Labai jau nelengva rasti kino premjerų, ko nors neregėto. Kai kurias dienas neplanuoju nė įsijungti televizoriaus.
Šeštadienis
Na, štai, pareiški ką nors taip trankiai, o paskui įsižiūri įdėmiau ir pamąstai: filmų daug, gal jie tokiu ar kitu aspektu ir bus kam nors (o man?) įdomūs. Gal nekirsti iš peties?
Nuo „Aklo įniršio“ (LNK, 22.50 val.) triukšmingos sėkmės tarp veiksmo filmų prabėgo jau 15 metų. Nors per tą laiką ekranuose buvo ir kitų (pavyzdžiui, „Zatoiči“) aklų kovotojų už teisingumą, gal vėl pribrendo laikas pamatyti Rutgerį Hauerį ir bent palyginti? O gal kas nors mielai prisimins Regimantą Adomaitį O’Henry apsakymų televizinėje ekranizacijoje „Trestas, kuris žlugo“ (RTR Planeta, I serija šiandien 13.15 ir 22.55 val., II serija – rytoj tuo pačiu metu), gal kas apskritai nematė šio garsaus lietuvio vaidmens? Gal atsiras norinčių išstudijuoti automobilių magnato Henry Fordo biografiją, juolab kad televiziniame filme „Fordas. Žmogus ir mašina“ (Hallmark, 17.15 val.) garsenybę vaidina labai neprastas amerikiečių aktorius Cliffas Robertsonas?
Jeigu matėte rusų žiaurią melodramą „Vorošilovo šaulys“, kur senelis keršija už anūkės išniekinimą, bus įdomu palyginti su visai analogiška lenkų „Tėvo teise“ (LTV, 23.10 val.), nors čia keršija jau tėvas. Rusų juosta pasirodė anksčiau, lenkų – 2000 metais, bet apie kokį nusirašinėjimą turbūt kalbėti negalima: juk žinom patys, kaip posocialistinėje erdvėje dirba teisingumo sargai, tad Linčo teismo aktualumas akivaizdus...
Visuomet įspėju jus dėl vienodų ar panašių pavadinimų, nedarysiu išimties ir šįkart, tardamas, kad „Lošėjas“ (BTV, 20.15 val.), prabylantis apie realiai egzistavusį pokerio karalių, pramintą „Vaikiu“ („The Kid“), – tai jokiu būdu ne tragikomiškas Roberto Altmano „Lošėjas“ ir net (kad režisierius mėgsta azartiškus žmones, matyti iš tolo) ne jo ankstesnis „Kalifornijos pokeris“. Tiesiog „bajopikas“ su labai itališkai skambančios pavardės amerikiečių aktoriumi Michaeliu Imperioli.
Gera aktorė Gena Rowlends vaidina žiaurokoje karinėje dramoje „Imperatoriaus viešnios“ (TV1, 21.00 val.), naudojančioje irgi realų faktą, – kai 1942 metais japonai užėmė Singapūrą, tarp belaisvių atsidūrė ir būrelis amerikiečių ponių. Kitas šio filmo pavadinimas „Tylūs šauksmai“ teikia užuominų, kaip joms ten buvo. Užtat ispanų „Antras vardas“ (LNK, 23.55 val.), Sitgeso 2002 metų siaubo filmų festivalyje pripažintas geriausiu „fantasy“ žanro kategorijoje, kelia didelių ginčų. Nusižudžius tėvui, jo duktė sužino gausybę jai naujų tiesų, iš kurių man nemaloniausia – ta, kad senovinės religijos ritualiniams tikslams esą aukodavusios pirmagimius. Net liberali Lenkija šį baisų filmą demonstruoja tik piliečiams po 18-kos metų.
Visa tai – juostos, kuriose viena detalė ar sprendimas įdomus, kitas – ne. Nuosekliai gerais filmais šiandien pavadinčiau du: erotinę, o dar ir giliai psichologinę Patrice’o Chereau dramą „Intymumas“ (BTV, 23.20 val.), Berlyno „Aukso lokio“ laimėtoją, kur anonimiškumas lemia, kad romanas tarp vyro ir moters vystosi sėkmingai ir įskyla, kai vyras ima sekti partnerę. Taip pat ir Honkongo vunderkindo, poetiškojo Wong Kar-wai „Čiunkingo ekspresą“ (STB, 0.20 val.), pastatytą gerokai anksčiau prieš „Meilės laukimą“ ar „2046“, bet irgi užburiantį specifiniu savo žiaurokos baladės stiliumi. Gaila, kad abu filmai jau išžiūrėti – nors gal ne visų?
Sekmadienis
Vakar buvo „Imperatoriaus viešnios“, šiandien – „Imperatoriaus žmona“ (BTV, 22.00 val.). Vakar remtasi militaristinės japonų imperijos gyvavimo faktais, šiandien ta imperija – romantiškai neapibrėžta, šokiruojanti keistais grimais, dabarties realijomis, nors pagrindinį konfliktą – jei imperatoriaus žmona bevaikė, jis gali ieškoti naujos – paėmusi tarsi iš praeities. Apskritai toks jausmas, kad šiame olandų, belgų ir Liuksemburgo bendros gamybos filme laisvai sukryžminta dabartis ir „ Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakos.
Tiesa, turėkite galvoje, kad rusai „Imperatoriaus žmoną“ pervardijo „Imperijos paslaptimi“, ir būtent tokiu pavadinimu videojuostą platina mūsų sostinės firma „Melofanas“. Čia aš – tam, kad nebūtų nusivylimo.
Painiojančią pavadinimų keitimo madą perėmė net mūsų kaimynai lenkai. Ilgai spėliojau, kas čia per „Lašas saulės“ (TVP1, 23.55 val.), rodomas su rubrika „Kinomano puota“, kol neišaiškėjo: tai garsiojo vengro Istvano Szabo, „Mefisto“ ir kitų garsių juostų autoriaus kone prasčiausias filmas „Saulės šviesa“, taip (o jokiu ten „lašu“) pavadintas pagal žydų dinastijos pavardę Sonnenschein. Gaila, humaniškų nuostatų epopėja, rodanti šeimos likimus nuo XIX amžiaus vidurio iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tiek sausai, punktyriškai pastatyta, kad net nustebina Szabo talento gerbėjus. Jokia čia puota...
Na, savaip gerus filmus – Cronenbergo psichopatologinį „Vorą“ (TV1000, 17.00 val.), mistiką su Bruce’u Willisu ir vaiku „Šeštasis pojūtis“ (LTV, 21.00 val.), Terry Gilliamo smagų, chuliganišką himną žolytėms ir jų rūkytojams „Baimė ir neapykanta Las Vegase“ (TV3, 23.15 val.), dešimt kartų geresnį už naujuosius jo „Brolius Grimus“, jūs, aišku, jau matėte. Bent jau man apie tuos filmus teko šiuose puslapiuose rašyti ne kartą ir ne du.
Retesni du filmai. 2003-ųjų „Verdiktas už pinigus“ (TV3, 20.45 val.) įstringa teismo salėje ir parodo tik vieną idealistą tarp prisiekusiųjų – visi kiti ciniškai nupirkti. Kaip čia netapsi rusišku ar lenkišku „Vorošilovo šauliu“? Byla – ir Davido Mameto „Jaunojo Vinslou“ (LNK, 22.25 val.) centre. Berods ji buvo ir gyvenime, dramaturgas Terence’as Rattiganas visiškai neišsigalvojo savo garsios, jau ne sykį ekranizuotos pjesės – šį kartą ne apie prisiekusiųjų korupciją, o apie aklą tėvų meilę, iš paskutiniųjų ginančią sūnelio, prestižinėje mokykloje apkaltinto smulkia vagyste, garbę.
Antrasis nacionalinis kanalas, baigęs ano meto filmų retrospektyvą, perėjo prie nepriklausomybės laikais statytų. Šiuo metu čia klesti „Lukšiada“ – mat, ir vėl rodomas režisieriaus Gyčio Lukšo filmas: šįsyk tai1997 metų „Mėnulio Lietuva“ (19.45 val.; kartojama penktadienį, lapkričio 25 d., 22.10 val.), bandanti iš principo kitokiomis nei anksčiau, tragikomiškomis priemonėmis prabilti apie mūsų krašto pokarį. Bene labiausiai įsiminė su originaliu humoru sukurtas Valentino Masalskio „stribas“ – štai kad naujame „Dievų miške“ aktorius nebūtų pavirtęs tokiu rimtuoliu, būtų irgi raiškiau pademonstravęs savą požiūrį į charakterį ir įvykius kaip čia...
Pirmadienis
Turbūt man tai – toji diena, kai pailsėsiu nuo televizoriaus. Nes amerikiečių „Valandas“ (kabelinės televizijos, 21.05 val.), taip meistriškai sukomponavusias trijų epochų trijų moterų (tarp jų – ir išeiti pasiryžusi rašytoja Virginia Woolf – puikioji Nicole Kidman) vieną lemiamą dieną, mačiau ne vieną kartą. Nes „Trys karaliai“ (TV1, 21.00 val.), kuriuose George’as Clooney ir C’ ne nešioja dovanėles, o ieško dovanos – Persų įlankos kare paslėpto aukso – patys, man visai neatrodo patrauklus nuotykių filmas. Nes gero rusų komediografo Jurijaus Mamino novelių almanachas „Kartu!“ (5 kanalas jį eksploatuoja visą šią savaitę – šiandien 19.30 val., kitądien 16.00 val. ir dar penktadienį, lapkričio 25 d., 24.00 val.) greičiausiai bus silpniausias kūrėjo darbas, tiesiog nustebinantis atskirų novelių anekdotiniu nelygiavertiškumu.
Paprastai neliečiu daugiaserijinių filmų (ir neturiu laiko juos išsėdėti), bet šįkart ryšium su vienu tokiu aplankė chuliganiška mintis. Įdomu, kodėl vokiečių kinas ėmė taip domėtis juoduoju žemynu? Oskarinis „Niekur Afrikoje“, šiemetis palengvintas ano variantas „Baltieji makao“, kurie netrukus nudžiugins ir kokią lietuvių TV, pamatysit. Pagaliau Berlyno tarptautinio kino festivalio šiemetis šuolis į Afrikos kiną, apvainikuotas „Aukso lokiu“ muzikinei PAR juostai „Karmen iš Chacelitos“. O šiandien pradedamas demonstruoti vokiečių serialas irgi vadinasi „Po Afrikos saule“ (BTV, 20.20 val.; I serija kartojama penktadienį, lapkričio 25 d., 13.45 val.), kur, kaip rašoma anotacijose, „laimė susisuko lizdą“ – tiesiog kaip višta. Ar čia prisimenamos senosios generolo Rommelio frontų idėjos, ar kaip? Ne, ne, neįsižeiskit, ponai vokiečiai, suprantu, kad apie savą pilką gyvenimą kurti filmus yra kur kas sunkiau negu dailinti jį kad ir visai ne arijų egzotika.
Antradienis
Nauja amerikiečių „Gera kompanija“ (kabelinės televizijos, 21.05 val.) pagal sumanymą galėtų būti ir labai aktuali, aštriai išanalizuoti „jaunystės amžiaus“ kulto ir vyresniosios kartos atstovų neišvengiamą ir, pabrėšiu, žiaurų konfliktą. Bet tai tik romantinė komedija, kur 50-metį verslo bosą (Denis Quaidas) pakeičia pienburnis (Topheris Grace’as), dar imantis vilioti kolegos dukrą (Scarlett Johansson, kuriai po „Merginos su perlo auskaru“, prisipažinsiu, esu neabejingas). Šiemet Berlyne juosta visiškai sužlugo – ir ne todėl, kad ten siautė vien juodosios Karmen, o kad matėsi visos pradangintos pagrindinio konflikto, padovanoto šposeliams, galimybės.
Kaip nusikaltimui gali padėti telekinezė – ši ne per labiausiai realistinė prielaida trileryje „Momentas“ (BTV, 21.30 val. ir kitądien 23.35 val.) man šiek tiek primena tuos visus kanalo „Discovery“ personažus, kurie sakosi ir skraidančias lėkštes matę, ir su mirusiaisiais bendravę. Vargšeliai...
Savaip įdomus filmas „Vyrukas lieka ekrane“ (TV3, 23.15 val.), skirtas žinomam Holivudo prodiuseriui Robertui Ewansui ir prodiuserio profesijai apskritai. Tik pristatant, nereikėtų rašyti: „vaidina“, o sąžiningai pripažinti, kad tai – archyvinis dokumentinis kūrinėlis. Ir kokia Catherine Deneuve ten „vaidina“ lygiai taip pat, kaip, pavyzdžiui, Ernestas Hemingway – iš senų interviu, išlikusių juostose, ir prasmingiau ar prasčiau suklijuotų į viena.
„Jaunasis Adamas“ (TV1000, 15.10 val. ir kitądien 9.10 val.) gal pats rimčiausias šiandien filmas – visai ne prasta to žodžio prasme, nes nėra rimtai nuobodus, jis pasakoja kriminalinę dramą pagaviai, intriguodamas. Jaunasis Džo (Ewanas McGregoras) gavo darbo Leso (Peteris Mullanas) ir Elos (Tilda Swinton, kurią šiuo metu galime pamatyti ir kinuose, Jimo Jarmuscho naujame šedevre „Sulaužytos gėlės“) baržoje. Tarp vyresnės moters ir vaikino užsimezgė romanas, bet netrukus moters kūną rado vandenyje. Ir byla – visai ne tokia vienaprasmė, kaip gali pasirodyti.
Trečiadienis
Pigiai sukeliamo adrenalino siekiantiems šiandien skiriami „Įniršę rykliai“ (kabelinės televizijos, 21.05 val.) ir „Ugnies spąstai“ (BTV, 21.25 val.). Kaip paprasta, kai viskas išsemiama jau pavadinimu ir niekur nereikia klaidžioti!
Bet esu jau toks bjaurūnas, kad visuomet linkstu į klaidžiojimą, nepasitikėjimą, abejones. Antai į moteris policininkes paprastai žvelgiu taip pat skeptiškai kaip broliai Coenai į savo „truputį nėščią“ „Fargo“ heroję su antpečiais. Kaip tik todėl man labai įtartinas atrodo ponios Elodie Keene statytas veiksmo filmas apie policininkę, pralenkiančią visus vyrus kolegas. Ją, tiesa, vaidina Linda Hamilton, buvusi „terminatorė“, apsčiai vyriškųjų genų prilaikanti, o vis dėlto. Filmo pavadinimas „Ties riba“ (TV1, 21.00 val. ir kitądien 9.00 val.) tegul jūsų nesupainios, nes ir Lietuvoje Raimondas Vabalas kadaise tokį statė.
Keistas grynas italų filmas „Mano Vakarai“ (RenTV, 23.15 val.), tiesa, padabintas pačiais tikriausiais užsieniečiais Harvey Keiteliu ir Davidu Bowie. Iki tikro „spagečių vesterno“ jam toli, iki parodijos irgi nepakyla.
Šiandien keistai turbūt nuteiks ir kadaise (1981-aisiais) atrodęs liaudiškai nuoširdžiu bene geriausio baltarusių režisieriaus Viktoro Turovo dviejų serijų, bet ne televizinis filmas „Žmonės pelkėse“ (BelarusTV, I serija – 22.05 val., II serija – kitądien 22.40 val.), anuomet net premijuotas Karlovy Varuose ir Maniloje. Ta proga prisimenu vieno mūsų korespondento pretenzijas, kad ėmiau visai ignoruoti kaimynus. Taigi ne, esu tiesiog pasimetęs. Matau tik „Belarus“, o ar kas mato „Baltarusijos TV“, rodančią geresnę programą, net neįsivaizduoju. Mat, „Belarus“ – iš tų antraplanių programų, kaip Maskvos „RenTV Baltic“, dėl autorių teisių ir negalinti rodyti kažką naujesnio ar įdomesnio. Net negaliu garantuoti, ar „Žmonės pelkėse“ bus demonstruojami rusų ar šeimininkų kalba, kurią truputį suprantu, truputį ne – turbūt kaip ir jūs.
Anąsyk pagailėjau, kad įdomus prancūzų meistras Maurice’as Pialat „Elito kine“ pristatomas ne pačiu geriausiu kūriniu. Maniau – tai tiesiog LTV eilinis frankofoniškų nuotaikų proveržis, kai Marcelis Carne pristatomas vienintele „Keista drama“, Andre Technine – irgi vienu filmu, taip greičiausiai bus ir šį kartą. Pasirodo, klydau, rengiama visa Pialat miniretrospektyva ir iki jo minėto šedevro „Po Šėtono saule“ prisikapstysim taip pat.
O šį kartą – irgi jau įdomesnis kūrinys „Už mūsų meilę“ (LTV, 23.25 val.), kur visiškai jaunutė Sandrine Bonnaire kuria penkiolikmetę, aršiai, drastiškai konfliktuojančią su šeima ir apskritai su 1983 metų atmosfera, su aplinka. Mergaitės tėvą vaidina pats režisierius. Filme „Po Šėtono saule“, kurio teks palaukti gal dar savaitę, pamatysime jaunąją Bonnaire, iki juostos „Už mūsų meilę“ besirodžiusią tik masinėse scenose, tragiško likimo Mušete. Bet didelės jos galimybės matomos jau ir čia.
Ketvirtadienis
Kai ši diena – lapkričio 24-oji – ateis, Šiaurės šalių filmų forumas „Scanorama“ Vilniuje jau nebeviešės, užtat namuose matysime naują švedų kino juostą, turinčią universalų, kone bergmanišką pavadinimą „Blogis“ (LNK, 22.35 val.).
O gal tas pavadinimas, kaip teigia kai kurie kritikai, kaip tik tiesmukas? Juk filmo herojų, jaunąjį Eriką (Andreas Wilsonas) blogis, prievarta supa visur – namuose, gatvėje, net uždaroje elitinėje mokykloje, kur vietinė stipriųjų grupuotė pasirenka būtent Eriką viena savo aukų. Nors filmo veiksmas ir rutuliojasi 6-ajame dešimtmetyje, panašu, kad tokios smurto nuotaikos, metams bėgant, tik sustiprėjo, kad nuo visiškos pagiežos pasauliui vaikiną gali išgelbėti tik jausmas, tarpusavio supratimo kruopelytės. Kaip išsaugoti orumą, nepasidaryti mizantropu? Režisierius Mikaelis Hafstromas mano, kad jo filmas – apie uždaras visuomenės struktūras, gimdančias netgi totalitarizmą.
Kiti dienos filmai – visai neblogi, bet jau matyti. Mielas rusų režisieriaus veterano Piotro Todorovskio „Išdaigų kupinas gyvenimas“ (BTV, 20.20 val.), pasakojąs meilės istorijas, panardintas į Pamaskvio buitį, išsaugojęs autoriui būdingą tragikomišką, atlaidžią intonaciją (menininko sūnus, irgi režisierius Valerijus – negailestingesnis). Nors man geriau ir patinka italų ankstesnis variantas, amerikiečių perdirbinys „Moters kvapas“ (TangoTV, 22.00 val.) pirmiausia dėl puikaus aktoriaus Alo Pacino, kuriančio aklą karininką, įrodo, kad ir perkurtas filmas kartais (retai) gali būti vertas dėmesio. Kiek gali būti geras britų filmas apie rusiškas realijas ir charakterius, maža to, statytas pagal Puškiną ir turintis „Onegino“ (TV1, 21.00 val. ir kitądien 9.00 val.) vardą? Pasirodo, gali, jeigu neimsim į galvą mažų netikslumų, atsiduosim Ralpho Fienneso, Liv Tyler vaidybai ir švelnios atmosferos kerams.
Retesnis filmas „Nesumerkiant akių“ (TV3, 22.40 val.). Tiesa, visai neseniai jau buvo net dvi juostos, pavadintos „Nemiga“ (amerikiečių su tuo pačiu Alu Pacino ir norvegų, ką tik demonstruota „Scanoramoje“). Šįkart vargšas Jeffo Danielso herojus nemiega, nes kažkur dingo jo žmona. Ekrane išsaugota stiproka klaustrofobinė nuotaika, o pats filmas, nors ten grynos fantazijos ir nedaug, kažkodėl nugalėjo fantastinių filmų festivalyje Švedijoje.
Jei prisimenat, neseniai vienas rusų kanalas rodė dokumentinę jubiliejinę juostą „Nikitos Michalkovo moterys“ ir viskas ten buvo, kaip ir nuspėjau: mamytė, žmonelė, dukrytės. Užtat šiandien laukiamas panašaus pavadinimo filmukas „Andrejus Mironovas ir jo moterys“ (1 Baltijos kanalas, 22.10 val.), būkit ramūs, parodys ne vien griežtą motiną Mariją Mironovą, irgi buvusi aktorė, o žais ir su juostos pavadinimo žadamu sensacingumu. Arba aš nebūsiu Stepokas.
Penktadienis
Net dvi ekranizacijos. Viena tradicinė – apie Šerloką Holmsą, sukurta Kanadoje ir pavadinta „Keturių ženklas“ (TV1, 21.00 val.). Didįjį seklį gana originaliai kuria Mattas Freweris, bet mūsų vis dar prisimenamos italų žvaigždės Sophios Loren ekrane nėra – netikėkit reklama – nė kvapo. Ponią Morslan šiame vidutiniame filme kuria žinoma Kanadoje, bet netoli už jos ribų žvaigždutė, nepanorusi dėl kažkokios italės keisti savo vardo, griebtis pseudonimo. O tas vardas – labai panašus: Sophie Lorein.
Kita ekranizacija – originalesnė. Iš tikrųjų ji vadinasi tiesiog „O“, nors kabelinės televizijos nutarė pastatyti visus taškus ant „i“ ir pavadinti ją „Otelu“(20.45 val.): mat jie turi alibi, titruose minimas Šekspyras kaip įkvėpėjas, o šiuolaikinės aukštosios mokyklos krepšinio žvaigždė Odinas – irgi juodaodis vaikinas. Perkelti aną istoriją į dabartį, tarp studentų – visai įdomiai sumanyta. Beje, kylanti žvaigždutė Julia Stiles, neseniai „Hamleto“ ekranizacijoje jau sukūrusi nemodernizuotą Ofeliją, čia pasirodo tik tolimai primenančia Dezdemonos vardą Deize. Bet tokia aktorės pradžia nemažai žada.
Dar du filmai – lietuviški. Įsivaizduoju, su kokiu dvasios virpesiu reklamininkai prie kvailiausio, kokį tik galima įsivaizduoti, „Huno Atilos“ (TV3, 21.00 val.) rašė žodžius „JAV, Lietuva“ (ot, jeigu dar sukeitus vietomis!..). Gal jau geriau, jei sekmadienį nepasižiūrėjot, įsijungti „Mėnulio Lietuvą“ (Antras kanalas, 22.10 val.). Nors, gerai pagalvojus, gal ką nors bendra ir su hunų barbarais turime...
