Šilta Turkija su jos (hipotetiniais) haremais ir (realia) tinginyste - kur kas geresnis pabėgimo nuo lietuviškų liūčių variantas negu namų kinas. Bet jeigu “Senukuose” neišlošėte jokio kelialapio, teks žiūrėti filmus. Keli jų - netgi visai reikšmingi.
Šeštadienis
Nors mūsų kanalai šį šeštadienį žeria filmus vieną po kito, prisipažinsiu, net ir žiūrėjusiam ne vieną tūkstantį nelengva tarp jų susigaudyti ir ne dėl pavadinimų keitimo, o dėl aiškios B ir C klasės.
Na, yra keli žinomi, bet geri prancūzų filmai: komedija su dar jaunu Jeanu-Pauliu Belmondo “Afrikietis” (1 Baltijos kanalas, 12.50 val.) ir Luco Bessono simpatiška ateities fantazija “Penktasis elementas” (“RenTV”, 19.00 val.), kurią po pertraukos ir vėl malonu pažiūrėti. Miela, kad, sukdamas juostą už amerikonų pinigus, anglų kalba, režisierius tuos pačius amerikoniškus štampus čia gražiai ir pašiepia. Ko verta įstabaus grožio Millos Jovovich ateivė, žemiškai mokanti ištarti tik vieną žodį: “Bum!”. Gali įžvelgti ir autoriaus požiūrį į tokių mielų starlečių aktorines galimybes, ir net apibendrintą Holivudo vaizdelį: tiek maža prasmės ir tiek daug “bum”.
Tie, kurie aną savaitę žiūrėjo pirmąją Leonido Gaidajaus “Dvylikos kėdžių” dalį, nepamirškite ir apie antrąją (TV4, 16.35 val., ir trečiadienį, birželio 23 d., 15.25 val.). Savo skeptiškos nuomonės nebekartosiu.
Dinamiško veiksmo apstu ir “Penktajame elemente”, ir rusiškame žiaurių dabarties realijų prikamšytame “Antikileryje” (1 Baltijos kanalas, 0.50 val.), ir tipiškame, dar į Laukinius Vakarus nukeliančiame, bet šiek tiek stokojančiame polėkio amerikiečių vesterne “Tumstounas” (TV3, 23.00 val.).
Nesenstantį “Geismų tramvajų” iš klasikos skrynelės ištraukė lenkai (“TVNsiedem”, 10.40 val.). Puikią ir Lietuvoje statytą Tennessee Williamso pjesę režisierius Elia Kazanas perkėlė į ekraną taip, kad apie teatrinę veikalo prigimtį ir nepagalvosi. Buvusioji “Vėjo nublokštų” Skarletė Vivien Leigh čia sukūrė kitą didį savo vaidmenį - gyvenimo daužytą, poetiškai kvaištelėjusią, bet vis dar nepraradusią iliuzijų dėl vyrų Blanšą. Net jeigu tas iliuzijas šiurkščiai bandytų išsklaidyti jaunas, raumeningas, bet dar nesustorėjęs Marlonas Brando - nuolat apgirtęs ir žiaurus Stenlis Kovalskis. Kadaise lenkai be galo piktinosi, kad jų tautietis emigrantas tapo tokiu antipatišku personažu, o dabar, kaip matote, išaugo iš trumpų kelnaičių ir patys rodo.
Sekmadienis
Reikšmingo, kaip “Geismų tramvajaus”, meninio lygio juostų sekmadienį - net dvi. Ne per naujausias neseniai mirusio italų režisieriaus Marco Ferreri kūrinys “Sudie, patine” (1 Baltijos kanalas, 12.50 val.) - viena iš jo provokacinių bei pesimistinių ateities vizijų. Niūriausias buvo, aišku, “vartotojų visuomenės” palaidojimas “Didžiajame rijime”, bet ir čia, kur vyrija laidojama kaip klasė, džiaugsmo nedaug. Į vieną herojų (Gerard’as Depardieu) moterys žiūri tik kaip į patiną, o jis joms savaip keršija, prisirišdamas prie vos gimusio beždžioniuko. Apskritai scenos su šiuo “kūdikiu”, su išmestu gigantiško King Kongo modeliu, su antropologijos muziejaus gaisru, tarsi simbolizuojančiu visos dabartinės civilizacijos baigtį, ryškiai užsifiksuoja atmintyje.
Paradoksalu, kad ir geriausiame naujame šios dienos filme - ironiškame kriminale “Žmogus, kurio nebuvo” (“RenTV”, 23.00 val.) - klesti senojo kino stilizacija, 1950 metai, sarkastiškai traktuoti personažai (puikūs Billy Bobas Thorntonas ir Frances McDormand) su jų beprotiškai banaliais siekiais. Negi broliai Coenai būtų taip bandę teigti, kad visi meniniai kino atradimai jau buvo, o dabar įmanoma juos tik pakartoti. Liūdna, bet įsidėmėtina mintis, patvirtinta ir autorių praktikos: “Žmogumi, kurio nebuvo” tarsi atsisveikinę su meniškuoju kinu, jie jau nėrė į komercinį (“Neapsakomas žiaurumas” ir kt.).
Vittorio De Sicos kadaise populiari novelių juosta “Vakar, šiandien, rytoj” (“NTV Mir”, 21.25 val.) - baisiai nelygi. Tai Sophios Loren, kuriančios tris skirtingus vaidmenis, benefisas, bet, tiesą pasakius, pasidžiaugus pirmuoju skirsniu, kuriame Loren koloritingai, smagiai piešia Romos prostitutę, blankių kitų novelių galima ir nebežiūrėti.
Lietuviški kanalai tęsia “vasaros” taktiką. Gražiai siejasi dviejų dienos filmų pavadinimai: “Nužudyk mane vėliau” (LNK, 20.15 val.), kur bandoma žudytis dėl nugaišusios auksinės žuvelės, ir “Nužudyk mane švelniai” (šį 23.35 val. rodo vis dėlto ne mūsiškis, o 1 Baltijos kanalas), trileris, kuriame Heather Graham herojė savo liūdnu pavyzdžiu bando įspėti kitas merginas būti išrankesnėms vyrams.
Per LTV-2 Retrospektyvą - Marijono Giedrio “Žaizdos žemės mūsų” (19.55 val. ir trečiadienį, 14.20 val.). Profesionalūs Antanas Šurna ir Eugenija Pleškytė, juos visada malonu matyti, bet apie politinę šio Žemaitijos komunistus pogrindininkus (negi buvo ir tokie?) apdainuojančio filmo prasmę geriau patylėsiu.
Pirmadienis
Visomis įmanomomis Berlyno 2002 metų festivalio premijomis bei “Oskarais” apdovanotos Stepheno Daldry “Valandos” (TV4, 21.45 val.) - tikras pirmadienio papuošalas. Buvo tokia rašytoja modernistė Virginia Woolf, pati nutraukusi gyvenimo siūlą. Bet filmas - ne biografinis, ir kiti du kitų epochų moterų (Julianne Moore, Meryl Streep) likimai - sufantazuoti. Vis dėlto kūrinys sukonstruotas taip gudriai ir meistriškai, kad atrodo - žiūri vieningą filmą, nors trys herojės niekada nesusitiko.
Nicole Kidman, vaidinanti rašytoją, nepabūgo portretinio grimo, o reali V. Woolf tokia gražuolė kaip ji anaiptol nebuvo. Ilga prilipinta Kidman nosytė teikė nepaprastai daug peno žurnalistams (kokia aktorės narsa!), kol šiemet nepasirodė Charlize Theron, “Monstre” dar labiau sudarkiusi savą išorę. Vis dėlto reikalas ne nosių formoje, o tame, kad N. Kidman iš tikrųjų giliai paniro į prieštaringą gabios, nepasitikinčios savimi, gal net laviruojančios ant beprotybės ribos prigimties vidinį pasaulį.
Šiandien visai įmanoma pasižiūrėti ir Bruce’o Williso bei Michelle Pfeiffer “Mūsų meilės istoriją” (TV1, 21.00 val.), trukusią net 15 metų, tačiau vis dėlto pasiekusią krizės tarpsnį.
Ir visai naują prancūzų režisieriaus Pascalio Bonitzerio dramą “Maži išsiskyrimai” (kabelinės televizijos, 21.00 val.), kurioje donžuanas Danielis Auteuilis, skrajojęs it drugelis, staiga susitiko fatališką Kristiną Scott-Thomas, ir kas iš to išėjo. Ne “epochiniai” filmai, bet juk reikia ir tokių.
Antradienis
“Praeities šešėliai” (TV1, 21.00 val.) - labai jau pilkas pavadinimas, palyginti su originaliuoju, jei tik gerai jį išsiverčiau: “Pirštų atspaudų mitas”. Bet pastarasis žada kažką greičiau “šerlokholmsiško”, o juosta - tipiškai “šeimyninė”. Kad būtų labai įdomi, nepasakysi, na, nebent smalsu pasižiūrėti į lietuvių kilmės aktorę Ariją Bareikis.
Šiaip jau diena gero kino prasme - kiek tuštoka.
Lieka du rusų filmai. Naujas Aleksandro Kroto kūrinys “Važiavo du vairuotojai” (TV3, 23.05 val.) - ir linksmas, ir liūdnokas - gerai perteikia pokarinę Rusijos atmosferą, technizacijos šišą, pagavusį ir dailiąją (nors ryšium su filmo heroje tai pasakyta daugiau iš inercijos) lytį.
“...vairuotojai” daugiau linksta į komediją, o štai Aleksejaus Germano “Patikrinimas keliuose” (“RTV International”, 24.00 val.), sukurtas režisieriaus tėvo, rašytojo Jurijaus Germano karinės prozos motyvais, - tragiškas kūrinys. Tragiškas ir jo likimas: pastatytas 1971-aisiais, į ekranus išleistas tik per “perestrojką”, 1985 metais. Vienas kino ministro pavaduotojų anais laikais pasakė tiesiai šviesiai: “Duodu garbės žodį: kol aš gyvas, šioji šlykštynė ekranuose nepasirodys”.
Kodėl gi “šlykštynė”? Mat karinė juosta pirmą kartą sovietų kino istorijoje humaniškai palietė rusų belaisvių temą. Pasikliauti ar ne buvusiu “policajumi” (Vladimiras Zamanskis), nors jis pats pabėgo nuo vokiečių ir nieko nenuslėpė? Sprogdinti ar ne didžiulę baržą, grūste prigrūstą belaisvių, - vadinasi, pagal sovietinį partinį supratimą, “išdavikų”, nors ir savų, rusų? Filmas daug kuo primena aštriausias, niūrias, slapta dainuotas Vladimiro Vysockio dainas, tarkim, “Artilerija bjot po svoim”.
Trečiadienis
Labai keistą keisto prancūzų režisieriaus Jeano-Jacques’o Annaud (“Mūšis dėl ugnies”, “Lokys”, “Rožės vardas”) filmą “Septyneri metai Tibete” (TV1, 21.00 val.) nelengva ir vertinti. Bradas Pittas vaidina realų austrų alpinistą, dėl Everesto nugalėjimo 1939 metais palikusį karui bręstančioje Europoje žavingą nėščią žmoną (Ingeborgos Dapkūnaitės epizodas). Vaizdingi jo keliai ir po Tibetą.
Dėl herojaus dvasinio brendimo galima ginčytis, nes pedantiški filmo vertintojai kažkur atkapstė filme nutylėtą faktą apie Heinricho priklausomybę nacių partijai (pats jis memuaruose šį faktą neigė). Gal, panaudojus šią detalę, režisieriui nebūtų pavykęs tas patetiškas gamtos ir žmogaus amžinojo ryšio motyvas? Bet kokiu atveju pasižiūrėti ir gal padiskutuoti verta.
Vertas dėmesio ir naujesnis filmas apie Lotynų Amerikos menininką ir bohemininką Miguelį Pinero (“Pinjeras”, TV4, 22.30 val.). Benjamino Bratto sukurtas charakteris - iš tiesų labai spalvingas, nors bohema, nusižengimai įstatymams ekrane šiek tiek ir stelbia patį jo meną.
Kabelinės televizijos reklamuoja pernykštį filmą “Bevardė baimė” (originalo pavadinimas - “Baimė X”, 21.00 val.) kaip amerikietišką, nors tai ne visai taip. Keistą danų režisieriaus Nicolaso Windingo Refno trilerį, specialistų lyginamą su geriausiais rašytojo Edgaro Allano Poe kūriniais, pasirašė danų, Kanados, Anglijos ir net Brazilijos studijos. Štai tik herojų, apimtą nerimo ir siaubo dėl mįslingai nužudytos žmonos, kuria amerikiečių aktorius Johnas Turturro, pastaruoju metu kiek aptilęs, o čia vėl įdomus ir ryškus.
Ketvirtadienis
Yra populiari legenda “Gražuolė ir pabaisa”, kurios modernistinę kino versiją ne per seniausiai demonstravo nacionalinė televizija, vasarai (o gal apskritai?) atsisakiusi kino iš principo. Prisimenu šį faktą tik dėl to, kad šiandien LNK (11.20 val.) rodo tokio pat pavadinimo amerikiečių komediją, laviruojančią tarp užjūrio ir Europos tradicijų skirtybių. Nebūtų painiavos.
Filmų namų kine šiandien gausu, bet kažką gera apie didžiumą jų pasakyti nelengva. Be to, kone vieni pakartojimai. Žinoma, smagi mūsų tautiečio Roberto Zemeckio komedija “Kas pakišo triušį Rodžerį” (TV3, 11.10 val.), sumaniai derinanti animacinius ir žmogiškuosius personažus, bet kiek sykių ją įmanoma žiūrėti? Gera romantinė Mike’o Newello komedija “Ketverios vestuvės ir vienerios laidotuvės” (TV1, 21.00 val.), bet šio mielo Hugh Granto ir Andie MacDowell aktorinio triumfo nematė gal tik dabartiniai darželinukai.
O iš naujų, nematytų, - nebent italų miniserialo fragmentai, sumontuoti į dar vieną “Drakulą” (TV3, 23.20 val.). Kiek daug ir kiek stipresnių buvo šio tamsybių kunigaikščio nuodėmingo gyvenimo versijų!
Man įdomus atrodo - bet tai labai jau subjektyvi nuomonė, kad ir pagrįsta įvairių festivalinių premijų, - jaunos rusų režisierės Lilijos Bobrovos “Toje šalyje” (“RTV International”, 24.00 val.). “Šalis” - dabartinis rusų kaimas, vaidmenis kuria daugiausia neprofesionalai ir nors ekrane tarsi “nieko nevyksta”, juosta neapčiuopiamai primena humanišką Vasilijaus Šukšino kaimiškųjų filmų intonaciją.
Penktadienis
Dėmesio: šiandien kartojamos “Valandos” (TV4, 14.40 val.), pirmadienio meistriškas filmas, supinantis garsių ir ne moterų likimus, bet - keista - net neprimenantis feministinio.
Norinčius pasigrožėti egzotika patenkins LNK kanalas. Nuotykių juosta “Kongas” (13.15 val.) apie Afrikoje ieškančią deimantų ekspediciją būtų visai patraukli, jeigu ne prasikišantys didaktiniai, žanrui pražūtingi motyvai. Tuo po “Kongo” LNK rodo šiek tiek rimtesnę juostą “Argentinietis Niujorke” (15.10 val.) apie Pietų ir Šiaurės Amerikos kontrastus, įdomius charakterius. Be to, filmas sukurtas vis labiau kylančių Argentinos meistrų, kurių pristatymu televizijos labai jau retai džiugina.
Klasikinį “trash” stiliaus filmą - pirmąją, mažabiudžetinę “Mažąją siaubų parduotuvėlę”, kurioje nuo vėjo banguoja dekoracijos, o vėlesnė superžvaigždė Jackas Nicholsonas pasirodo tik minutiniame (užtat kokiame!) epizode, - rodo TV11 kanalas (20.05 val.). Tokios juostos, net jų mėgėjiškumas, turi savo žavesio, tik įžvelgti jį ne kiekvienam turbūt duota.
Nauja rusų komedija “Užgėrimo teorija” (“NTV Mir”, 22.00 val.) - nei jau tokia komedija, nei labai “teoriška”, nors naujoji rusų žvaigždė Dina Korzun vaidina ir įdomiai. Vis dėlto nesibaigiantis ekrane latravimas greičiausiai bus malonus žiūrėti tiems, kurie ir Lietuvoje neatsisako “atliekamos” gaiviųjų gėrimų taurės.
