Opozicinės Liberalų ir centro frakcijos Seime atstovai piktinasi, jog premjeras Algirdas Brazauskas ir prezidentas Rolandas Paksas kišasi į sostinės valdžios formavimą.
"Toks šalies vadovų elgesys pažeidžia savivaldos teises. Miesto valdžią renka piliečiai, o ne prezidentas su ministru pirmininku slaptuose susitikimuose", - trečiadienį paskelbtame frakcijos pareiškime teigia jos seniūnas Eligijus Masiulis.
Jo nuomone, į miesto savivaldybės tarybą išrinkti partijų atstovai turi be prezidento įsikišimo susitarti dėl miesto valdymo.
"Iš šalies vadovo veiksmų susidaro įspūdis, kad jis šiuo metu atstovauja ne Lietuvos, o Liberalų demokratų partijos (LDP) interesams. Prezidentas turėtų žinoti, kad Konstitucija jam draudžia dalyvauti partinėje veikloje", - pažymi opozicinės frakcijos vadovas.
Liberalų ir centro frakcija anksčiau vadinosi Jungtine ir liberalų frakcija. Ją sudaro šį savaitgalį jungtinę Liberalų ir centro sąjungą įkūrę liberalai, centristai ir modernieji krikščionys demokratai.
R. Paksas iš LDP pirmininkų atsistatydino po sausio pradžioje įvykusio antrojo prezidento rinkimų turo, kuriame jis nugalėjo buvusį valstybės vadovą Valdą Adamkų. Šalies Konstitucija draudžia prezidentui dalyvauti partijų veikloje.
Spaudos duomenimis, antradienį Prezidentūroje susitikę A. Brazauskas ir R. Paksas kalbėjosi apie galimybes užbaigti jau beveik du mėnesius trunkančią bevaldystę Vilniaus miesto taryboje.
Pasak žiniasklaidos, socialdemokratų lyderis A. Brazauskas linksta prie minties, kad į Vilniaus mero postą gali grįžti buvęs meras liberalas Artūras Zuokas, tuo tarpu R. Paksas, spaudos teigimu, nepritaria jo kandidatūrai.
Trečiadienį paprašytas pakomentuoti šiuos spaudos pranešimus, A. Brazauskas sakė niekam dar nepritaręs, tačiau pripažino su prezidentu kalbėjęs ir apie Vilniaus miestą.
"Mes, žinoma, kalbėjomės šiek tiek ir apie tolesnius veiksmus, mūsų konsultacijas, apie mūsų poziciją, bet jokių sprendimų nepriėmėme, kadangi konsultacijos toliau vyksta", - sakė A. Brazauskas.
Jis negalėjo pasakyti, ar jo vadovaujami socialdemokratai toliau sieks Vilniaus mero posto, nes, premjero teigimu, tai priklausys nuo A. Zuoko ir jo komandos požiūrio į galimą visuotinę koaliciją.
"Vilniaus miestas yra labai svarbus Lietuvai, ir jo raida bei sprendimai dėl plėtros turi būti labai geri. Mes pasiryžę, kad visos partijos galėtų aktyviai dalyvauti miesto valdyme, o ne tai, kad atsiribotų siaura koalicija, o kiti būtų nustumti į šoną", - teigė Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) vadovaujantis A. Brazauskas.
A. Zuoko vadovaujama liberalų ir moderniųjų krikščionių demokratų koalicija Vilniaus savivaldybės taryboje iškovojo daugiausia mandatų, tačiau prieš pat mero rinkimus penkios partijos - socialdemokratai, socialliberalai, liberaldemokratai, Lietuvos rusų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai - suformavo naują daugumą ir meru išrinko socialdemokratą G. Paviržį.
Praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas pripažino neteisėtu trijų Seimo narių dalyvavimą renkant merą. Sprendimą dėl mero rinkimų teisėtumo šį penktadienį turi priimti Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Manoma, jog kitą savaitę turėtų būti surengti nauji sostinės mero rinkimai.
A.Zuoko šalininkai teigia, jog prie jų prisijungus dviems LLRA atstovams savivaldybės taryboje jie jau turi 26 iš 51 balso.
Šį pirmadienį socialdemokratai pasiūlė apsvarstyti galimybę sudaryti Vilniuje plačią koaliciją, neatmetant galimybės grąžinti į mero postą A.Zuoką.
Plačios koalicijos sudarymo galimybę anksčiau svarstė ir A. Zuoko šalininkai.
BNS
