Estija per sekmadienio referendumą tvirtai nubalsavo už prisijungimą prie turtingo demokratinių Europos valstybių bloko, galutinai nutraukdama saitus su savo sovietine praeitimi.
Suskaičiavus visus balsus, šalies rinkimų komisija paskelbė, kad už narystę Europos Sąjungoje (ES) balsavo 66,92 proc. (369 611 piliečių), o jai nepritarė 33,08 proc. rinkėjų (182 611). Euroreferendume iš viso dalyvavo 63,4 proc. 865 tūkst. rinkėjų, turinčių balsavimo teisę.
"Pavasaris atėjo į Estiją - mes grįžome į Europą", - pareiškė ministras pirmininkas Juhanas Partsas.
"Mes pasiekėme tai, dėl ko kovojome pastaruosius dvylika metų", - jam antrino prezidentas Arnoldas Ruutelis (Arnoldas Riūtelis).
Plebiscitas Estijoje vyko tą pačią dieną, kaip ir bendros ES valiutos oponentų pergale pasibaigęs referendumas dėl euro įvedimo Švedijoje, kuri gedi nežinomo užpuoliko nužudytos savo užsienio reikalų ministrės Annos Lindh (Anos Lind).
Nors šalies parlamentas neprivalo vadovautis šio referendumo rezultatais, jie daugeliui vainikuoja dešimtmetį trukusias pastangas paversti šią mažą Baltijos valstybę dinamiška demokratine Europos šalimi.
Alus liejosi laisvai valdančiosios partijos "Res Publica" būstinėje, o kiti susirinko švęsti referendumo rezultatų Talino istoriniame senamiestyje. Tačiau žmonės nereiškė ypatingo džiūgavimo, nes dauguma tikėjosi, kad Estija pritars euronarystei.
Estija bus viena mažiausių išsiplėtusios ES šalių, tačiau politikai pabrėžia, kad prisijungimas prie bloko suteiks galimybę šiai 1,4 mln. gyventojų turinčiai šaliai daryti kur kas didesnę įtaką priimant sprendimus.
Eurošalininkai ir dešinioji valdančioji koalicija tvirtino, kad šalies eurointegracija ne tik suteiks naują impulsą ekonomikai, tačiau taip pat leis Estijai sutvirtinti pozicijas Europoje, apsaugoti savo 1991 metais atgautą nepriklausomybę ir galutinai atsikratyti Rusijos įtakos.
LATVIJA UŽBAIGS MARATONĄ
Estija yra priešpaskutinė tarp devynių šalių kandidačių, kuriose dėl prisijungimo kitų metų gegužės 1 dieną prie ES, išsiplėsiančios iki 25 narių, yra rengiami plebiscitai.
Slovėnijos, Vengrijos, Lietuvos, Slovakijos, Lenkijos, Čekijos ir Maltos piliečiai referendumuose jau pritarė savo šalių narystei ES, o Kipras nerengia plebiscito.
Euroreferendumų maratoną užbaigs kaimyninė Latvija, kuri balsuos kitą savaitgalį. Analitikai sako, kad Estijos "taip" turėtų būti labai padrąsinti ES šalininkų stovyklą Latvijoje, kurioje euroskeptikų ir eurooptimistų jėgos kol kas yra apylygės.
"Aš manau, kad Estijos balsavimas turės įtakos apsispręsti latviams balsuoti "taip", - sakė Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. - Dabar Latvijos laikas užbaigti Baltijos kelią, kuris prieš 12 metų prasidėjo su mūsų nepriklausomybe".
Estijos balsavimas taip pat yra gera naujiena Briuseliui, kurį nuvylė švedų sprendimas sekmadienio plebiscite neatsisakyti kronos.
Agitacinės kampanijos metu dažniausiai buvo akcentuojama, kad nepritarus narystei ES, Estijai grės skaudūs ekonomikos padariniai, saugumo vakuumas ir galimybės reikšti savo nuomonę Europos reikaluose praradimas.
Į Talino sėkmingai organizuotą agitacinę kampaniją aktyviai įsitraukė Europos valstybių lyderiai, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Nors euroskeptikai,būgštavę, kad dėl ES biurokratijos gali nukentėti Estijos liberali ekonomika, kaltino Vakarų šalių vadovus ir politikus kišimusi į Estijos vidaus reikalus, šie ne kartą ragino estus "nepavėluoti į traukinį".
Referendume balsuoti už prisijungimą prie ES šalies rinkėjus ragino ir Estijos Liuteronų Bažnyčia, nors tai ir suerzino kai kuriuos jos vadovus, kurie nenorėjo užsitraukti euroskeptikų pykčio. Tuo tarpu Estijos Rusų ir Graikų Ortodoksų Bažnyčios užėmė neutralią poziciją.
Švedai tarė tvirtą "ne" eurui
Švedai sekmadienį tarė tvirtą "ne" eurui, suduodami smūgį lūkesčiams, kad užsienio reikalų ministrės Annos Lindh (Anos Lind), kuri buvo karšta euro šalininkė, nužudymas svyruojančius euro oponentus paskutiniu momentu paskatins pereiti į Europos Sąjungos (ES) bendros valiutos rėmėjų stovyklą.
Rinkimų komisija, remdamasi duomenimis, gautais suskaičiavus 95 proc. balsų, pranešė, kad Švedijos piliečiai, nepritariantys kronos atsisakymui ir siekiui tapti 13-ąja euro zonos nare, surinko 56 proc. balsų, o euro šalininkai - 42 procento.
Maždaug 2 proc. biuletenių buvo neužpildyti. Preliminariniai duomenys taip pat rodė, kad referendumą, kuriame dalyvavo apie 81 proc. žmonių, laimės euro priešininkai.
"Mes gavome kuo aiškiausią rezultatą, - sakė ministras pirmininkas Goranas Perssonas (Joranas Peršonas), pabrėžęs, kad švedai labai aktyviai išsakė savo nuomonę. - Tai reiškia, kad nekyla jokių problemų, kaip vertinti referendumo rezultatą".
Tačiau premjeras pažymėjo, kad "ilgainiui mes turėsime blogesnes galimybes negu būtume galėję turėti priešingu atveju".
Netrukus po rezultatų paskelbimo Europos Komisija (EK) pareiškė esanti tikra, kad Švedijos vyriausybė nenumarins euro projekto.
"Esame tikri, kad Švedijos vyriausybė pasirinks kelią, kuris neleis numarinti Švedijoje euro projekto", - sakoma Komisijos - vykdomosios ES institucijos - išplatintame pareiškime.
A.Lindh, aktyviai propagavusi euro įvedimą, mirė kitą dieną po to, kai Švedijos universalinėje parduotuvėje ją trečiadienį subadė vis dar nenustatytas užpuolikas. Kai kurios galutinės nuomonių apklausos rodė, kad dėl simpatijų tragiškai žuvusiai A.Lindh aptirpo euro oponentų gretos.
Švedai, nepritariantys prisijungimui prie euro zonos, būgštauja, kad dėl kronos atsisakymo gali šoktelėti kainos, sumažėti parama, kurią jiems dosniai teikia gerovės valstybės principais besiremianti valdžia, ir net kilti grėsmė, kad Švedija nebegalės kontroliuoti savo palyginti tvirtos ekonomikos.
Stokholmas atmeta galimybę rengti naują referendumą dėl euro įvedimo iki 2013 metų, tad Švedija, kaip Didžioji Britanija, kuri dar balsuos dėl euro, ir Danija, nepritarusi eurui per 2000 metais vykusį referendumą, toliau bus ES valstybė nepriklausanti euro zonai.
G.Perssonas, kuris prieš plebiscitą sakė, kad nepasitrauks iš posto netgi jei laimės euro oponentai, taip pat kitų įtakingų partijų lyderiai ir didžiojo verslo atstovai ragino pritarti eurui, nes tai, pasak jų, padėtų ekonomikai ir suteiktų Švedijai galimybę daryti didesnę įtaką.
"Žmonės aiškiai parodė, kad demokratija kyla iš apačios, o ne - viršaus", - sakė Ulla Hoffman (Ula Hofman), vadovaujanti Kairiajai partijai, kuri išvien su žaliaisiais aktyviai ragino neatsisakyti kronos.
Tačiau EK pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) sakė, kad Švedija praras įtaką ES dėl euro atmetimo.
"Praėjusią savaitę aš dalyvavau euro grupės (finansų ministrų) posėdyje. Jie svarstė Europos ekonomikos ateitį, o švedų čia nebuvo", - sakė jis Švedijos visuomeninei televizijai.
Tuo tarpu Suomija pareiškė, kad švedų "ne" yra perspėjimas 12 euro zonos valstybių susitvarkyti savo finansines problemas, ypač toms, kuriose yra didelis biudžeto deficitas.
"Reuters"-BNS
