Specialistai teigia, kad per pastaruosius penkerius metus statybų apimtys mūsų šalyje padidėjo beveik dvigubai. Toli dairytis nereikia – Klaipėdos priemiesčiuose statybos, ypač individualių namų, virte verda, visais keliais zuja statybinė technika, o statybinėmis medžiagomis prekiaujančiose krautuvėse nusidriekusios eilės lyg prie būtiniausių maisto produktų.
Ekonomikos veidrodis
Kuo daugiau turi darbo statybininkai, tuo daugiau surenkama mokesčių, didėja bendrojo vidaus produkto rodikliai, gerėja mūsų visų gyvenimas. Tačiau ar tikrai?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2004 metais iš statybos ekonominės veiklos į šalies Nacionalinį biudžetą, administruojamą VMI, buvo sumokėta 760 mln. litų mokesčių. Na, o per devynis šių metų mėnesius – jau 636 mln. litų.
Kitaip tariant - statybininkai sulaukė savo valandos. Jie gali statyti tik tai, ką nori, už darbus prašyti tiek, kiek tik užsimano, ir visai neskubėti taisyti savo darbo broko. Pagrindinis atsakymas, kurį į prašymą ištaisyti broką išgirsta klientai, esą turime daug darbo, nespėjame vykdyti užsakymų, kada nors gal ir pas jus sugrįšime.
Cemento sunaudojama daugiau
Vytautas Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos viceprezidentas, sako, kad geriausiai statybos apimčių didėjimą rodo cemento sunaudojimas.
Anot jo, kadangi cementas yra pagrindinė betono, betono gaminių ir gelžbetonio sudedamoji medžiaga, tai jo sunaudojimas Lietuvoje yra geriausias rodiklis, liudijantis šios pramonės šakos augimą.
2003 metais Lietuvoje buvo sunaudota 589,5 tūkst. tonų cemento, 2004 m. – 774 tūkst. tonų, o per pirmąjį šių metų pusmetį – 324,2 tūkst. tonų. V. Čaplikas mano, kad per 12 šių metų mėnesių bus sunaudota 800 tūkst. tonų šios statybinės medžiagos.
Trūksta statybininkų
Statybų sektorius Lietuvoje pritraukia daugiausiai naujų darbuotojų – Statistikos departamento duomenimis, šiemet čia dirbo 126,7 tūkst. žmonių. Tačiau net ir ši armija nespėja tenkinti augančios paklausos. Kita vertus, tų pačių statybininkų gretos yra retesnės nei galėtų būti. Viena priežasčių, kodėl Lietuvoje trūksta statybininkų, yra vis dar besitęsianti emigracija. Anglijoje bei Skandinavijos šalyse statybininkai uždirba keletą kartų daugiau. Mūrininkas Anglijoje gali uždirbti apie 10-12 tūkst. litų.
Laimės ieškoti svetur išvažiuojantys lietuviai pastebimai mažina ir nedarbo lygį. Lietuvos darbo biržos duomenimis, bedarbių skaičius mūsų šalyje yra rekordiškai žemas - lapkričio 1 dieną registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 3,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Vertėtų prisiminti, kad prieš penketą metų šis rodiklis viršijo13 proc.
Statybos įmonių vadovai visais būdais stengiasi išlaikyti darbuotojus. Populiariausias – kelti algas.
Tačiau net ir didinant darbo užmokestį jau sunku rasti gerų specialistų. Jei vasaros pradžioje pagalbinis darbininkas už patį juodžiausią darbą statybose gaudavo vidutiniškai po 1100 litų, tai dabar be 1300 niekas nesutinka. Todėl dirbti statybose ateina ir daug atsitiktinių žmonių, o dėl to – prastėja kokybė.
Statybos brangsta
Statistikos departamento duomenimis, statybos kainos rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., padidėjo 1,3 proc. (2004 m. per tą patį laikotarpį – 0,4 proc.). Šių metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, jos padidėjo 0,2 proc.
Tačiau tai oficialūs duomenys. Namus besistatantieji gali pasakyti, kad realiai šis augimas yra daug didesnis. Juolab kad šešėlinės ekonomikos mastai mūsų šalyje yra neįtikėtinai dideli. Jos apimtys Lietuvoje beveik nepakito nuo 2002 metų, kai siekė 18,9 proc. BVP (9,5 mlrd. litų), tačiau naujesnių duomenų Statistikos departamentas neturi.
Statistikų duomenimis, 2002 metais pramonėje buvo nuslėpta maždaug 2 mlrd. litų vertės produkcijos, prekyboje - 2,3 mlrd. litų, statybų sektoriuje – 1,5 mlrd. litų vertės paslaugų.
Sunku rasti rangovų
Vartotojams, ypač privačių butų ir individualių namų savininkams, šis statybų pagyvėjimas trenkė kitu galu. Viena vertus, brangsta medžiagos, didėja kaštai, be to, kaskart tampa vis sunkiau rasti rangovą, galintį atlikti vieną ar kitą darbą. Antra vertus, net ir sutikusieji įvykdyti užsakymą užsiprašo neįtikėtinai daug, be to, reikalauja pusę užsakymo vertės sumokėti avansu, nors darbus pradės nežinia kada. Trečia vertus, neįmanoma prisišaukti buvusiojo rangovo ištaisyti broko.
Meistrai diktuoja sąlygas
Dėl didžiulio statybininkų poreikio ir milžiniškos paklausos šios srities įmonės bei pavieniai namudininkai turi galimybę rinktis užsakymus. Jei užsakymas nedidelis, o jo vertė nesiekia tūkstančio litų - nė vienas save gerbiantis statybininkas jo nesiims.
Pavyzdžiui, kam nors prireikė išklijuoti plyteles trijų kvadratinių metrų plotelyje ties vonia. Nors laikraščiuose mirgėte mirga įvairių skelbimų, kuriuose savo paslaugas reklamuoja tuzinai „kvalifikuotų plytelių klojėjų“, tačiau užsakovas gali pirštą nusilaužti rinkdamas įvairius telefonų numerius, tačiau kito atsakymo, išskyrus „paskambinkite po mėnesio arba pavasarį“, neišgirs. Kitaip tariant, jei neketini statyti namo ir nereikia plytelėmis išklijuoti grindų 100 kvadratinių metrų svetainėje, trijų vonios kambarių ir dar virtuvės, meistro nepasisamdysi. Tikri meistrai su tokia smulkme nesiterlioja.
Prastėja kokybė
Panašiai elgiasi ir namus statančios firmos. Šiuo metu jos turi tiek užsakymų, kad tenka dirbti išsyk keliuose objektuose vienu metu. Todėl privačių namų valdų savininkai, panorėjusieji pasistatyti kokią nors pavėsinę ar nedidelį ūkinės paskirties pastatėlį, turės paprakaituoti, kol ras rangovą. O ir radęs privalės sumokėti didžiulį avansą bei vykdyti visus statytojo įgeidžius – pirkti tik tas, o ne kitas medžiagas, nesamdyti jokių kitų subrangovų, taikstytis su vėluojančia statybų pabaiga bei nepatenkinama kokybe.
Valstybinė nemaisto produktų inspekcija turi duomenų, kad vartotojai vis dažniau skundžiasi dėl nepatenkinamos statybos gaminių kokybės. Pasak šios inspekcijos skyriaus vedėjo Viliaus Šileikos, per trečiąjį šių metų ketvirtį užfiksuota daugiausiai skundų. Daugiausiai skundžiamasi dėl blogos langų, durų, statybos mišinių kokybės.
Vartotojai nusivylę
Daugelis kalbintų pašnekovų laikosi tokios nuomonės, kad šiuo metu statybininkams terūpi pinigai, jie sutinka dirbti net po darbo valandų bei savaitgaliais ir švenčių dienomis, o kokybės dažnai nepaiso. Dažnas, susidūręs su buto remontu ar namo statybomis, yra nepatenkintas atliktų darbų kokybės bei sumokėtų pinigų santykiu.
Dienraštis „Klaipėda“ (www.klaipeda.daily.lt)
