Vienas turtingiausių parlamentarų valdančiosios Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijos narys Viktoras Uspaskichas atmetė NS prezidiumo siūlymą atsisakyti inicijuoti referendumą dėl Seimo rinkimų sistemos keitimo.
"Nusprendėme, kad esama rinkimų sistema yra optimali ir nėra būtinybės jos keisti. Manome, jog pasiūlymai dėl rinkimų sistemos keitimo galėtų net destabilizuoti politinę situaciją", - po prezidiumo posėdžio pareiškė prezidiumo narys NS frakcijos seniūnas Alvydas Ramanauskas.
Pirmadienį posėdžiavęs NS prezidiumas pasiūlė V.Uspaskichui ir dar keliems NS frakcijos nariams atsiimti savo parašus, remiančius referendumo iniciatyvą.
Be V.Uspaskicho šiai iniciatyvai pritarė NS frakcijos nariai Vaclovas Karbauskis ir Rolandas Pavilionis. Iš jų vienintelis V.Karbauskis yra partijos narys.
Paklaustas, ar atšauks savo iniciatyvą, V.Uspaskichas sakė: "Ne. Tai buvo pasakyta aiškiai". "Aš nematau kitos išeitis kaip pakeisti esamą padėtį. Aš pasakiau frakcijai, jog gerbiu jų nuomonę, norėčiau, kad gerbtų ir mano", - po posėdžio žurnalistams teigė V.Uspaskichas.
Jis vadovauja įtakingam Ekonomikos reikalų komitetui, yra deklaravęs 60 mln. litų vertės turtą.
NS atstovai pripažino, jog neketina imtis sankcijų, jeigu V.Uspaskichas neatšauks savo iniciatyvos. "NS yra demokratinė partija, NS prezidiumas - irgi demokratinis. Iniciatyvos teisės mes niekam neatimame", - pažymėjo A.Ramanauskas.
Pats V.Uspaskichas teigė neketinąs pasitraukti iš NS frakcijos ir nerekomenduojąs to daryti kitiems.
Praėjusią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai buvo įteiktas iniciatyvinės grupės narių sąrašas ir prašymas išduoti parašų rinkimo lapus.
V.Uspaskichas žurnalistams patvirtino, jog bus siekiama referendumą dėl Seimo rinkimų sistemos keitimo surengti vienu metu su referendumu dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą.
Taip, pasak jo, būtų galima sutaupyti lėšų ir padidinti rinkėjų aktyvumą. Sprendimą dėl referendumo datos priima Seimas. Planuojama, kad referendumas gali įvykti gegužės 11 dieną.
V.Uspaskichas taip pat patvirtino, jog referendumui surengti reikalingus parašus padės rinkti jo vadovaujama Verslo darbdavių konfederacija. Jau dabar, pasak parlamentaro, yra apie 1000 žmonių pasirengusių rinkti parašus.
Sprendimą dėl referendumo iniciatyvos užregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija ketina priimti vasario 12 dieną. Išdavus parašų rinkimo lapus parašams surinkti bus skirti trys mėnesiai.
Referendumui inicijuoti reikia surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.
Referendumu siūloma priimti Konstitucijos pataisas, pagal kurias Lietuvoje Seimo nariai būtų renkami tik pagal mažoritarinę sistemą.
Siūloma, kaip ir iki šiol, 71 parlamentarą rinkti vienmandatėse apygardose, turinčiose vienodą rinkėjų skaičių, bei dar 60 parlamentarų - po vieną nuo kiekvienos savivaldybės. Iš viso Seime būtų 131 narys vietoj 141.
V.Uspaskicho teigimu, tai užtikrins gausesnį regionų atstovų dalyvavimą parlamento darbe.
Šiuo metu 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardose, 70 - daugiamandatėje apygardoje, balsuojant už partijų iškeltus kandidatų sąrašus.
Taip pat siūloma Konstitucijoje įtvirtinti teisę rinkėjams atšaukti Seimo narį.
Referendumo iniciatyvai ir minėtoms pataisoms nepritarė NS lyderis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Šioms pataisoms nepritarė ir socialliberalų partnerių socialdemokratų atstovai.
Tačiau 2000 metų balandį priimtoje partijos programoje ta pati NS siūlė sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 123, sudarant jį iš dviejų rūmų - Atstovų rūmų ir Senato.
Į Atstovų rūmus siūlyta rinkti 91 parlamentarą, balsuojant už kiekvieną asmenį atskirai, į Senatą - 32 nepriekaištingos reputacijos specialistus.
Tuomet NS parengtose Konstitucijos pataisose taip pat buvo siūlyta suteikti piliečiams teisę atšaukti išrinktus pareigūnus.
BNS
