Šiaurės Korėja, kuri trečiadienį pradėjo derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl kilusios branduolinės krizės, ketvirtadienį (04.24) demonstravo griežtą poziciją ir pareiškė, kad įvykiai Irake parodė ginkluotės tikrinimą buvus tik pretekstu karui pradėti ir kad JAV turėtų keisti savo politiką.
Šiaurės Korėja ir Jungtinės Valstijos Pekine jau antrą dieną derasi dėl numanomos Pchenjano branduolinių ginklų programos, tačiau apžvalgininkai nesitiki, kad per šias derybas, kuriose taip pat dalyvauja Kinijos pareigūnai, bus padaryta reikšminga pažanga.
Vašingtonas nori, kad Šiaurės Korėja atsisakytų branduolinių ginklų programos, o Pchenjanas reikalauja saugumo garantijų.
Apžvalgininkai pažymi, kad Šiaurės Korėjos oficialiosios naujienų agentūros KCNA pirmajam pranešimui apie tris dienas užtruksiančias derybas aiškiai pritarė aukšti šios šalies pareigūnai.
"Vyksta derybų bandomasis etapas. Tai nėra toks klausimas, kurį galima išspręsti per trumpą laiką, - sakė profesorius Yu Suk-ryulas (Ju Sukrjulas) iš Užsienio reikalų ir nacionalinio saugumo instituto. - KCNA pranešimas patvirtina pastovią Šiaurės Korėjos poziciją".
KCNA nurodė, kad Jungtinės Valstijos pirmiausia turėtų atsisakyti savo "priešiškų" ketinimų ir kad tik tada galėtų vykti diskusijos apie Šiaurės Korėjos branduolinio projekto sustabdymą ir patikrą. Tai yra pagrindiniai Vašingtono reikalavimai.
"JAV turėtų pademonstruoti savo politinę valią ir aiškiai pakeisti savo priešišką politiką KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) atžvilgiu, - sakoma KCNA pranešime. - Tai pagrindinis dalykas, kad derybos būtų vaisingos".
Žemutinė riba
KCNA taip pat nurodė, kad reikėtų atlikti JAV branduolinio arsenalo patikrinimą. Pasak oficialiosios naujienų agentūros, Vašingtonas pasinaudojo tikrinimu - masinio naikinimo ginklų paieška - Irake kaip pretekstu pradėti JAV vadovaujamų pajėgų karinę operaciją, per kurią anksčiau šį mėnesį buvo nuverstas prezidentas Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas).
"Nepriklausomai valstybei be jokios priežasties ir pagrindo pažeidžiant jos suverenumą bei teisę į egzistavimą JAV primestu prievartiniu tikrinimu ir nusiginklavimu siekiama pateisinti ir legalizuoti agresiją bei karą", - sakoma KCNA pranešime.
KCNA teigimu, santykiai tarp Vašingtono ir Pchenjano pasiekė "žemutinę ribą", kai JAV vadovas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) praėjusiais metais Šiaurės Korėją drauge su Iranu bei Iraku priskyrė tarptautinei "blogio ašiai" dėl šių šalių siekio kurti masinio naikinimo ginklus.
"Dėl šios priežasties KLDR ir JAV derybose, prieš kalbant apie "tikrinimą" ir fizinės atgrasinimo jėgos išformavimą, pirmiausia turi būti aptartas ir išspręstas klausimas dėl JAV priešiškų ketinimų KLDR atžvilgiu atsisakymo", - sakoma pranešime.
Vašingtonas ir Pchenjanas nepalaiko diplomatinių santykių, o trečiadienį prasidėjusios formalios derybos buvo pirmosios JAV ir Šiaurės Korėjos pareigūnų tiesioginės konsultacijos dėl šios branduolinės krizės, kuri kilo praėjusių metų spalį, kai ši stalinistinė valstybė prisipažino, jog pažeisdama ankstesnį susitarimą tęsia savo branduolinę programą.
Apie trečiadienio derybas oficiali informacija nebuvo paskelbta, tačiau Pietų Korėjos laikraščiai, remdamiesi diplomatiniais šaltiniais, pateikė tam tikrų susitikimo detalių. Pietų Korėja šiose derybose nedalyvauja, tačiau informuojama apie jas.
Laikraštis "Chosun Ilbo", cituodamas neįvardytus šaltinius, pranešė, kad JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono reikalams Jamesas Kelly (Džeimsas Kelis) pareikalavo Šiaurės Korėjos "negrįžtamai" ir " įrodomai" sustabdyti savo branduolinio projekto įgyvendinimą.
Dienraščio teigimu, Šiaurės Korėjos derybininkas Li Gunas pareiškė, kad karas Irake pamokė Pchenjaną siekti nepuolimo sutarties.
Šiaurės Korėjoje studijavęs ir Havajuose gyvenantis saugumo analitikas Alexandre'as Mansourovas (Aleksandras Mansurovas) savo apybraižoje JAV įsikūrusiam institutui "Nautilus" rašė, kad Pchenjanas tempia laiką, o jo santykiai su Kinija dėl šios branduolinės krizės visiškai pašlijo.
"Į Kinijos tarpininkus šiose derybose reikėtų žiūrėti kaip į proamerikietišką poziciją palaikančią pusę, o pačias derybas vertinti kaip bokso varžybas, kuriose du rungiasi prieš vieną, - rašė jis. - Pekino trišalės derybos turi visus būtinus komponentus tapti efektinga diplomatine katastrofa".
"Reuters"-BNS
