Seimas neparėmė liberalcentristų siūlymo jau nuo 2010 metų pereiti prie profesionalios kariuomenės. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas aiškino, kad valstybė negali atsisakyti šauktinių, nes profesionalios kariuomenės išlaikymas kainuoja dvigubai brangiau.
Ketvirtadienį parlamentas pritarė planuojamai principinei kariuomenės struktūrai, pagal kurią bent penkerius artimiausius metus dalį kariuomenės sudarys šauktiniai, ir net nesvarstė liberalcentristų Gintaro Steponavičiaus ir Algio Kašėtos raginimo pasekti kai kurių NATO šalių pavyzdžiu ir kuo greičiau atsisakyti šauktinių.
"Suprantu, kodėl danai arba vokiečiai neatsisako šauktinių kariuomenės - ten jaunuoliai neišsisukinėja nuo privalomos karinės tarnybos, - agituodamas už profesionalią kariuomenę aiškino A. Kašėta. - Ten kariuomenė neatlieka Socialinių reikalų arba Švietimo ministerijų funkcijų. Ten kariuomenė atlieka savo funkciją, ir piliečiai jaučia pareigą eiti atlikti karinę tarnybą".
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo, Lietuvoje tebesanti šauktinių kariuomenė sukuria prielaidas korupcijai ir "išsisukinėjimo mechanizmui" bei "neatitinka laiko dvasios". Pasikeitusi situacija - Lietuvos narystė NATO esą reikalauja greitos ir profesionalios kariuomenės, mokančios valdyti modernius ginklus.
A. Kašėtos teigimu, po ketverių metų tik 4 iš 26 NATO šalių išliks šauktinių kariuomenė. Prie profesionalios kariuomenės esą pereina ir gretimos valstybės - Lenkija, Latvija, Estija.
Tačiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sukritikavo liberalcentristų siūlymą kaip pernelyg ankstyvą. Anot komiteto pirmininko Alvydo Sadecko, pereinant prie profesionalios kariuomenės reikia išlaikyti aktyviojo rezervo, kuris suformuojamas iš buvusių privalomosios karinės tarnybos karių, karių kiekį, suformuoti karo meto vienetus, turėti rezervą nuostoliams atkurti.
"Išlaikyti vieną profesionalą kainuoja dvigubai daugiau. Šauktinių mažinimas, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, įmanomas tik laipsniškai per kelerius metus", - teigė A. Sadeckas. Anot jo, dabar vyksta būtent toks procesas: šiemet profesionalai sudarys 62 proc., šauktiniai - 37 proc. ginkluotųjų pajėgų, 2010 metais - atitinkamai 80 proc. ir 19 proc.
Liberalų demokratų frakcijos nario Algimanto Matulevičiaus tikinimu, valstybės, kurios perėjo prie profesionalios kariuomenės, jau abejoja savo sprendimo nauda. "Tai brangiai kainuoja. Karys sensta ir laikui bėgant nenori vykti į jokias misijas. Be to, jis turi žmoną, šeimą, ir nori gyventi viename mieste. Silpnėja visuomenės ir armijos ryšys. Neateina naujų idėjų, nes neateina jaunimo", - profesionalios kariuomenės trūkumus vardijo parlamentaras.
Jam pritarė ir Tėvynės sąjungos frakcijos narys Audronius Ažubalis. Vienas Belgijos, kuri pirmoji perėjo prie profesionalios kariuomenės, generolas esą neseniai sakė, kad šalies karių profesionalų amžiaus vidurkis pasiekė 45 metus, todėl "išsiųsti juos į kovinius veiksmus dėl kariui garbaus amžiaus nėra kaip". Britai esą skundžiasi turintys problemų ieškodami naujų kadrų, nes gyventojų nevilioja palyginti nedidelės algos.
Seimas ketvirtadienį priėmė Principinės kariuomenės struktūros 2005 metais ir planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2010 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymą.
Dokumentas numato, kad šiemet bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir aktyviojo kariuomenės rezervo karių skaičius sieks 19 tūkst. 650. Iš jų profesinės karo tarnybos karių bus iki 7,8 tūkst., privalomosios pradinės karo tarnybos karių - iki 3,5 tūkst., kariūnų - iki 350, aktyviojo rezervo karių - iki 8 tūkst.
2010 metais bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir aktyviojo kariuomenės rezervo karių skaičius turėtų siekti 17 tūkst. 190. Iš jų profesinės karo tarnybos karių bus iki 8,4 tūkst., privalomosios pradinės karo tarnybos karių - iki 2 tūkst., kariūnų - iki 290, aktyviojo rezervo karių - iki 6,5 tūkst.
Norint pereiti prie profesionalios kariuomenės, Seimui tektų inicijuoti Konstitucijos pataisą, atsisakant privalomosios karo tarnybos. Šiuo metu Pagrindinis šalies įstatymas numato, kad Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jos trukmė - 12 mėnesių.
ELTA
