Aiškėja, kad profsąjungoms priklausantį milžinišką turtą baigia išsidalyti korumpuoti veikėjai. 1993 m. įkurto veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti skirto fondo vadovai per dešimtmetį, pažeisdami įstatymus, privatiems asmenims perdavė dešimtimis milijonų litų vertinamo profsąjungų turto.
Fondas turėjo inventorizuoti, perimti, paskirstyti ir perduoti profesinėms sąjungoms priklausantį turtą.
Profsąjungų turtas - išgrobstytas
1993 m. įkurtam Specialiajam fondui veikiančioms ir besisteigiančioms profsąjungoms remti atiteko visas turėtas profsąjungų turtas - kurortų sanatorijos, poilsio namai, pionierių stovyklos, pensionatai, rajoninių profsąjungų komitetams priklausę pastatai.
Jau pirmaisiais fondo gyvavimo metais kilo daug skandalų dėl profsąjungų turto grobstymo. Pasirodo, jog beveik visas respublikinių komitetų balanse buvęs turtas buvo greitai išparduotas, o iš to gautos lėšos nekontroliuojamai išnyko.
Daugiausia pionierių stovyklų, poilsio namų, sanatorijų turėjo žemės ūkio, švietimo, vietinio ūkio ir paslaugų, kultūros, medicinos darbuotojų profsąjungos, tačiau didžioji šio turto dalis į fondą taip ir nepateko.
Buvęs LDDP atstovas Seime Leonas Alesionka dar 1995 m. parlamentarus informavo, jog grobstomas profsąjungų turtas. Po kelerių metų labiausiai nuskambėjo istorija, kaip iš profsąjungų rankų išslydo Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, kurie šiuo metu baigiami nuvaryti į bankrotą.
1996 m. Valstybės kontrolė atliko fondui pastatų perdavimo nuosavybėn, išnuomavimui, naudojimui teisėtumo patikrinimus. Nustatyta begalė pažeidimų.
Pavyzdžiui, dalis profsąjungų fondui nemokėjo nuomos mokesčio už pastatus, komunalines paslaugas, kai kurie pastatai ir juose esantis turtas fondo balanse net neapskaitomi, neatliktos jų teisinės registracijos. Kai kurie pastatai išnuomojami be fondo sutikimo ar net leista neatlyginamai naudotis patalpomis ir inventoriumi.
Konkurso neskelbė
Tačiau 1996 m. atliktas patikrinimas buvo tik įžanga į bręstantį skandalą.
2003 m. kovo 12 d. Valstybės kontrolė atliko dar vieną specialaus fondo veiklos rezultatų patikrinimą, kuris atskleidė daugybę pažeidimų. Kai kurie iš jų vertinami dešimtimis milijonų litų.
2002 m. balandį fondo taryba įpareigojo fondo direktorių Vaclovą Joną Blaževičių surinkti žinias apie nekilnojamojo turto vertintojus ir išsiaiškinti jų galimybes nustatyti fondo nekilnojamojo turto rinkos vertę.
Fondo direktorius fondo tarybą informavo, kad turto vertintojai buvo ieškoti apklausos būdu. Savo pasiūlymus pateikė penki ūkio subjektai, iš jų buvo pasirinkta nekilnojamojo turto agentūra UAB "Ober-haus".
Kaip teigiama Valstybės kontrolės išvadose, audito metu V.J.Blaževičius nepateikė duomenų, ar kvietime dalyvauti apklausoje buvo nurodyta, kokią informaciją turi pateikti turto vertintojai. Vertinant fondui pateiktus penkių ūkio subjektų pasiūlymus nustatyta, kad kai kurių vertintojų pasiūlyta kaina nepriklausė nuo vertinamo objekto kainos. Kitaip tariant, kitų pretendentų pasiūlyta kaina galėjo būti mažesnė už pasirinkto turto vertintojo UAB "Ober-haus" pasiūlytą kainą.
Neaiškūs motyvai
Fondo taryba 2002 m. gegužės 15 d. posėdyje įgaliojo fondo direktorių pasirašyti sutartį su UAB "Ober-haus" dėl turto įvertinimo ir pardavimo, taip pat sudarė keturių žmonių komisiją, kuri sprendė paslaugų apmokėjimo klausimą.
Kitame fondo tarybos posėdyje fondo tarybos narė ir profesinės sąjungos "Solidarumas" prezidentė Aldona Balsienė pateikė Teisės projektų ir tyrimų centro išvadą, kurioje konstatuota, kad fondo sutarties su UAB "Ober-haus" projektas naudingas nekilnojamojo turto agentūrai, o ne specialiajam fondui. Nepaisant to, sutartis buvo pasirašyta.
2002 m. rugpjūtį UAB "Ober-haus" perduota 12 objektų, esančių Palangoje, ir 8 - Druskininkuose. Gavusi nekilnojamojo turto vertės ataskaitas fondo taryba 10 proc. padidino bazinę pastatų kainą ir ją nustatė kaip pradinę. Fondo nuostatai numatė, jog toks sprendimas turėjo būti priimtas vienbalsiai, tačiau prieš jį balsavo 3 iš 8 tarybos narių.
Skandalingas pardavimas
Profesinių sąjungų turto pardavimas vyko pagal UAB "Ober-haus" direktoriaus Vyto Zabiliaus patvirtintas konkurso sąlygas. Numatytos procedūros buvo neskaidrios ir sudarė sąlygas galimam piktnaudžiavimui.
Šios sąlygos net nebuvo suderintos su pačia fondo taryba, kuri apskritai nelabai domėjosi būsimu pelnu. Apie tai byloja faktas, kad sutartyje su nekilnojamojo turto agentūra nebuvo numatyta prievolė turtą parduoti maksimalia kaina. Taip pat nesidomėta trijų fondo tarybos narių pretenzijomis dėl būsimų sandorių.
Nepatikimas pirkėjas
2002 m. spalį paaiškėjo konkurso nugalėtojas. Visus 12 objektų Palangoje įsigijo Darijaus Vilčinsko personalinė įmonė "Smyka".
"Smyka" už įsigytą turtą įsipareigojo sumokėti 6,3 mln. litų. Tuo tarpu nekilnojamojo turto specialistų manymu, reali parduoto nekilnojamojo turto kaina sieka 27 mln. litų.
Tačiau net ir 6,3 mln. litų D.Vilčinsko įmonė sumokėti nepajėgė. Iki sutartyje nurodyto termino "Smyka" fondui buvo sumokėjusi tik apie 1,5 mln litų. Galutinė suma nebuvo sumokėta net iki 2003 m. Specialusis fondas delspinigių neskaičiavo.
Prokurorai - bejėgiai
Skandalinga privatizavimą sustabdė teismai. 2003 m. pradžioje profesinių sąjungų centrų vardu Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama specialiajam fondui priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės registraciją pripažinti negaliojančia. Vilniaus ir Klaipėdos apygardų teismai areštavo specialiojo fondo turtą.
Tačiau areštas truko neilgai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Algirdas Sysas kreipėsi į Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komitetą, teigdamas, kad Generalinė prokuratūra kišasi į vidinius profesinių sąjungų reikalus.
2003 m. birželio mėn. Tarptautinė darbo organizacija šį skundą persiuntė Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Generalinė prokuratūra buvo priversta atsiimti ieškinius ir turto areštas buvo panaikintas.
Bręsta nauji skandalai
Šiuo metu Palangoje parduotas specialiojo fondo nekilnojamasis turtas atsidūrė trečiųjų asmenų rankose.
Profesinės sąjungos "Solidarumas" atstovų teigimu, "Smyka" dar nesibaigus konkursui ėmė ieškoti potencialių pirkėjų. Šiuo metu daugelis objektų perparduoti privatiems asmenims, o jų, kaip sąžiningų įgijėjų, teises gina Lietuvos įstatymai.
Tuo tarpu naujas skandalas bręsta Druskininkuose, kur norima parduoti 8 pastatus, tarp jų - didžiulę sanatoriją "Nemunas". Specialusis fondas neįpareigoja pirkėjų išsaugoti nupirkto nekilnojamojo turto paskirtį, todėl darbo gali netekti daugiau kaip 100 sanatorijoje dirbančių asmenų.
"VL Vakaro žinios"
