Opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos iniciatyva Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją ištirti, ar pagrįstai ketinama Latvijai perduoti buvusį sovietų milicijos specialiojo būrio OMON narį Igorį Gorbaną.
"Vertinant šiuolaikinėmis kategorijomis, Medininkai buvo žiaurus ir ciniškas teroro aktas. Ir ši Medininkų byla nėra eilinė byla", - pateikdama nutarimo projektą dėl komisijos įsteigimo sakė konservatorė Rasa Juknevičienė.
Ji pažymėjo, kad "Generalinė prokuratūra aiškiai nesuvaldė situacijos, neįvertino visų aplinkybių, susiklosčiusių aplink šią bylą ir, kaip jau minėjau, padarė šiurkščių klaidų viešųjų ryšių požiūriu".
36 parlamentarai savo parašai parėmė siūlymą sudaryti komisiją Lietuvos prokuratūros organizacinių veiksmų, tiriant Medininkų bylą, pagrįstumui ištirti.
Ketinimai perduoti Latvijai Į.Gorbaną visuomenėje buvo įvertinti nepalankiai, pasklidus žinioms, kad jis galėjo būti susijęs su Lietuvos pasienio pareigūnų žudynėmis Medininkų poste 1991-aisiais.
Prokurorai neigia I.Gorbano kaltę Medininkų tragedijoje.
Seimas laikinąją tyrimo komisiją privalo sudaryti, jeigu tokį siūlymą remia ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis visų Seimo narių. Seimas turi 141 narį, tačiau šiuo metu keturios parlamentarų vietos yra laisvos.
Tačiau posėdyje valdančiosios daugumos atstovai nuogąstavo, jog tokios komisijos veikla gali būti įvertinta kaip politinis spaudimas teisėsaugai ir bus suteiktas pretekstas bylą apskųsti Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre.
"Jeigu šitas omonininkas bus nuteistas Lietuvos pareigūnų, jūs įduodate galingą ginklą omonininkui apskųsti Strasbūro teismui prieš Lietuvą ir tai bus laimėta", - teigė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas.
Lietuvos vadovai ir opozicija reiškė abejonių ir net pasipiktinimą sprendimu išduoti Latvijai buvusį OMON Rygos būrio narį I.Gorbaną, nes vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas pareiškė atpažinęs jį, kaip dalyvavusį Lietuvos pasienio pareigūnų žudynėse prieš 12 metų.
Perduoti I.Gorbaną Latvijai, kur jis kaltinamas valstybiniais nusikaltimais, ketinta trečiadienį, tačiau vėliau šis sprendimas buvo atšauktas. Sprendimą dėl jo išdavimo ketinama priimti birželio 20 dieną.
Tiriant Medininkų žudynių bylą nustatyta, jog 1991 metais naktį iš liepos 30-osios į 31-ąją septynis šiame muitinės poste prie sienos su Baltarusija budėjusius muitininkus ir policininkus nušovė ir vieną sunkiai sužeidė sovietų OMON būrio smogikai.
Šis būrys praėjusio dešimtmečio pradžioje surengė ir daugiau išpuolių prieš nepriklausomybę atkūrusių Baltijos valstybių institucijas ir pareigūnus.
Tačiau generalinis prokuroras Antanas Klimavičius praėjusią savaitę Seime pareiškė, jog prokuratūra turi įrodymų, jog I.Gorbanas nedalyvavo žudynėse.
"Atlikus tyrimą nustatyta, jog I.Gorbanas nužudymo metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir Lietuvos pareigūnų nužudyme nedalyvavo", - Seime teigė generalinis prokuroras.
Vienintelis likęs gyvas žudynių liudininkas T.Šernas žiniasklaidai pareiškė, jog atpažino I.Gorbaną kaip vieną žudikų, tačiau to negalėjo patvirtinti savo parašu prokurorams po atpažinimo procedūros.
Po šio T.Šerno pareiškimo Generalinės prokuratūros vadovui teko aiškintis Seime ir Prezidentūroje, kur jo prašyta neskubėti išduoti I.Gorbano Latvijai.
Teismas gegužės pabaigoje patenkino prokuratūros prašymą nutraukti iki birželio 21 dienos paskirtą I.Gorbano suėmimą, nes to reikėjo jo perdavimui Latvijai.
Interpolo ieškomą I.Gorbaną pernai sulaikė Lietuvos pasieniečiai pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi.
BNS
