šiandien namų ekranuose - net keli TV filmai: prancūzų trileris “Stiklinės lubos” (LTV, 23.25 val.), fantastika “Gargantiua” (TV3, 23.00 val.), su nemirtingu Francois Rabelais veikalu, beje, neturinti nieko bendra, BTV drama “Pasiklydusi dykumoje” (20,15 val.), kurioje nelaimingą dukrelės ieškančią motiną kuria gana žinoma Linda Hamilton. Bet tai, kad ji čia vaidina, tereiškia tik visišką aktorės degradavimą, lygiai kaip kokios nors starletės perėjimas iš TV filmų į kino ekraną jai - esminis gyvenimo įvykis.
Skirtumas tas, kad visame pasaulyje TV programose minimi “vaidybiniai filmai” ir “TV filmai”, o Lietuvoje mes apgaudinėjami. Laimė, dar užtenka sąžinės parašyti: “598-oji tokio ar tokio serialo serija”.
Jeigu Lietuvos telekanalai, verždamiesi diržus arba tiesiog manydami, kad žiūrovą patenkins bet kas, iš esmės pereis prie daug pigesnių telefilmų, Stepoko Strolios maldelės baigsis, nes šios produkcijos nepažįstu ir nežadu su ja megzti artimesnių pažinčių.
Iš normalių kino filmų šiandien siūlomi pasenę džiaugsmai: politizuota seno italų komunisto Carlo Lizzanni drama “Romos auksas” (TV11, 11.15 val.), prancūzų gangsterių pasišaudymai su dar jaunu Belmondo “Baimė virš miesto” (RenTV, 15.55 val.), nuotykių juosta “Romanas su akmeniu” (RenTV, 19.00 val.), kur knibžda krokodilų bei kitų pavojų, kur pasirodo dar jaunas Michaelas Douglas ir to meto žvaigždutė (bene dingusi į TV filmų pogrindžius?) Kathleen Turner. Visa tai - tiesiog seni, bet ne klasikiniai filmai. Jaučiate skirtumą?
Ir naujesnė, ir įdomesnė šios dienos “Žalioji mylia” (TV3, 19.05 val.). Žiūrėdamas net pamiršti jos kilometrinę trukmę - daugiau nei 3 valandos (pagal TV3 kitų renginių laiką supranti, kad čia bus kupiūruota versija). Rašytojas Stephenas Kingas sugeba išsaugoti pasiutusią, mistika atmieštą įtampą, net jeigu viskas rutuliojasi kalėjime, mirtininkų bloke, už kurį, atrodo, negali būti nieko monotoniškesnio. Iš žinomesnių aktorių - Tomas Hanksas, vaidinantis prižiūrėtoją.
Negražiai įtariu - bet tik įtariu, - kad ukrainiečių STB demonstruoja gal ne visai legaliai gautą žymiojo japono Takeshi Kitano naują įstabų filmą “Lėlės” (23.20 val.). Mat visi kiti kanalo filmai anotuojami, o čia tik parašyta “Lialki”, ir žinokis... Būtų įdomu, kita vertus, piratinės filmų kopijos niekada nepasižymi gera kokybe, o plastiškai rafinuotoje Kitano meilės alegorijoje būtent ji yra labai svarbi.
Linksmiausia dienos nesąmonė: BTV sugalvota rubrika “Meilė ir alyvos” (!), su kuria rodomi (13.00 val.), aišku, kažkokie indiški graudūs verksmai.
Sekmadienis
Keli žinomi filmai per dieną mūsų situacijoje - jau daug.
Garsusis armėnų kilmės kanadietis Atomas Egoyanas “Felicijos kelionėje” (BTV, 23.45 val.) suveda jauną nepatyrusią, nors ir jau nėščią merginą su Bobo Hoskinso maniaku, ant kurio sąžinės ne viena tokia mergina, bet rutulioja dramatišką pasakojimą visai ne taip, kaip galėtume banaliausiai pamanyti išgirdę šią elementarią informaciją apie filmą. Išduoti atomazgą būtų negražu, o kad peripetijos nelauktos, tai tam autorius ir Egoyanas.
Antruoju atveju garsus ne tiek pats filmas, kiek jo režisieriai broliai Coenai. Statydami juostą “O, broli, kur tu?” (TV3, 22.05 val.) jie dar buvo nepriklausomi kūrėjai. George’as Clooney, Johnas Turturro ir mažiau girdėtas Timas Blake’as Nelsonas kuria ekrane 4-ojo dešimtmečio bėglius katorgininkus. Nors filmas ir neprilygsta pačių Coenų šedevrams “Tiesiog kraujas”, “Fargo” ar “Didžiajam Lebovskiui”, jų bandymas kriminalinę istoriją linksmai prilyginti dar vienai Homero “Odisėjos” versijai verčia šypsotis. Ypač kai į ekraną išlenda vienaakis Kiklopas - dručkis Johnas Goodmanas ar Penė-Penelopė (Holly Hunter).
Menkesniu mastu (Rusijoje ir mūsų kraštuose) pagarsėjo ir aršias diskusijas sukėlė žinomo kino režisieriaus, elegantiško aktoriaus, politiko ir šiaip polemisto Stanislavo Govoruchino “Vorošilovo šaulys” (RTV International, 22.00 val.). Michailas Uljanovas pasirodo ekrane tauriu senuku, kuris, matyt, ne be pagrindo nepasikliauja dabartine rusų teisėsaugos sistema ir pats keršija už anūkės išniekinimą. Juosta greičiausiai įkvėpė paprastiems žiūrovams mintį, kad Lynčo teismas šiandien - vienintelė išeitis.
Po niūrių snaiperio veiksmų atsigauni prancūzo Francois Ozono vodevilyje “8 moterys” (LTV, 21.00 val.). Žinoma, čia irgi yra lavonas, bet tarsi “spintoje”, nes apie jį tik šnekama. Yra minia (aštuonios!) prancūzų pirmo ryškumo žvaigždžių ir beveik žvaigždžių, Berlyno kino festivalyje 2002 metais pelniusių kolektyvinį prizą. Yra tokių įtemptų momentų, kai herojės tiesiog negali neišsilieti, neuždainuodamos smagių kupletų arba netrenkdamos per galvą buteliu kitai artimai moteriškei. Žinoma, filmas - antifeministinis iki kaulų smegenų, bet sukurtas taip šmaikščiai ir elegantiškai, kad jį noriai žiūri ir dailiosios lyties atstovės. Puiki pramoga!
Tik iš patriotizmo esu priverstas paminėti eilinį Retrospektyvos filmą - Raimondo Vabalo “Lenktynes nuo 9 iki 9” (LTV2, 20.00 val.; kartojama trečiadienį, sausio 12 d., 15.55 val.). Pasakojimas apie to meto (1980) lietuvių mokslavyrius, jų norą ar nenorą siekti karjeros, jų etines paskatas, draugystes bei intymumo detales paprasčiausiai nepavyko.
Pirmadienis
5 kanalas šiandien ne veltui “Geram kinui” priskiria Abelio Ferraros “Laidotuves” (19.05 val.; kartojama trečiadienį, sausio 12 d., 9.00 val.). Stropiai atkurtas 4-asis gangsterinis Amerikos dešimtmetis, kai vienas herojų nušaunamas tiesiog kino teatre, per seansą. Likę broliai (Christopheris Walkenas, Chrisas Pennas) ir jų įtakingos arba kaip tik terorizuojamos žmonos (Anabella Sciorra, Isabella Rossellini) turi nuspręsti, kaip jiems reaguoti. Intrigą, kurioje nestokoja žudymo, seksualinių skandalų, bėgimų iš kalėjimo (ypatingo pikantiškumo suteikia tai, kad bėglė - magnetiškosios Nastassjos Kinski herojė) jau prasčiau rutulioja kitas filmas “Lemtingi laiškai” (BTV, 20.20 val.).
Keistų filmų tas pirmadienis. Pastaruoju metu Europos kinematografijose madingi tapo kūriniai, kuriuos sau vadinu “nekrofiliniais”. Tarsi nieko skandalingo juose ir nebūtų, bet jau tai, kad prancūzų, ispanų, kitų šalių kinas skverbiasi į intymią merdėjimo sferą, nuteikia kažkaip nemaloniai. Iš šių juostų - ir ispanės Izabelės Coixet “Gyvenimas be manęs” (TV1000, 17.00 val. ir kitądien 19.00 val.). Sakytum, čia kaip tik pozityvi pozicija: juk 23 metų Anos gyvenimas ima įgauti prasmę tik tuomet, kai ji sužino gyvensianti nebent kokius du mėnesius. Bet paslapties išviešinimas vis tiek keistai stumia depresijos link. Gal galėtų kinas bent šią sferą palikti ramybėje?
Smagią, painiotą pripainiotą (čia ir broliai dvyniai, ir narkotinis orchidėjų poveikis, ir vėlyvos meilės istorijos, ir kino darymas) “Adaptaciją” (TV1, 21.00 val.) esu jau ne kartą pristatinėjęs, nebekartosiu. Tik priminsiu puikų ansamblį: Meryl Streep, Chrisas Cooperis, besidvejinantis skirtingų charakterių broliukais Nikolas Cage’as. Su jais susitikti labai miela.
Gal čia būsiu vienišas, bet Steveno Spielbergo “Dirbtinis intelektas” (1 Baltijos kanalas, 20.50 val.) kažkaip “neprilimpa”, ir tiek. Meistro filme “E.T.” buvo ateiviukas, čia - robotukas, abi juostos neapsakomai sentimentalios, bet ankstesnis filmas į nieką, išskyrus pasaką, ir nepretendavo, o čia per robotuko paveikslą dar norima apibendrinti civilizacijos likimus. Tai jau per sunki našta dirbtinio vaiko petukams.
Antradienis
Neužderėjo šiandien tų filmų.
Gal kiek reikšmingesnė - stipriai Johno Turturro ir Samo Rockwello apibrėžtais charakteriais - “Mėnesienos dėžutė” (TV1, 21.00 val.). Kiekvieną mūsų lanko dvasinės krizės, kai nieko nebesinori, ir filmas gana subtiliai apibrėžia ir tokią būseną, ir galimus pasipriešinimo kelius. Apskritai Tomas Di Cillo - mūsų dar neatrastas, o populiarus amerikiečių nepriklausomas kūrėjas. Jis ir režisierius, ir scenaristas, ir operatorius, filmavęs kai kuriuos dabar Lietuvos kinuose rodomo Jimo Jarmuscho filmo “Kava ir cigaretės” fragmentus, žodžiu, susipažinti verta.
Na, “Magnoliją” (TV3, 23.15 val.) visi jau žiūrėjot išžiūrėjot. Paminėsiu tik “vyriškiausio vyro” Tomo Cruise’o ašaras prie jo tėvo (Jasonas Robardsas) mirties guolio arba nepaprastai išraiškingą “varlių lietų” - ir tuoj prisiminsit šį ilgą, bet simpatišką žmonių likimų kaleidoskopą.
Nors apie sunkų suaugusiųjų kelią į vaikų širdis kinematografas yra kalbėjęs ne kartą, vis dėlto prancūzų “Pavojinga profesija” (1 Baltijos kanalas, 20.30 val.) imponuoja ir jausmingumu, ir humoru. Na, žinoma, dėl daug ko “kaltas” Gerard’as Depardieu, vaidinąs mokytoją, po skyrybų su žmona prisiprašantį dirbti prastos reputacijos licėjuje - kad tik neatitrūktų nuo vaikų.Tegul jie bus net vietinių banditų sūnūs. Kur kas naivesnė irgi prancūzų melodrama “Druska ant tavo odos” (Baltarusijos TV, 22.00 val.), kurioje viena, tik viena mėnesienos naktis ir tik vienas eilėraštis amžiams susieja rafinuotą paryžietę - Grettą Scacchi ir paprastą škotų jūreivį - Vincentą D’Onofrio. Žinome, kad melodramos visuomet ignoruoja socialinius motyvus, kurių apstu “Pavojingoje profesijoje”, tad “Druska...”, nuotaikai pasitaikius, galima tiesiog tikėti be įrodymų.
Trečiadienis
Yra tam tikrų galimybių, kad LTV “Elito kinas” pagaliau apsispręs ties viena klasikos koncepcija. Juk praėjusią savaitę žiūrėjome klasikinius prancūzų menininko Jeano Gremillono “Buksyrus”, šiandien matysime siaubo meistro Alfredo Hitchcocko dar namuose, Anglijoje, 1930 metais statytą “Žmogžudystę” (23.10 val.), o laukia dar kiti ankstyvi “Hičo” filmai “Žmogus, kuris per daug žinojo” bei “39 laipteliai”. Būtų labai malonu turėti savą jaukią kino klasikos palėpę, nes kartais čia parodomi simpatiški, bet vis dėlto komerciniai filmai (tarkim, koks “Ponios Deizės vairuotojas”) šiek tiek sujaukia mūsų lūkesčius, neatitinka pavadinime skambančio žodžio “elitas” tikrosios prasmės.
“Žmogžudystė” - ne tiek trileris, kiek detektyvas, kokių meistro biografijoje buvo ne taip jau daug. Loginės mįslės režisierius per daug nevertino, vadindavo ją “kryžiažodžiu”. Vis dėlto kriminalinis siužetas, besisukantis apie nužudymu apkaltintą - ar teisingai? - aktorę (Norah Barring), suregztas tvirtai, rodo specifinę Hičo meistrystę. Pavyzdžiui, autorius šiame filme, sukurtame dar garsinio kino apyaušriu, pirmasis įveda “vidinį monologą”, tuomet atrodžiusį nepaprasta naujove.
Intriguoja naujas tarptautinis (JAV - Prancūzija - Meksika) nuotykių filmas “Bluberis” (RenTV, 19.00 val. ir kitądien 8.50 val.), perkeliantis į 1870 metų Amerikoje atmosferą, supažindinantis su indėnų teritorijomis, rodntis miklų šerifą Bluberį (Vincentas Casselis), besivejantį žudiką. Gal kiek situacijomis žinomesnis irgi apynaujis trileris “Deguonis” (1 Baltijos kanalas, 22.50 val.), kuriame “Pianisto” išgarsintas Adrianas Brody vaidina žmonių grobiką, o Maura Tierney - policininkę mazochistę. Nebloga kompanija, ar ne?
“Tenenbaumų šeima” (TangoTV, 22.00 val.), nepaisant net herojiškų Gene’o Hackmano pastangų, - tik ordinarinė amerikinė “šeimyninė” komedija, kuo turbūt visi įsitikino, kai ji buvo demonstruojama kinų ekranuose. Kur kas geresnis “kinas apie kiną” (išbandytas receptas!) “Meilužė” (5 kanalas, 19.05 val.), džiuginantis Roberto De Niro, Martino Landau, kitų atlikėjų meistriškumu. O dviejų aktorių pastangomis (Seanas Pennas šįkart tapo režisieriumi, o jo draugas Jackas Nicholsonas sukūrė pagrindinį vaidmenį) gimęs “Eismo reguliuotojas” (TV1, 21.00 val.) - rimta paprastų žmonių, kurių gyvenimą sugriovė dukrelės mirtis, likimų analizė.
Ketvirtadienis
Šios dienos repertuaruose išsiskiria garsus Alano Parkerio 1982 metų filmas “Pink Floyd. Siena” (LNK, 22.35 val.). Tiesą pasakius, tai ne vien kūrinys apie žymiąją roko grupę, kiek gilus tos epochos, ateinančios kartos lūkesčių ir nuotaikų apmąstymas. Įkvėpti muzikos, autoriai (scenarijaus autorius - muzikantas Rodgeris Watersas) sukonstravo filmą kaip berniuko Pinko, kuriam vos neatėmė žmoniškumo Anglijos švietimo sistema, kuris paskui tapo atsiribojusia roko žvaigžde, istoriją. Bet universalios kūrinio metaforos šią muzikinę dramą sieja su visu pasauliu.
Dėmesio: “Trys karaliai” šį kartą - visai ne ta holivudinė karinė nuotykių apysaka, kurios herojai ieško Kuveito aukso, o prancūzų komedija (1 Baltijos kanalas, 11.15 val.), nukelianti “tikrus” Kasparą, Merkelį ir Baltazarą į šių dienų padūkusį Paryžių. Skonio lygis - diskutuotinas. Dar viena komedija, šįkart jau tikrai amerikiečių, - “Pilietė Rut” (TV1, 21.00 val.), kurioje Laura Dern meistriškai įvairuoja savo pamėgtas negražias, gerokai “trenktas”, o vis dėlto dvasiškai stiprias herojes.
Mylintieji Žemaitiją ir žemaičius, turėtų nepraleisti dokumentinio LTV2 Retrospektyvos puslapio, kuriame demonstruojama nuoširdi ir informatyvi “Kelionė į Kražius” (20.00 val.).
Penktadienis
Tai komedijų ir fantastikos diena. Kadangi pastaroji nėra namų ekranuose toks dažnas svečias, kaip norėtųsi, nuo jos ir pradėsime. Deja, ispanų juosta “Misija į Marsą” (BTV, 23.30 val.) savuoju naivumu tikina, kad šalims, neturinčioms senų kino fantastikos tradicijų, su šia pavojinga avantiūra geriau ir nesusidėti.
Kitas dalykas - amerikečių “Džonis Mnemonikas” (kabelinės televizijos, 20.45 val.). Nors filmas 1995 metų ir daug kas jį turbūt regėjo, negalima neprisiminti, kad būtent šioji dar gana kukli juosta atvėrė kelius ir pagarsėjusiai “Matricai” (beje, abiejuose filmuose pagrindinį vaidmenį kuria tas pats Keanu Reevesas), ir kino stiliui, vadinamam “cyberpunk”. Kompiuterinis pasaulis, informacijos gigabaitų prismaigstyta herojaus galva, kodų, be kurių ir Džonio, ir viso pasaulio gali laukti tragiška ateitis, paieškos - tai vis šio originalaus, per tuos metus kultiniu tapusio, nors per premjerą beveik nepastebėto kūrinio komponentai.
Dienos komedijų optimizmas - gana nelygiavertis. “Už įstatymo ribų” (LTV, 22.10 val.), pavyzdžiui, siūlo širdininkams atsigaivinti, įsitraukus į... arklių lenktynių verslą. “Edo televizija” (TV3, 22.00 val.) - silpnoka tikrai puikaus sarkastiško filmo “Trumano šou”, ironizavusio “realybės šou”, kopija. “Per džiaugsmą ir skausmą” (TV3, 20.30 val.) arba “Septyniolikmečiai” (LNK, 21.35 val.) orientuoti vien tik į paauglių auditoriją.
Užtat mąslaus režisieriaus Paulo Mazursky “Ištikimoji” (TV1, 21.00 val.) - geras poilsis visiems. Chazzas Palminteri parašė įdomią pjesę, paskui pagal ją - scenarijų, o filme pats suvaidino samdomą žudiką Tonį. Jo objektas - nepakartojamoji Cher, jo asmeninis psichoanalitikas - filmo režisierius Paulas Mazursky. Panašu, kad filmuojant visa ši kūrėjų kompanija labai gerai smaginosi. O tai juk visuomet persiduoda žiūrovui.
