Šeštadienį (01.25) Kaune “Sugiharos fondas - Diplomatai už gyvybę“ paskelbs 2002 metų Tolerancijos žmogų. Šis titulas kasmet skiriamas Lietuvos piliečiui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš radikalizmo apraiškas politiniame-visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Pernai Tolerancijos žmogumi tapo Tomas Šernas - už savo viešą pasisakymą prieš Vytauto Šustausko antisemitinius pareiškimus. Šiemet fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomeninės nominacijos ekspertų komisijos siūlymus, turės rinktis iš dviejų kandidatūrų. Kandidatėmis į Tolerancijos žmogaus titulą buvo nominuotos dvi iškilios Lietuvos asmenybės - tai rašytoja Jurga Ivanauskaitė ir profesorė Irena Veisaitė. Vienai jų ir bus suteiktas 2002-ųjų Tolerancijos žmogaus vardas, įteiktas skulptoriaus Edmundo Frejaus sukurtas atminimo medalis ir diplomas.
Nominuoti Jurgą Ivanauskaitę kandidate į Tolerancijos žmogaus titulą paskatino jos pilietinis ryžtas, pademonstruotas per Kinijos vadovų vizitą Vilniuje. Jos pilietinė pozicija turėjo didelį visuomenės edukacijos efektą, parodė, kad pilietinė netolerancija netolerancijai - net jei ji ateina iš oficialiosios valdžios pusės - yra vienintelė priemonė aukštų idealų gynyboje. Jurga Ivanauskaitė išties buvo drąsiausių, aktyviausių ir nenusižeminusių žmonių gretoje ir todėl tapo kandidate Tolerancijos žmogaus nominacijai.
Kita kandidatė - literatūros ir kultūros tyrinėtoja, žymi visuomenės veikėja, viena iš Atviros Lietuvos fondo steigėjų bei ilgametė šios organizacijos valdybos pirmininkė Irena Veisaitė. Jos pasisakymas Frankfurto knygų mugėje per visuomenines-politines diskusijas ir vėlesnės publikacijos, pratęsusios jos mintis, buvo pripažintas išskirtiniu pilietinės tolerancijos aktu. Frankfurto knygų mugėje svarstydama litvakų kultūros paveldo tyrinėjimo bei lietuvių ir žydų moralinio dialogo galimybes, Irena Veisaitė prisilytėjo prie temos, kuri jau tapo Lietuvos moralinės brandos ir ištikimybės vakarietiškoms vertybėms egzaminu.
Ji pasakė tai, kam ryžtųsi nedaugelis, pabrėždama, kad ne tik lietuviai anksčiau ar vėliau turi įsisąmoninti žydų katastrofos mastą, bet ir žydai turėtų pamėginti suprasti lietuvius ištikusią tragediją - ir šalį demoralizavusią okupaciją bei Antrąjį pasaulinį karą, ir nepriklausomybės praradimą, kuris sunaikino ištisas kartas, ir holokausto nematomąją pusę - pačius lietuvius ilgam traumavusią gėdą ir skausmą, kad jų žemėje ir neretai jų akyse buvo išžudyti beveik visi Lietuvos žydai.
Fondas, kurio tikslas ne tik saugoti garsaus Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos atminimą, bet ir skleisti pilietinės visuomenės bei tolerancijos idėjas, ketina ir toliau skatinti laisvų piliečių visuomeninį ryžtą nesitaikstyti su reiškiniais, kurie kelia grėsmę visuomenės atvirumo ir liberaliosios demokratijos ateičiai.
