arnoldas ruutelis

Prezidentas Valdas Adamkus, kalbėdamas Sąjūdžio 20-mečiui skirtoje tarptautinėje konferencijoje, paragino visuomenę mokytis iš Sąjūdžio vienybės ir tolerancijos. Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusioje konferencijoje „Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus“, prezidentas pažymėjo, kad darbas atkuriant nepriklausomybę prilygsta svarbioms pergalėms mūšių laukuose. „Tikriausiai čia glūdi vienas iš atsakymų į klausimą, kodėl tada buvome tokie vieningi.

Šią vasarą Lietuvai minint Sąjūdžio 20-ąsias metines, į Vilnių susirinks iškiliausios XX amžiaus pabaigos asmenybės, praneša „Lietuvos žinios“. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 20-mečio minėjimą rengianti Istorinių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisija, šalies valstybinių institucijų ir mokslo įstaigų sukurtos darbo grupės jau dėlioja pagrindinius vasarą vyksiančių renginių akcentus.

Prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį priėmė Lietuvos, Latvijos ir Estijos Aukščiausiųjų Tarybų buvusius pirmininkus.Kaip BNS sakė prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais Lauras Bielinis, priimdamas Vilniuje šiuo metu viešinčius buvusius Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkus V. Adamkus norėjo išreikšti pagarbą politikams, kurių vadovaujami parlamentai priėmė nepriklausomybės deklaracijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Nors mūsų politikai ekonominį atsilikimą nuo Estijos visada neigė, labai aiškūs rodikliai patvirtina, kad Estija žengia priekyje Lietuvos. Tai rodo ne tik skaičiai, bet ir Estijoje įgyvendintos reformos, vakarietiškesnė orientacija, Vakarų pripažinimas ir t.t. Antra vertus, negalima paneigti ir to, kad savo įvaizdį jie taip pat iki šiol sugebėjo kurti geriau negu mes.

Buvęs Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis (Arnoldas Riūtelis) sutiko vėl tapti Liaudies sąjungos garbės pirmininku. Kaip sakė interviu agentūrai BNS A.Ruutelio patarėjas, tai pasiūlė neseniai atsisakęs Liaudies sąjungos pirmininko įgaliojimų Villu Reljanas (Vilus Reljanas), ir buvęs Estijos prezidentas davė teigiamą atsakymą. Pasak patarėjo, dabar klausimas, kaip įforminti A.Ruutelio sugrįžimą ir partijos garbės pirmininko pareigas.

Penktadienį Rygoje vyks Baltijos Asamblėjos (BA) prezidiumo posėdis ir jo bendras posėdis su Beneliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos prezidiumu, pranešė BNS Seimo spaudos tarnyba.Rygoje parlamentarai susitiks su Latvijos prezidente Vaira Vyke-Freiberga ir aptars Baltijos valstybių problemas. Po susitikimo Rygos pilyje šalies vadovei bus įteiktas BA medalis.

Rusijos naujienų vartai „Regnum.ru“ paskelbė Viktoro Olžyčiaus analitinį straipsnį apie Rusijos ir Lietuvos santykius. „Regnum.ru“ leidus, skelbiame šio komentaro vertimą „Omni laike“. Kaip ir reikėjo tikėtis, kategoriškas atsisakymas sutikti su Pabaltijo reikalavimais, kuriuos jis kelia Rusijai, paskatino realizmo augimą keleto Pabaltijo politikų ir politinę mąstyseną formuojančių politologų protuose.

Prie Lietuvos ambasados Maskvoje įvyko skandalingojo Rusijos radikalo Vladimiro Žirinovskio organizuotas mitingas, kuriame buvo reiškiamas nepasitenkinimas dėl Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus sprendimo nedalyvauti gegužės 9-osios iškilmėse Maskvoje. Pirmadienį vykęs mitingas buvo sankcionuotas vietos valdžios. Oficialiai jį organizavo ultranacionalistinės Rusijos liberalų demokratų partijos Maskvos srities skyrius.

Po to, kai V. Adamkus paskelbė, jog nepriims Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimo, kilo diskusija, kas turėtų vykti į Maskvą vietoj prezidento. Premjeras A. Brazauskas teigė manąs, kad Lietuvai nereikia deleguoti kurio nors kito atstovo. O Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas sakė, kad, jo manymu, šaliai Gegužės 9-osios iškilmėse Maskvoje galėtų atstovauti užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Maskvos vilionės Baltijos šalių prezidentams atvykti į po Gegužės 9-osios minėjimo rengiamą keturšalį viršūnių susitikimą yra "šiek tiek juokingos", teigia Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Pasak jo, apsisprendimą, ar dalyvauti gegužės 9 dieną Rusijos sostinėje rengiamose pergalės prieš nacių vokietiją 60-mečio iškilmėse turi lemti vertybiniai argumentai, o ne tokios Maskvos vilionės.

Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, kurios sprendimas vykti į Maskvą švęsti pergalės prieš nacių Vokietiją sulaukė kritiškų vertinimų dėl to, kad nebuvo suderintas su kitų Baltijos valstybių prezidentais, pati pareiškė priekaištų Lietuvos ir Estijos kolegoms ignoruojant jos siūlytas bendras iniciatyvas.

Rusijai visais būdais stengiantis sujaukti Baltijos valstybių žmonių protus, Lietuvai tenka misija parodyti pasauliui, ką reiškia principingas sovietinės okupacijos vertinimas ir stuburo turėjimas. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pareiškė Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius. Konservatorius atkreipė dėmesį į būdus, kaip Kremlius vilioja Baltijos šalių prezidentus, kad šie gegužės 9-ąją atvyktų į Maskvoje rengiamą pergalės prieš nacių Vokietiją 60-mečio minėjimą.

Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis (Arnoldas Riūtelis) mano, jog vykdydama karinę reformą šalis turi pasilikti pirminės savigynos galimybę, nors ji ir įstos į NATO. Pirmadienį įvykusiame Valstybės gynybos tarybos prie prezidento posėdyje A.Ruutelis pabrėžė, jog vykdydama reformą "Estija turi atsižvelgti į uždavinius, išplaukiančius iš būsimo įstojimo į NATO", pranešė prezidento spaudos tarnyba.

Baltijos plėtros forume Rygoje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas paragino tris Baltijos valstybes nelaukiant prisijungimo prie Šengeno sutarties pritaikyti tarpusavio santykiuose šios sutarties normas, reglamentuojančias laisvą asmenų ir prekių judėjimą per sienas.

Estija per sekmadienio referendumą tvirtai nubalsavo už prisijungimą prie turtingo demokratinių Europos valstybių bloko, galutinai nutraukdama saitus su savo sovietine praeitimi. Suskaičiavus visus balsus, šalies rinkimų komisija paskelbė, kad už narystę Europos Sąjungoje (ES) balsavo 66,92 proc. (369 611 piliečių), o jai nepritarė 33,08 proc. rinkėjų (182 611). Euroreferendume iš viso dalyvavo 63,4 proc. 865 tūkst. rinkėjų, turinčių balsavimo teisę.

Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis (Arnoldas Riūtelis) kritikuoja Centro partijos sprendimą nepritarti šalies stojimui į Europos Sąjungą. Praėjusį šeštadienį didžiausios Estijos opozicinės partijos suvažiavimas pasisakė prieš šalies stojimą į Europos Sąjungą. Nuo centristų pozicijos gali gerokai priklausyti referendumo šiuo klausimu, numatyto rugsėjo 14 dieną, sėkmė.

Daugelis Estijos aludarių įsižeidė, kad šalies prezidentas Arnoldas Ruutelis (Arnoldas Riūtelis) neseniai per savo kelionę po Estiją buvo užsidėjęs beisbolo kepuraitę su užrašu "Guinness". Laikraštis "Ekspress" apklausė visus Estijos aludarius ir dauguma jų pareiškė esą nepatenkinti dėl kepurės, nes, jų nuomone, šalies prezidentas turi nešioti kepurę su vietos kompanijos prekiniu ženklu.

Estijos ministras pirmininkas Juhanas Partsas nusiuntė euroskeptikams laišką, kuriame priėmė jų iššūkį surengti tiesiogines diskusijas. "Sutinku. Su šypsena, Juhanas Partsas", - parašė jis laiške žymiausiems Estijoje euroskeptikams.

Vilniuje viešintys Europos šalių prezidentai ir monarchai susižavėjo Lietuvos sakralinio meno vertybėmis, o vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių proga surengtas koncertas "Karūnavimo mišios" vilniečių ir sostinės svečių dėmesio nesulaukė.

Šeštadienį į Vilnių renkasi pirmieji svečiai, dalyvausiantys vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių paminėjime. Tai Liuksemburgo didysis hercogas Henris I ir didžioji hercogienė Maria Teresa Mestre, Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis, Kaliningrado srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas, taip pat specialusis Rusijos prezidento įgaliotinis centrinėje federalinėje apygardoje Georgijus Poltavčenka.

Latvijos prezidentei Vairai Vykei-Freibergai atsisakius dalyvauti savaitgalį Vilniuje rengiamame vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių minėjime, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas nevyks į kitą savaitę vyksiantį Latvijos parlamento atkūrimo dešimtmečio minėjimą. Trečiadienį Seimo valdyba vietoj A. Paulausko į Latviją dalyvauti Seimo atkūrimo dešimtmečio renginiuose komandiravo Seimo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Česlovą Juršėną.

Savaitgalį Vilniuje vyksiančio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių paminėjimo metu numatyta ir tuzinas renginių, skirtų renginio svečiams - trijų valstybių prezidentams, dviejų šalių karališkųjų šeimų atstovams ir dviem Rusijos regioniniams vadovams. Tarp liepos 6-ąją, sekmadienį, vyksiančių karūnavimo jubiliejui paminėti skirtų renginių - paminklo karaliui Mindaugui atidengimo ceremonija prie Neries, Dainų šventė Vingio parke.

Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga greičiausiai neatvyks į Vilniuje rengiamą vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių minėjimą liepos 6-ąją. Latvijos prezidento atstovė spaudai Aiva Rozenberga BNS sakė, kad pirmąjį liepos savaitgalį V. Vykė-Freiberga turėtų dalyvauti Latvijos dainų šventės baigiamuosiuose renginiuose.

Prezidentūra gavo Liuksemburgo ir Švedijos monarchų, taip pat penkių Rytų ir Vidurio Europos valstybių prezidentų patvirtinimus, kad jie liepos 6-ąją atvyks į Vilnių švęsti vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metų jubiliejaus. Šventiniuose renginiuose Lietuvos valstybės dienos proga dalyvaus Liuksemburgo didysis hercogas Jeanas (Žanas) su žmona Josephine-Charlotte (Žozefina Šarlote) ir Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas Gustavas) su žmona Silvia.

Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis (Arnoldas Riūtelis) trečiadienį (04.09) pasirašė sprendimą paskirti naują centro dešinės vyriausybę, kuriai vadovaus partijos "Res Publica" lyderis, buvęs valstybės kontrolierius Juhanas Partsas. Ketvirtadienį naujasis ministrų kabinetas duos priesaiką parlamente ir pradės eiti savo pareigas.

Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis (Arnoldas Riūtelis) trečiadienio (04.02) rytą pasiūlė centro dešiniosios partijos "Res Publica" lyderiui Juhanui Partsui sudaryti naują šalies ministrų kabinetą.

Abi sekmadienį (03.02) vykusius Estijos parlamento rinkimus laimėjusios partijos Centro ir "Res Publica" galėtų sudaryti gyvybingą vyriausybę, mano šalies prezidentas Arnoldas Ruutelis (Arnoldas Riūtelis). Interviu agentūrai AFP jis sakė, kad kandidatais į premjerus galėtų tapti ir Centro partijos pirmininkas Edgaras Savisaaras (Edgaras Savisaras), ir "Res Publica" lyderis Juhanas Partsas.

Naujasis prezidentas Rolandas Paksas pradeda darbo vizitų ir kelionių maratoną į užsienio valstybes. Penktadienį vakare R. Paksas išvyksta dviem dienoms į Afganistaną, aplankyti ten misiją atliekančių Lietuvos karių. Spaudos konferencijoje ketvirtadienį (02.27) R. Paksas sakė, kad šis vizitas nėra oficialus, susitikimų su Afganistano valdžios atstovais nenumatyta. Pirmasis R. Pakso darbo vizitas bus į Lenkiją.

Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos - Vasario 16-osios - proga Prezidentą Valdą Adamkų bei Lietuvos žmones pasveikino JAV, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos, Latvijos, Estijos prezidentai bei Jungtinių Tautų generalinis sekretorius.

Lietuvos kardiochirurgas Vytautas Sirvydis, pernai operavęs estų berniuko širdį, apdovanotas Estijos Raudonojo kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu. Ordiną Lietuvos chirurgui skyrė Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis už "daugeliui Estijos gyventojų sugrąžintą sveikatą". Ordinas chirurgui bus įteiktas per prezidento priėmimą Taline vasario 24 dieną Estijos Nepriklausomybės dienos proga. Apdovanojimai tą dieną iš viso bus įteikti 293 Estijos ir užsienio šalių politikos ir visuomenės veikėjams.

Išrinktąjį Lietuvos prezidentą Rolandą Paksą pasveikino Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Kaip pranešė Rusijos ambasada Vilniuje, sveikinime V. Putinas išreiškė viltį, kad bendromis pastangomis bus suteiktas naujas teigiamas postūmis Lietuvos ir Rusijos santykiams abiejų šalių tautų naudai, stabilumui ir geros kaimynystės įtvirtinimui.

Išrinktąjį prezidentą Rolandą Paksą pirmasis iš užsienio vadovų pirmadienį pasveikino Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis (Riūtelis). Kaip BNS pranešė R.Pakso atstovas spaudai Aidas Petrošius, pirmadienį paskambinęs A.Ruutelis pasveikino R.Paksą laimėjus prezidento rinkimuose ir pakvietė su vizitu apsilankyti Estijoje. Išankstiniais duomenimis, R.Paksas sekmadienį antrajame rinkimų ture gavo 54,91 proc., jo varžovas dabartinis šalies prezidentas Valdas Adamkus - 45,09 proc.