Tipiška vasaros situacija: filmų nemažai, bet dažniausiai negali jų nei ramia sąžine rekomenduoti, nei atsipalaidavęs išsikeikti. Šiaip, vidutiniokai...
Šeštadienis
Net trys šios dienos filmai patraukia (o gal ką nors ir atstumia) amerikiečio Kevino Costnerio pavarde. O ten, kur Costneris – lauk romantizmo.
Gal plačiausiai iš tų juostų išpopuliarėjo vesternas „Silverado“ (LNK, 19.05 val.), kaip visada rodydamas labai gerų draugų ketvertuką (Costneris, aišku, tarp jų, jį čia vadina Džeiku), kovojantį su labai labai blogais. Kitoje panašioje, tik dar gana naujoje juostoje „Bekraštės prerijos“ (LNK, 21.35 val.) aktorius (čia jis – kito tokio pat tauriaus ketvertuko atrama Bosas) dar ir režisuoja, o kautis tenka daugiausiai prieš korumpuotą šerifą (Jamesas Russo), kokių, pasirodo, būdavo ir tyraisiais XIX amžiaus laikais.
Net ten, kur filmas neturi nieko bendra su Laukiniais Vakarais, o jo veiksmas rutuliojasi dabartyje, kaip Tonny Scotto „Keršte“ (ukrainiečių STB, 22.00 val.), Kevinas Costneris vėl atneša romantizmo dozę, įsimylėdamas geriausio savo draugo jauną žmoną ir ieškodamas taurių išeičių iš situacijos.
Prie vesternų labai gražiai dera profesionali Walterio Scotto romano „Rob Rojus“ ekranizacija (TV1, 21.00 val.). Tiesa, man čia įdomesnis ne vargano škotų klano atstovas – Liamas Neesonas ir net ne jo nepaprastai dorybinga, ištikima žmona (Jessica Lange), o Timo Rotho suvaidintas Arčibaldas Kaningemas – puikus fechtuotojas ir šaltakraujis žudikas, kuris nežino, kas yra sąžinė, o siekia savo ir mėgaujasi blogiu. Žinoma, tokia „juodojo“ personažo traktuotė – irgi romantiška.
Patikėkit, nesistengiu visko „pritempti“ prie savos „dienos koncepcijos“, tačiau senojo sunkoko germanų romantizmo aidai man girdisi net šiuolaikinėje vokiečių meilės istorijoje „Princesė ir karžygys“ (TV1000, 19.00 val.), romantika galiausiai triumfuoja net „Neapykantoje“ (STB, 7.20 val.). Pastarojo filmo jokiu būdu nesupainiokit su puikia ir žiauria prancūzų režisieriaus Matthieu Kassovitzo to paties pavadinimo juosta – ne, tai tik sovietinis „cisternas“, buvęs labai populiarus, gal kad kompiliatyvinį šeimos irimo per pilietinį karą scenarijų kitam, prastokam režisieriui rašė pats Nikita Michalkovas. Gal tą akimirką Maestro trumpam neturėjo rublių?..
Sekmadienis
Mūsų 5-asis kanalas jau nebe pirmą kartą rodo ispanų-argentiniečių juostą „Kamčiatka“ (20.00 val.; kartojama antradienį, liepos 4 d., 14.00 val.), o aš nebe pirmąkart rašau. Vis dėlto greičiausiai dar yra žmonių, šį pavadinimą susiejančių tiesiog su geografija. O tai visai ne taip.
Pačiame pirmajame 2002 metų Argentinos menininko Marcelo Pineyro (dėmesio, „Kino pavasario’2006“ žiūrovai: jis statė ir jūsų pamėgtą „Gronholmo metodą“) kūrinio kadre regi kažkokius nežinomus, labai stambiai nufilmuotus žmones. Vieno lūpos pašnibžda į kito ausį: „Kamčiatka”, ir tai skamba it slaptažodis, it magija. Paskui vaikas žais su tėvu kažkokį kauliukų žaidimą, ten figūruos keistas žemėlapis, ant kurio greta tikrų šalių bus pažymėta ir „Kalifornija“, „Sibiras“, „Kamčiatka“. Tiesiog simbolis. Poilsio, dvasinės laisvės. Tai herojams aktualu. Mat filmo veiksmas rutuliojasi 8-ojo dešimtmečio Argentinoje, herojus teisininkas (Ricardo Darinas) drauge su žmona (puiki Cecilia Roth) ir dviem visai neholivudiniais vaikais bėgs nuo karinės chuntos pavojų. Bet kūrinys – nepolitinis, net neistorinis, jis subtiliomis pastelinėmis spalvomis piešia visų paprastų žmonių ilgesį ramybei, kuriai dabarties pasaulis toks nepalankus. Susigyveni su tais personažais ir neskubri filmo tėkmė įtraukia, jaudina.
Laukiu TV filmo „Hitleris. Blogio šaknys“ (TV3, 20.15 val.), kuriame, sako, yra ne vien nežinomų faktų, ne vien fiurerio raidos – nuo pačios vaikystės – vaizdas, bet ir puikus anglų aktorius Robertas Carlyle’as, kurį – ilganosį – įsivaizduoti Hitleriu gana nelengva. Reali „Pink Floyd“ roko grupė – ir žinomo Alano Parkerio filmo „Pink Floyd. Siena“ (TV1, 21.00 val.) pagrindas. Apskritai tokių kadaise garsėjusių filmų, ir šiandien nepraradusių žavesio, yra ir daugiau, paminėsiu nebent „Mirusių poetų draugiją“ (LTV, 21.00 val.), žaviai, švelniai ir ekscentriškai piešiančią uždaro privilegijuoto pensionato moksleivių laisvės siekimą.
Iš naujesnių, mažiau girdėtų juostų – aktorius Davido Duchony autorinis darbas „Praeities paslaptys“ (originalo pavadinimas „House of D“; BTV, 22.00 val.), lyg ir drama apie amerikiečio, apsigyvenusio Paryžiuje gyvenimo mįsles, bet nutvieksta ir humoro, ir lyrikos. Atrodo, niekad dar nebuvo rodyta 2000 metų danų melodrama „Hamros ponia“ (LTV, 23.00 val.), piešianti moterį, mąstymu toli pralenkusią savąjį laiką – XIX amžiaus pradžią. Protingą, įdomią heroję piešia gera aktorė Bodil Jorgensen, kurią gal dar atsimenate iš Larso von Triero „Idiotų“. Ir nors anas kūrinys – viena „Dogmos“ viršūnių, o naujasis lyg tradiciškas, režisierei Katrine Wiedeman debiutuoti sąlygas sudarė kaip tik toji Triero studija „Zentropa“.
Negaliu nepasidžiaugti labai juokinga ir drauge realistine italų klasikine komedija „Policininkai ir vagys“ (1 Baltijos kanalas, 14.10 val.), kurioje dar 1951 metais susidūrė du įstabūs komikai Aldo Fabrizi (policininkas) ir žymusis Toto, kuriantis net ne tradicinį vagį, bet smulkų sukčių, vargingai gyvenantį, todėl priverstą tai įsukti paikam amerikiečių turistui „senovinę“ monetą, tai apsupti save beglobiais vaikais, kad gautų „daugiavaikio" pašalpą, tai kabliuku tiesiogiai „išmeškerioti“ dešrigalį iš žemesniame aukšte įsikūrusios krautuvėlės.
Plonytis, ekspansyvus Toto ir geraširdis storulis Fabrizi atkuria ekrane gražiausias „commedie dell’arte“ tradicijas, o labiausiai žavi centrinis filmo paradoksas: valdžios atstovas ir vagis iš esmės yra patys geriausi draugai.
Pirmadienis
Naują amerikiečių komediją „Koni ir Karla“ šiandien rodo tas pats 1 Baltijos kanalas (21.55 val.), pervardinęs, žinoma, į „Šou tik merginos“. Iš originalo – klasikinės juostos „Some Like It Hot“ (arba „Džiaze tik merginos“) pavogta situacija: herojai – žmogžudystės liudininkai, tenka slapstytis nuo mafijos, tik šįkart – nebe vyrams moterų drabužiais, o – pagal dienos aktualijas – moterims transvestitų išore. Vulgaru ir visai nelinksma.
Originalesnė muzikinė drama „Pono Holando kūrinys“ (TV1, 21.00 val.). Richardas Dreyfussas įtikinamai piešia paprasto ir sąžiningo gyvenimo naštą velkantį žmogų. Norėjo tapti kompozitoriumi, bet teko eiti mokytojauti, sūnus gimė kurčias, meno įžymybe ponas Holandas netapo, bet iš tų mokyklos paauglių vis dėlto „sukūrė“ gerus žmones, aplinkinis pasaulis kito (filme apstu tų istorinių ženklų: roko įsitvirtinimas, Vietnamo karas), galiausiai atėjo diena, kai mokykloms apskritai nebereikia muzikos pamokų. Bet pražilęs ponas Holandas suvokia, kad be to vaikai augs šiek tiek kitokie, ir jis kaunasi ne vien už savąjį pašaukimą.
Apskritai šiandien programose gausu vokiškų (ar bendrai su Vokietija kurtų) juostų, tačiau, kadangi būtent šios šalies kinas niekaip nesuranda savojo dabarties kelio, verčiau pagailėsiu ir jūsų, ir savęs.
Antradienis
Vokietija bent sugeba apsčiai užsiiminėti koprodukcijomis, o štai naujoji Rusija – ne itin. Užtat šiek tiek stebina, kai anglų nuotykių šlagerio „Pekino ekspresas“ (5 kanalas, 20.00 val.) titruose matai ne tik Kanados, bet ir rusų firmas. Šiaip jau filmas aiškiai B klasės, pasikviesta tik viena (užtat, žinoma, gera) žvaigždė – Michaelas Cane’as, vaidinantis nebejauną šnipą, kurį saviškiai chamiškai išstumia į pensiją (minimalią). Tenka imtis naujų užsakovų rusų, mestis į Peterburgą ir ieškoti kažkokio nuodų nuodo „aporakso“. Gelbsti Cane’o žavesys, o režisūriškai filmą šiaip taip surėmė vengrų kilmės negirdėtas režisierius, pavarde Mihalka.
Profesionalesnis airių linksmas filmas „Viskas apie Adamą“ (BalticumTV, 20.50 val.), nors pagrindinio vaidmens – to Adamo, tiesiog renkančio moterų širdžių kolekciją, – atlikėjui Stuartui Townsendui kaip tik stinga to senuko Cane’o žavingumo, kuris pateisintų situacijas. Įsimylėjusios Liusės atlikėja, Goldie Hawn talentinga dukrelė Kate Hudson – kur kas įdomesnė.
Biografinis filmas „Vyrukas lieka ekrane“ (TV3, 23.10 val.) prieš keletą metų buvo premijuotas kaip geriausias dokumentinis filmas. Jis – pagal autobiografinę Holivudo prodiuserio, aktoriaus, scenaristo Roberto Ewanso knygą, herojus skaito tekstą už kadro. Ekrane pasirodo gausybė realių įžymybių, pradedant Francisu Fordu Coppola, Jacku Nicholsonu, Catherine Deneuve, Ava Gardner, žodžiu, nors Ewansas, mano manymu, ir nėra kinui taip jau beprotiškai nusipelnęs, prie istorijos prisilytėti įmanoma.
O dar geriau – tikra vertinga istorija – ir XVI amžiaus, ir kino meno. Tai kartkartėmis (ne per dažniausiai) vis parodomas Sergejaus Eizenšteino biografinio žanro šedevras „Ivanas Rūstusis“, prabylantis apie patį pirmąjį rusų carą. Filmą rodo kanalas „Naše kino“; I seriją šiandien, 16.00 val. ir rytoj, 9.00 val., antrąją, kainavusią genialiam režisieriui gyvybę, – rytoj, birželio 5 d., 16.00 val. ir ketvirtadienį, liepos 6 d., 9.00 val. Nufilmuotas Bizantijos dailės dvasia, lydimas tragiškos Sergejaus Prokofjevo muzikos, pritvinkęs galingų aistrų – man šis filmas ir šiandien, priešingai nei, tarkim, Bondarčiuko vėlesnis „Karas ir taika”, tebeatrodo labai gyvas. O kai antros, Stalino uždraustos serijos kulminacijoje prasideda opričnikų (dabar istorikai ieško paralelių tarp jų ir vėlesnių čekistų) šokis orgija, nespalvotame grafiškame filme ištrykšta kraujo ir aukso spalvos, Eurazijos žavesys ir barbarizmas iškyla visa įmanoma jėga.
Trečiadienis
Kukli dienelė. Daugiausiai dėmesio turbūt patrauks draminis-komedijinis-romantinis-sportinis naujas „Vimbldonas“ (1 Baltijos kanalas, 21.55 val.), ir tai tik tarp diferencijuotų žiūrovų, mėgstančių arba tenisą, arba Kirsten Dunst. Na, o jeigu abu pomėgiai sutampa, būkite laimingi, nors filmas ir vidutinis.
„Grand Paradiso viršukalnė“ (TV1, 21.00 val.) nėra, kaip reklamuojama, amerikiečių, o pats tikriausias vokiečių, tik Holivudo dvasia sukurtas filmas. Gavo Vokietijoje visokių vietinių prizelių. Bet tos dvasios, kuri kadaise gaubė tegul dar negarsinius, bet autentiškus vokiečių „kalnų filmus“ („Baltasis Pic-Paliu pragaras“, Leni Riefenstahl „Žydroji šviesa“ ir kt.), čia, deja, nebėra nė kvapo. Vaizdeliai, žinoma, gražūs.
Kiek įdomesnis TV filmas „Žmogus, kuris suėmė Eichmaną“ (tiems, kurie mato lenkų TVN7 kanalą, – 21.10 val.). Bet išraiškingesnis čia kaip tik ne suėmėjas, o paties SS pulkininko, garsaus budelio Adolfo Eichmanno paveikslas, meistriškai sukurtas iš kiek kitokių vaidmenų pažįstamo amerikiečių aktoriaus Roberto Duvallio.
Ketvirtadienis
Jeigu visai sąžiningai, tai man atrodo, kad tiems vidutiniškiesiems filmams, nuo kurių ir pradėjau šios dienos savo rašinėlį, priklauso ir 2003 metų epinė juosta „Šaltasis kalnas“ (TV3, 19.05 val.), kurios labai nepatartina painioti su pernykščiu skandalingu „Kuprotu kalnu“. Mat šįkart – tai nepaprastai ilga meilės istorija, besiklostanti JAV pilietinio karo fone. Vaizdinga, bet literatūriška. „Šaltasis kalnas“ gavo 7 „Oskaro“ nominacijas, bet realizuota buvo tik viena – prizą už geriausią antraplanį moters vaidmenį gavo Renee Zellweger.
Kodėl gi siūlau kadrą iš šio filmo, užfiksavusį dezertyro Jude’o Law ir žaviosios Nicole Kidman bučinį? Paprastai tie mano parenkami kadrai juk reiškia tarsi kokius „kokybės liudijimus“. Atsakau: kokybė yra, profesionalumas yra, nėra didesnio įkvėpimo. Bet fotokadro „Šaltasis kalnas“ vis dėlto vertas jau vien todėl, kad režisierius Anthony Minghella susidomėjo Lietuva ir mūsų opera. Kaip nepagerbsi?
Kiti dienos filmai – gal dar menkesnio lygio. Ir beskonė komedija „Dručkiai“ (TV3, 16.35 val.): juoktis iš žmonių, tegul paauglių, fizinių trūkumų – paskutinis dalykas. Ir nauja būsimųjų FTB „Proto medžiotojų“ (LNK, 22.00 val.) odisėja, besirutuliojanti dirbtiname nusikaltėlių mieste, o dirbtinai, it kompiuterinis žaidimas, pastatyta irgi ne tikro holivudininko, o suomio Renny Harjolos, pasigėdijusio savo tautinės pavardės skambesio ir pakeitusio ją į „Harliną“. Ekologinė planetos situacija, kai belieka vienintelis energijos šaltinis – vanduo, veiksmo filme „Grandininė reakcija“ (TV3, 22.15 val.) irgi nėra perteikta įtikinamai, nepadėjo nė tokie aktoriai kaip Keanu Reevesas.
Dar pakenčiamas Bruce’as Willisas savo vis rodomame ir rodomame „Hadsono vanage“ (LNK, 16.50 val.), taip pat komiškais niuansais nuspalvintas tradicinis detektyvas „Lietpaltis“ (TangoTV, 22.00 val.). Ponią heroję, norinčią tapti sekle, įdomiai vaidina Margot Kidder, o Davidas Suchet pasirodo kaip inspektorius Stanjas, dar nė nesvajojantis apie pasaulinę savojo Puaro šlovę.
Istorinis filmas „55 dienos Pekine“ (XXI Vilsat, 12.50, 20.55 val. ir XXI Mikrovisata – tik 12.50 val.) pasakoja apie egzotiškąjį Kinijos „boksininkų sukilimą“, o jame pasirodo vien žvaigždės – Ava Gardner, Charltonas Hestonas, kiti. Vis dėlto, kad tai būtų geriausias gero režisieriaus Nicolaso Ray filmas, teigti būtų sunku.
O štai dėl britų „Bagdado vagies“ (LTV, 14.20 val.) galiu mesti iššūkį, sakydamas, kad tai viena geriausių per kino istoriją pastatytų stebuklinių pasakų. Tegul ten jaučiamas imperijos kolonijinis prieskonis, tegul technika dabar geresnė negu 1940-aisiais, o vis dėlto ir vagiliūkštis, kurį labai nuoširdžiai vaidina tikras indų paauglys Sabu, ir ypač piktasis magas – vokiečių ekspresionizmo metras Conradas Veidtas, dar 1919 metais vaidinęs somnambulą „Daktaro Kaligario kabinete“, ir bendra džiugi spalvingo kūrinio atmosfera lieka atmintyje bent kartelį pasižiūrėjus.
Penktadienis
Filmų nemažai, bet, deja, ir jie daugiau atitinka vidutiniškumo kriterijus. O tada kažkaip ir gyvesnių žodžių nerandi…
Šeimyninis Argentinos miuziklas „Kur veda svajonės“ (5 kanalas, 20.55 val.) rodo, kad ir Lotynų Amerikoje ne kiekvienas filmas – „Kamčiatka“. Idėja parodyti skirtingų užsiėmimų paprastas didmiesčio merginas užmezgama neblogai, bet tos svajonės, deja, veda vien tik į bendrą popgrupę.
Apie miklų kortų lošėją pagal realią istoriją pasakoja taip – „Lošėju“ ir pavadintas visai nesenas filmas (BTV, 23.00 val.). Legendinio „Vaikučio“ (Michaelas Imperioli) puolimai ir sugebėjimas vėl kažkaip išsiropšti kartais daro įspūdį, tačiau tokiomis temomis yra pastatyta ir raiškesnių juostų.
Ir vėl tenka atsisukti prieš ketvirtį amžiaus, prisimenant visai neblogą 1980 metų Paulo Schroederio melodramą „Amerikietiškas žigolo“ (LTV, 22.10 val.). Nuo jos žvaigždės karjerą pradėjo Richardas Gere’as. „Tikra meilė“ ir nelabai gerbiama profesija šiame filme gretinama išmoningai, o Gere’o ir Laureen Hutton duetas lieka nuoširdus ir įtikinamas net šiandien.
