Tai šioks toks papildas prie mano teksto apie Izraelio prezidento požiūrį į Staliną.
„...per pirmąjį karo pusmetį vokiečiams pasidavė arti keturių milijonų raudonarmiečių“.
Išties, kiek raudonarmiečių pateko į nelaisvę?
Duomenų apstu. Štai vienas vertinimas: Per 4 karo mėnesius vokiečiams pasidavė 2 milijonai 285 tūkstančiai 898 kariai ir karininkai.
Kitas vertinimas: Iki 1941 m. pabaigos pasidavė maždaug 3,8 milijono. (Šaltiniai kalba apie skirtingus laikotarpius.)
Apie visą karo laikotarpį pateikiami tokie duomenys: vokiečiai nurodo 5 milijonus 270 tūkstančių, sovietai - 4 milijonus 59 tūkstančius.
Didelis belaisvių skaičius buvo nemenka problema vokiečiams. Juk žmonės turi maitintis ir tuštintis. Nenuostabu, kad vokiečiai pasiūlė jiems bado dietą.
Savo tekste apie Sh. Pereso požiūrį į Staliną aš atkartoju populiarų teiginį, kad sovietai pasidavinėjo, kadangi bijojo ir nekentė Stalino. Taigi Stalino žiaurumas nulėmė sovietų pralaimėjimus pradiniame karo etape.
Tačiau Hitleris buvo nemažiau žiaurus. Jis nematė reikalo pasinaudoti simpatijomis, kurias vokiečiams reiškė okupuotų/išlaisvintų (nelygu, kaip vertinsi) teritorijų gyventojai.
Belaisvių paimta daug, bet kariuomenės iš jų suformuota mažai. Vokiečių pusėje kariavo viso labo apie 250 tūkst. buvusių Sovietų Sąjungos piliečių ar kilme su ja susijusių žmonių. Rusijos išlaisvinimo armija, vadovaujama generolo Andrejaus Vlasovo, tesiekė apie 125 tūkst. karių. Latvių SS legionas buvo skaitlingesnis - apie 150 tūkst.
Nacių, komunistų ir anglosaksų nusikaltimai
Dabar daug šnekama apie požiūrį į nacių ir komunistų nusikaltimus. Tačiau dėl anglų ir amerikiečių nusikaltimų beveik neliejama rašalo. O juk pamąstyti tikrai yra apie ką: Vokietijos civilių žudynės per oro antskrydžius, japonų kilmės JAV piliečių internavimas, anglosaksams pasidavusių vlasovininkų ir kazokų išdavimas SSRS.
Priminsiu kelias man įdomias temas. Britai išdavė apie 60 tūkst. kazokų, kuriuos sovietai sukišo į lagerius. Dauguma kazokų vadų nuteisti mirties bausme. Buvo pakartas ir atamanas Piotras Krasnovas, kazokijos vadas emigracijoje. Talentingas, produktyvus rašytojas, jis sukūrė utopinį romaną „Už usnyno“ (1921 m.). Monarchistinė, antikomunistinė, ekologinė, parapsichologinė pasaka. Įdomus skaitinys greta Orwello, Huxley‘o, Zamiatino.
Atamanas Krasnovas
Genetiškai neturėčiau jausti kazokams jokių simpatijų. Mano prosenelis Viktoras Dankevičius kažkada buvo kazokų apgultas Kražių bažnyčioje. Bet kadangi minime nuo komunizmo nukentėjusias tautas (o pietų Rusijos kazokai brendo tapti tauta), negalima pamiršti kazokų genocido – „iškazokinimo“, prie kurio nuoširdžiai prisidėjo draugas Levas Trockis:
„...turtingų kazokų atžvilgiu vykdyti masinį terorą sunaikinant juos visus iki vieno, vykdyti negailestingą masinį terorą apskritai visų kazokų atžvilgiu...“
***
